Užuot saldainiais vaišinusi V. Gailių, D.Grybauskaitė vaišino A.Mamontovą

Šiemet kūrybos 30-metį švenčiantis populiarus muzikas Andrius Mamontovas spalio 15-osios, antradienio, popietę buvo pakviestas susitikti su prezidente Dalia Grybauskaite. Tuo metu Seime buvo ką tik pasibaigęs balsavimas dėl nutarimo, kuriuo pradėta generalinio prokuroro Dariaus Valio atleidimo iš pareigų procedūra.

Ir politikos apžvalgininkai, ir piliečiai susidomėjo: tokie svečiai prezidentūroje reti, nors daug iškilių Lietuvos menininkų kone kasdien švenčia savo gyvenimo ar kūrybos jubiliejus. Niekas nepaneigs – A.Mamontovas įdomus pašnekovas, net jei ir ne visais klausimais pritaria prezidentei. Neseniai jis išsakė savo nepritarimą „Chevron“ planuojamai veiklai Lietuvoje, tik kažin ar šiame kone valandą trukusiame susitikime drįsta apie tai kalbėti – metus su prezidente susitikti siekę Žemaitijos bendruomenių atstovai į prezidentūros menes taip ir nebuvo įsileisti.

Gausiuose interviu žiniasklaidai apie savo susitikimą su šalies vadove pats atlikėjas taip pasakojo: „Pasikvietė mane prezidentė išgerti kavos. Kalbėjome apie visuomeninius dalykus: savižudybių prevenciją, nes ši problema yra opi ir mes apie ją labai mažai kalbame. Taip pat pakalbėjome apie fondą „Švieskime vaikus“, kurį įkūriau su Ramūnu Karbauskiu siekdami skatinti vaikus skaityti knygas“. Ir pajuokavo: „Mane pavaišino saldainiais, tai vienas iš tų gerų dalykų, kuriuos gauni pabuvojęs Prezidentūroje.“

Dalia Grybauskaitė atlikėjui gerų žodžių negailėjo. „Be Jūsų būtų kitoks ne tik muzikinis, bet ir idėjinis pilietiškos Lietuvos gyvenimas. „Foje“ kūrinys „Laužo šviesa“ mūsų šalį budino nepriklausomybės metais, o tokios dainos kaip „Geltona. Žalia. Raudona“ iki šiol pagrįstai laikomos šiandieninės Lietuvos pilietiškumo himnais. Džiugu, kad esate viena iš tų asmenybių, kurios idėjine ir pilietine kalba kalbanti muzika sugeba pasiekti kiekvieno lietuvio širdį“, – pasak prezidentūros išplatinto pranešimo, pakiliai kalbėjusi šalies vadovė.

Interviu Žinių radijui komentuodamas susitikimą su prezidente ir savo kūrybinį kelią, atlikėjas pastebėjo, jog žmonės dažnai visiškai kitaip supranta jo dainas. Taip nutikę ir su viena iš prezidentės paminėtų: „Įrašinėdamas „Laužo šviesą“ neturėjau jokių – nei pilietinių, nei politinių – motyvų. Tai yra daina apie vienatvę, apie žmogų, kuris turi viltį, padedančią jam išgyventi vienatvėje. Tiesiog ta daina skambėjo tuo laikotarpiu, kada vyko visas išsivadavimo judėjimas“.

Savo daina „Geltona. Žalia. Raudona“ A.Mamontovas, pasirodo, norėjęs nusakyti lietuvių charakterį: „Mes esame vienkiemių tauta. Mes visi didžiąja dalimi esame intravertai, užsidarę savyje. Toks mūsų tautos charakteris“, – sakė atlikėjas. Pasak jo, lietuviai nepasitiki kitais, jie nelinkę pasidalinti savo išgyvenimais – tai, A.Mamontovo teigimu, vėliau virsta asmeninėmis tragedijomis. Koncertuose, anot A.Mamontovo, vyksta gražūs dalykai – „vienkiemių tauta“ susiburia: „Tu lyg dainuoji vienam žmogui, ir kiekvienas girdi tą dainą galbūt skirtingai, bet tuo pačiu tai kažkaip juos jungia.“

Muzikantas taip pat pasakojo, kad sulaukė D.Grybauskaitės pasiūlymo dalyvauti prezidentūroje vyksiančiame renginyje vaikams „Knygų Kalėdos“. A.Mamontovas sakė mielai priėmęs šį kvietimą. Jis taip pat atskleidė, kad prezidentė išreiškė norą apsilankyti jo ir trumpam susibūrusios grupės „Foje“ koncerte Vilniuje. „Be jokios abejonės, aš jai pažadėjau padaryti viską, kad ji gautų bilietą. Ant pirštų galima suskaičiuoti, kiek liko bilietų…“ – Žinių radijui kalbėjo A.Mamontovas.

Piliečiams labai malonu, kad jų rinkta šalies prezidentė domisi populiaria muzika ir jos atlikėjais. Tačiau būtų dar maloniau, jei D.Grybauskaitė šio gražaus domėjimosi nepaverstų primityviomis viešųjų ryšių akcijomis, skirtomis rimtoms valstybės problemoms „retušuoti“.

Juk akivaizdu: prieš TV kameras A.Mamontovas saldainiais prezidentūroje buvo vaišinamas tam, kad pademonstruotų visuomenei tariamą D.Grybauskaitės abejingumą tą dieną išreikštam Seimo požiūriui į jos globojamo generalinio prokuroro D.Valio veiklą, kartu – ir į prokuratūros, prezidentės bei VSD vykdytą buvusių FNTT vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado persekiojimą. Prisiminkime: 2011 metų vasario 22 dieną, tuo metu, kai tūkstantis piliečių S.Daukanto aikštėje protestavo prieš prezidentės bei VSD savivalę ir susidorojimą su FNTT vadovais, D.Grybauskaitė taip pat ilgai ir nuobodžiai bendravo su iš vakaro prezidentūron sukviestais „lietuvių kūrybinės inteligentijos“ atstovais.

Įdomu, kokios vidinės ir išorinės jėgos sutrukdė D.Grybauskaitei vietoj A.Mamontovo tą dieną pasikviesti prie kavos bei saldainių V.Gailių, V.Giržadą ir prieš TV kameras jų atsiprašyti?