Liudvikas Jakimavičius | ekspertai.eu
Kartais intriga atsiranda tarytum iš nieko, ten, kur jos nesitiki, tačiau žmonės, kurie vadina save politinės tikrovės tyrinėtojais, politologais, išmanančiais įvykių priežastingumą ir dialektiką ir už tą viešai skleidžiamą „išmintį“ gaunantys pinigus, turėtų jausti atsakomybę už savo žodį. Pastaroji savaitė buvo eilinis barjeras mūsų politologų gebėjimams išbandyti. Gana dažnai jie susimaudavo prieš rinkimus ar komentuodami kokius nors valstybės lyderių reitingus, brukosi į radijo ir TV laidas su savo komentarais ir prognozėmis, o politinė tikrovė dažnai jiems parodydavo apatinę nugaros dalį. Taip atsitiko visai mūsų politologų brigadai per Prezidento rinkimus, kai rungėsi Valdas Adamkus su Rolandu Paksu, panašiai nutikdavo, kai jie spėliodavo galimas koalicijas Seime, kai sakė, kad Drąsos kelias neturi jokių šansų patekti į Seimą, o ir dabar, kai iš peties ėmėsi prognozuoti TS-LKD partijos lyderio rinkimus.
Šįsyk labiausiai susimovė trys save tituluojantys politologais: Vladimiras Liaučius, Vytautas Dumbliauskas ir Lauras Bielinis, unisonu tvirtinę, kad Jokios intrigos TS-LKD rinkimuose nebus. Nepataikė ir dabar iš viešosios erdvės eterio tylutėliai ir gėdingai nėrė į krūmus. Šis „politologų“ susimovimas apnuogina apgailėtiną politikos komentatorių kompetenciją ir bendrą lietuviškosios politologijos padėtį. Visų pirma jei mūsiškė politologija pretenduoja būti mokslu, tiriančiu politinę tikrovę, derėtų klausti paminėtų „mokslininkų“, kokiu metodu jie tą tikrovę tiria? Iš kavos tirščių, iš pletkų gatvėje ar uosdami, iš kur vėjas pučia ir ką nori išgirsti darbdavys. Savaime suprantama, kad nuolatinės jų pastangos užkalbėti tikrovę propagandiniais diskursais pačią tikrovę veikia, deformuoja ir iškraipo. Paprastam žmogui, klausantis jų, tampa sunku susigaudyti šioje kreivų veidrodžių karalystėje.
Tarkim, jei gydytojas taip kreivai diagnozuotų paciento ligą, iš jo būtų atimta kvalifikacija, tačiau socialiniai mokslai Lietuvoje yra lyg ir mokslai, lyg ir visai kažkas kita.
Sunku įsivaizduoti, ką dabar mąsto galvotesni studentai, kuriems makaronus ant ausų kabino ir gaišino laiką minėti „politologai“. Akademinis jaunimas galėtų pasielgti ryžtingai ir atsisakyti šių „išminčių“ dėstomo mokslo.
Išsidūrė. Neįvertino senuko Landsbergio.