V. Putino politika ir protų nutekėjimas Rusijoje

Bernardinai.lt

Vis atgrasesnis ir reakcionieriškesnis politinis klimatas Vladimiro Putino valdomoje Rusijoje sukėlė naują viduriniosios klasės profesionalų emigracijos bangą, tarp jų – ir keli įtakingi žurnalistai, rašo BBC.

Rusija visa tai regėjo ir anksčiau – cariniais laikais iš šalies bėgo kairieji revoliucionieriai, po 1917 metų Spalio revoliucijos – rašytojai ir menininkai, o dar vienas didelis protų nutekėjimas prasidėjo dešimtajame dešimtmetyje po Sovietų Sąjungos žlugimo.

Paskutinioji protų nutekėjimo banga prasidėjo po to, kai 2012 metais prezidentu perrinktas V. Putinas pradėjo liberalios opozicijos ir nepriklausomos žiniasklaidos persekiojimo kampaniją. 2013-aisiais Rusiją paliko 186 tūkst. žmonių, o tai yra penkiskart daugiau nei prieš dvejus metus. Šią valstybinės statistikos agentūros informaciją cituoja verslo žurnalas „Sekret Firmy“.

Neseniai paskelbta Jungtinių Tautų ataskaita praneša, kad 2013 metais prieglobsčio kitose valstybėse prašė maždaug 40 tūkst. rusų, o tai yra 76 proc. daugiau nei 2012-aisiais.

Tarp tų, kurie susipakavo savo daiktus ir išvyko, yra buvęs pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas, aukščiausios klasės ekonomistas Sergejus Girijevas ir socialinės žiniasklaidos vunderkindas Pavelas Durovas.

Dar vienas iš pasitraukusiųjų yra Leonidas Beršidskis, kuris darbavosi keliuose įtakingiausiuose verslo leidiniuose, tarp jų ir „Vedomosti“, o vėliau redagavo liberalią interneto svetainę slon.ru.

Socialinio tinklo „Facebook“ profilyje L. Beršidskis birželio mėnesį rašė apie tai, kaip dešimtajame dešimtmetyje grįžęs po studijų JAV universitete jis svajojo sukurti „tikrą žiniasklaidą“ – tokią, „kuri Amerikoje publikuoja tai, ką nutekino E. Snowdenas, ar Europoje užkerta kelia ministrams, kad šie neišsisuktų dėl netinkamo oficialių kreditinių kortelių naudojimo“.

Tačiau dabar L. Beršidskis išvyko gyventi į Vokietiją. Jis rašo anglų kalba JAV verslo leidiniui „Bloomberg“ ir teigia, kad net skaityti rusų ar ukrainiečių kalbomis tapo sunkiu išbandymu bandant nepasiklysti tarp „propagandos“, sklindančios iš abiejų pusių.

Rusijoje vis dar veikia šiek tiek nepriklausomos žiniasklaidos, tarkime, laikraštis „Novaja Gazeta“, nišinė televizijos stotis „Dožd“ ir radijo stotis „Echo Moskvy“. Tačiau nepriklausomos žiniasklaidos dėl Kremliaus vykdomos persekiojimo kampanijos mažėja kone kas mėnesį.

Nepriklausoma naujienų agentūra „Novy Region“ buvo viena iš tų žiniasklaidos priemonių, patyrusių spaudimą dėl to, kaip ji aprašo krizę Ukrainoje. Agentūros įkūrėjas Aleksandras Ščetinas apsigyveno Kijeve ir pareiškė planuojantis atsisakyti Rusijos pilietybės ir tapti Ukrainos piliečiu. Tokiam žingsniui jį paskatino patirtis žiūrint Rusijos valstybinius televizijos kanalus.

„Kuo daugiau žiūrėjau, tuo labiau įsitikinau, kad nieko čia nebepataisysi. Prireiks ištisų kartų, kad iš žmonių sielų būtų išvalyti šios radioaktyvios televizijos sukelti padariniai“, – ukrainiečių žurnale „Novoje Vremia“ rašė A. Ščetinas.

Valstybinė televizija taip pat atliko savo vaidmenį kurstydama priešišką žurnalistams atmosferą. Rugpjūčio mėnesį „Gazmprom-Media“ priklausanti NTV parodė du filmus, kuriuose keletą įtakingų kultūrinių veikėjų pakrikštijo „chuntos draugais“. Chunta Rusijos valstybinė televizija vadina vyriausybę Kijeve.

Gretose tų, kuriems buvo mesti kaltinimai, atsidūrė rašytojai ir žurnalistai Dmitrijus Bykovas, Viktoras Šenderovičius ir Andrejus Malginas. Buvęs įtakingo leidinio „Kommersant“ skiltininkas Olegas Kašinas tapo vienu iš žurnalistų, kuriam teko patirti ir fizinę prievartą. 2010 metais jis buvo smarkiai sumuštas prie savo namų Maskvoje.

O. Kašinas dabar gyvena Šveicarijoje, į kurią persikėlė 2013-aisiais, kai jo žmona gavo ten darbą. Apsisprendimą palikti Rusiją palengvino dvi aplinkybės: internetas, kuris leidžia jam ir toliau dirbti žurnalistinį darbą, bei darbo vietų nepriklausomiems žurnalistams stygius Maskvoje.

„Visiškai neturiu, kur rašyti, nėra vietos, kur bent galėčiau pasvajoti dirbti“, – teigė jis liberaliam žurnalui „Afiša“.

Emigracijoje gyvenantys žurnalistai Olegas Kašinas ir Leonidas Beršidskis susilaukė kai kurių savo kolegų kritikos. Birželio mėnesį socialinio tinklo „Facebook“ profilyje buvęs TV laidų vedėjas Antonas Krasovskis pareiškė, kad emigracija yra „egoistiškas“ poelgis, kuris reiškia draugų ir šeimos išsižadėjimą.

Tačiau kai kuriems žurnalistams tai yra vienintelė galimybė tęsti savo karjerą.

Plačiai skaitomos naujienų svetainės lenta.ru vyriausioji redaktorė Galina Tymčenko buvo atleista kovo mėnesį po to, kai paskelbė interviu su Ukrainos nacionalistų grupuotės „Dešinysis sektorius“ nariu. Ji dabar darbuojasi naujoje interneto svetainėje „Meduza“, kuri kiek vėliau šį mėnesį pradės veikti iš Latvijos sostinės Rygos. Dalis finansavimo šią svetainę pasiekia iš bene žymiausio dabartinės Rusijos emigranto, buvusio naftos magnato Michailo Chodorkovskio.

G. Tymčenko kolega Ilja Krasilščikas rusiškai žurnalo „Forbes“ versijai teigė: „Tai paprasčiausiai reiškia, kad šiuo metu Latvijoje yra įmanoma sukurti nepriklausomą žiniasklaidos priemonę rusų kalba, tuo tarpu Rusijoje to padaryti neįmanoma.“

Jie optimistiškai žvelgia į „Meduzos“ perspektyvas. Tačiau daug emigracijoje gyvenančių žurnalistų reiškia nusivylimą tuo, kaip Rusijos visuomenė pasikeitė per pastaruosius 15 metų. „Tai yra iliuzijas praradusiųjų emigracija“, – teigia Leonidas Beršidskis.

Pagal BBC parengė Donatas Puslys

Bernardinai.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
11 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
11
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top