Tiesos.lt supažindina skaitytojus su policijos generalinio komisaro pavaduotojo Renato Požėlos pateikta „Garliavos operacijos“ versija.
Iš jos aiškėja, kad prisiklausiusi neįvardijamų tarnybų paskleistų gandų, Lietuvos valdžia parengė „suderintą tarpinstitucinį planą“. Jį vykdydami eiliniai policininkai ir specialūs daliniai „atliko chirurginį pjūvį“ – šturmavo Garliavos gyvenvietę: blokavo kelius, šalino „pašalinius žmones“. Taip, pasak vadinamosios teisėsaugos atstovo, politinė valdžia liepusi elgtis, nes prisiminusi sovietmetį ir išsigandusi „naujų kalantinių“.
Pareigūno R. Požėlos lūpomis pirmą kartą valdžia pripažino, kad šturmuojant Garliavą jai iš tiesų rūpėjo ne teismo sprendimą įvykdyti, bet palaužti ir nuslopinti pilietinį žmonių pasipriešinimą.
Policijos vadovas R. Požėla, sekdamas propagandistais, mėgina aiškinti, kad piliečių matyti smurto faktai tėra „mitai“. Kartu jis neigia iki šiol valdžios oficialiai skelbtą versiją, kad Garliavos operacijai vadovavo privati antstolė. Taigi sutartinai ir nemirksėdama piliečiams meluoti Lietuvos valdžia dar neišmoko.
Pareigūno R. Požėlos minimus „mitus“ Tiesos.lt redakcija iliustruoja vaizdine medžiaga ir Garliavos šturmo dalyvių liudijimais, primena ir ankstesnes valdžios pateiktas versijas.
R.Požėla: „Prieš Garliavos įvykius mes disponavome pakankamai grėsmingomis informacijomis apie vadinamų gynėjų galimus veiksmus“
Karštas komentaras, Pūko TV laida „Kontaktas“ | 2013 m. balandžio 19 d.
Kitą mėnesį – Garliavos įvykių metinės, kada vykdant teismo sprendimą iš Kedžių namų Garliavoje buvo paimta mergaitė. Kai kas, iškėlęs Garliavos įvykių vėliavą, padarė politinę karjerą – pateko į Seimą, o policiją iki šiol viešumoje kaltina „smurtavus prieš vaiką“ ar „vaiko paėmimui panaudojus antiriaušinį būrį“.
Koks buvo policijos vaidmuo vaiko paėmimo Garliavoje momentu? Ar iš tiesų buvo būtinos tokios gausios policijos pajėgos? O antiriaušinis būrys? Kam visa tai? Į visus šiuos visuomenei aktualius klausimus šiandien Pūko TV laidoje „Kontaktas“ atsakė generalinio policijos komisaro pavaduotojas Renatas Požėla.
Visuomenė maitinama mitais
„Mes tikrai stengėmės viešame kalbėjime apie tuos įvykius nekalbėti, neeskaluoti tos temos būtent ne dėl to, kad jaučiamės neteisūs ar norėtume teisintis, tačiau dėl to, kad suprantame to klausimo jautrumą. Jautrumą, interpretacijas ir visa kita“, – Pūko TV laidoje „Kontaktas“ sakė generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla.
Jis prisipažino, jog dėl tokio tylėjimo neretai išgirsdavo priekaištų ir iš pačios policijos bendruomenės.
„Mūsų, policijos, bendruomenė sako: kodėl jūs tylite? Kodėl nesakote tos tikrosios tiesos? Ir kodėl mes neištransliuojame savo žodžio tuo metu, kai matome labai daug mitų, kuriamų iš Seimo tribūnų ir iš Seimo narių lūpų?“ – kalbėjo R.Požėla, kuris sakė net sugrupavęs visuomenei skleidžiamus mitus.
Taigi, kokie tie mitai?
„Tie mitai yra: antstolės telkimas mūsų pareigūnų ir jos elgesys kaip generolo; neteisėti veiksmai prieš neliečiamybę turintį asmenį; nekaltų asmenų sumušimas; tautinės, religinės simbolikos išniekinimas; tam tikrų neteisėtų priemonių, įrankių panaudojimas – čia aš kalbu vėlgi, kaip yra eskaluojama, neva cheminių kaldryčių ar cheminių pirštinių tema. Ir galiausiai viskas vainikuojasi, kad policija ar kitos institucijos, dalyvavusios šitame įvykyje, smurtavo prieš mergaitę.
Mūsų akimis, tai iš tikrųjų yra mitai, bet jais, deja, yra maitinama Lietuvos visuomenė“, – sakė generalinio policijos komisaro pavaduotojas Renatas Požėla.
Tikėjosi, kad neprireiks policijos įsikišimo
Renatas Požėla sakė, jog iki pat paskutinio momento tikėjosi, kad šitas konfliktas Garliavoje bus išspręstas be policijos įsikišimo.
„Mes sakėme, kad tai yra ne policijos byla. Bet, deja… Teismo sprendimas atitinkamas, kuris suteikė įgaliojimus mums veikti, Civilinio proceso kodekso nuostatos, kurios leido mums veikti, ir tarpinstitucinis planas, kuris buvo suderintas, – ir mums tą veiksmą, tą chirurginį pjūvį, teko atlikti“, – sakė R.Požėla.
Du šimtai keturiasdešimt
„Vėlgi, eskaluojami tie skaičiai: du šimtai keturiasdešimt. Kaip neseniai vienas Seimo narys vienoje laidoje pasakė, „spec.nazo smogikų“. Nereikia suprimityvinti – tai operacija, o ne tiktai baigiamoji dalis, kurią matė Lietuva, įvykdant teismo sprendimą. Žmonės buvo reikalingi užtikrinant eismo saugumą, užtikrinant viešą tvarką, užtikrinant, kad pašaliniai asmenys nepatektų. Tai pačioje operacijoje dalyvavo nedidelis kiekis žmonių“, – Pūko TV laidoje „Kontaktas“ kalbėjo generalinio policijos komisaro pavaduotojas.
Jis sakė negalėjęs suprasti kai kurių asmenų elgesio per Garliavos įvykius. „Jeigu žmogus stovi apsisiautęs trispalve vėliava, rankose laiko religinį simbolį, gieda himną, ir jis nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Kaip šitą jo aktą reikia paaiškinti? Kas tai yra?“ – retoriškai klausė R.Požėla.
Kodėl dalyvavo ir antiriaušinis būrys?
„Mes disponavote tam tikromis informacijomis, pakankamai grėsmingomis, apie gynėjų, sakykime, vadinamų, galimus veiksmus. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, mes analizavome viešąjį kalbėjimą, tai yra, kokia žinia tuo metu buvo leidžiama visuomenei: tai yra kalbėjimas iš Seimo tribūnos ir dabartinio Seimo nario apie kalantines rengiamas naujas Lietuvoje.
Tai iš tiesų visa ta turima informacija, tas informacinis laukas reikalavo, kad mes visu rimtumu pažvelgtume į tą priemonę“, – sakė R.Požėla.
Kovo 23 dieną teismo sprendimą dėl mergaitės paėmimo buvo bandoma įvykdyti vadinamuoju „švelniuoju būdu“ – be policijos aktyvaus įsikišimo.
„Tačiau to nepavyko padaryti. Ir dėl to gegužės 17 dieną (buvo įvykdyta ta operacija), kuri, beje, irgi yra apaugusi gandais – kad jinai sutapo su šalies vadovų tam tikrais vizitais.
Bet šioje vietoje mitų skleidėjams ir sąmokslų teorijų kūrėjams galima pasakyti: bet kuri kita pasirinkta diena irgi būtų apauginta kitais mitais“, – teigė generalinio policijos komisaro pavaduotojas.
Sudėtingiausias klausimas – veiksmas su vaiku
Pasak R.Požėlos, šiai operacijai buvo labai detaliai pasirengta: ką, kas visais momentais turi daryti – kokie policijos, kokie kitų institucijų veiksmai.
„Be abejo, sunkiausia buvo situacija, dėl ko galbūt užsitęsė šitas teismo sprendimo vykdymas, tai, kas turi paimti vaiką, – veiksmas su vaiku. Čia mūsų pareigūnai, galiu atvirai pasakyti, tikrai nė piršto neprilietė. Dirbo vaiko teisių specialistai, dirbo pati mama, ir manome, kad tai buvo padaryta pakankamai preciziškai ir teisėtai. Kaip tolimesni tyrimai parodė, policija ir kitos institucijos teisėtumo ribų neperžengė“, – sakė generalinio policijos komisaro pavaduotojas.
Mergaitė jaučiasi gerai
Visuomenę iki šiol neramina klausimas, kokia situacija šiandien?
„Mamą ir dukrą saugome pagal nustatytą valstybės programą, ir jos abi pakankamai normaliai jaučiasi. Mergaitė socializuojasi, lanko vieną iš mokyklų, auga, ir šioje vietoje tikrai viskas gerai yra. Tiesiog žmonės šioje vietoje labiau turėtų klausytis mūsų, o ne tų asmenų, kurie suinteresuoti, kad mūsų valstybės laivelis būtų siūbuojamas, kaip tuo metu pakankamai buvo išsiūbuotas, ir per Garliavos įvykių prizmę iš tiesų sprendėsi daug kitų dalykų. Ir jeigu valstybės institucijoms būtų nepavykę tinkamai atlikti savo pareigų, funkcijų, tai aš manau, kad žmonių pasitikėjimas valstybe, valstybės institucijomis būtų dar labiau pašlijęs“, – teigė Renatas Požėla.
„Mes turime suprasti, kad mes turime savo teisėsaugą, savo teisėtvarką, ir mes turime ja tikėti. Kitu atveju mus gali valdyti minios teismas, bandos teismas, ar dar kitu atveju mes galbūt galime turėti ir kitą teisėsaugą – nelietuvišką. Bet ar to mums reikia? Įvairiais Lietuvos istoriniais tarpsniais mes jau turėjome kitą teisėsaugą, kitus teismus. Ar mes norime ten vėl grįžti? Manau, kad ne“, – kalbėjo generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla.
Kokią žinią kai kurie Seimo nariai siunčia visuomenei?
Pareigūnas sakė, jog skaudžiausia yra tai, kad mitas yra skleidžiamas iš Seimo tribūnos.
„Įsivaizduokime, Seimo nario pasakymas, kuris peržiūrėjo filmuotą medžiagą: „Žinote, aš būčiau taip pat pasielgęs“. Kokią jis žinią siunčia savo rinkėjui ir visuomenei? Kad galima priešintis, galima nevykdyti teisėtų reikalavimų. Tai, gerbiamieji, kur mes tokiu keliu nueisime? Arba vėlgi – Seimo narys pasako: „Aš nepasitikiu Lietuvos teismais“. Tai vėlgi, kokią žinią jis skleidžia visuomenei? Visuomenės narys, mūsų klausytojas sakys: „Štai Seimo narys nepasitiki teismais, tai kaip aš galiu jais pasitikėti?“ Bet ar čia yra tas kelias? Tikrai tai nėra tas kelias“, – teigė generalinio komisaro pavaduotojas.
„Tie įvykiai Garliavos buvo iliustracija tam tikros visuomenės dalies – tai buvo požiūris į valstybę, į valstybės instituciją, į sąrangą, į įstatymus, į teismų sprendimus. Ir ačiū Dievui, kad pavyko tą išsiūbuotą laivelį sustabdyti.
Teismo sprendimas mums patinka, nepatinka, bet teisės teorijoje įsiteisėjęs teismo sprendimas turi įstatymo galią, o, kaip žinia, įstatymą visi privalo vykdyti, nepaisant žmogaus statuso ir jo socialinės būklės“, – Pūko TV laidoje „Kontaktas“ kalbėjo generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla.
Tiesos.lt siūlo prisiminti aprašomus įvykius:
• Džiaukimės – mus daužo „lietuviška policija“ (žiūrėti čia), o „lietuviška prokuratūra ir teismai“ jokio smurto nemato (čia ir čia).
• Į „tarpinstitucinę operaciją“ įsitraukė ir advokatūra – advokatas Gintaras Černiauskas, ne vienoje laidoje pats prisipažinęs ne tik, kaip mokėsi dviese su Laimute Stankūnaite išnešti mergaitę, bet ir kaip ją nešė, vėliau sugalvojęs, kad „ėjo šalia“. Tik „mitų kūrėjams“ vis dar neaišku, kieno dar rankos – kartu su mylinčios motinos rankomis – taip skausmingai sukryžiavo mergaitės kojas.
• Kaip „preciziškai ir teisėtai dirbo mama“, o policija tik stebėjo šį smurtą artimiausioje aplinkoje ir dabar tuo didžiuojasi, girdėti iš šio klykiančio vaiko įrašo.
• Kaip atsirado tautinės, religinės simbolikos išniekinimo „mitas“, matyti iš šių nuotraukų ir vaizdo įrašo.
• Kaip policija sustiprino „žmonių pasitikėjimą valstybe, valstybės institucijomis“, galima suprasti iš šių įvykių dalyvių liudijimų Visuomeninei komisijai (žr. čia ir čia).
• Ką apie policijos „požiūrį į valstybę, į valstybės instituciją, į sąrangą, į įstatymus, į teismų sprendimus“ ir „pašlijusio valstybės ir jos institucijų autoriteto gelbėjimą Garliavoje“ mano Konstitucijos kūrėjai, skaitykite Visuomeninės komisijos išvadose ir jos kreipimesi į Lietuvos Respublikos prezidentę, Seimą, Vyriausybę.
• Kaip į piliečių klausimus tuomečiam vidaus reikalų ministrui A.Melianui, atsakė viceministras, buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas Mindaugas Ladiga.