Dabartinė krizė yra ne ekonominė krizė, kaip 2008 m., o stichinė nelaimė. Skirtingai nuo uraganų, žemės drebėjimų ar gaisrų, kurių geografinė apimtis yra ribota ir kurie greitai pasibaigia, ji apims visą pasaulį ir truks mėnesius. Nepaisant šių skirtumų, koronavirusas yra ne ekonomikos, o gamtos reiškinys.
Todėl ekonomikos skatinimo priemonės, skirtos ekonominių krizių suvaldymui, šiuo atveju bus tik iš dalies efektyvios. Pavyzdžiui, ekonominio nuosmukio metu restorano apyvarta sumažėja, bet skatinamoji pinigų (monetarinė) bei biudžeto (fiskalinė) politika stimuliuoja visą ekonomiką ir taip padeda restorano apyvartai atsigauti. Deja, restorano, mėnesiams uždaryto dėl koronaviruso, nei pinigų, nei biudžeto politika neatidarys. Padėti jam išgyventi reikia kitų priemonių.
Jau rašiau, kad mūsų valstybė gali mobilizuoti kad ir 10 mlrd. € dabartinei krizei suvaldyti. Finansų ministras Šapoka žada pristatyti 1 mlrd. € planą; galbūt tai bus žingsnis teisinga kryptimi. Prioritetai yra du: priemonės epidemijai suvaldyti (tarp jų – visos reikalingos medikų apsaugos priemonės, kiek jos bekainuotų) ir priemonės ekonominei krizei švelninti.
Mūsų valstybė turi vykdyti ekonominę politiką, kuri užtikrintų nors minimalų į nepriteklių pateksiančių žmonių pajamų lygį ir apsaugotų verslus nuo bankroto. Visų pirma turime padėti smulkiesiems verslams, nes jų resursai ir skolinimosi galimybės labiausiai ribotos. Tik išvengę masinio nedarbo ir masinės bankrotų bangos galime tikėtis greito šalies atsigavimo krizei pasibaigus.
Grįžkime prie uždaryto restorano. Jo įplaukos yra nulinės, o kaštai išlieka: darbuotojų atlyginimai, nuoma ir paskolos, imtos patalpų remontui, įrangai ir pan. Nuo uždarymo dienos laikrodis tiksi link bankroto, kuris įvyksta, kai nelieka sukauptų apyvartinių lėšų kaštams padengti.
NEMOKAMOS ATOSTOGOS IR NEDARBO IŠMOKOS DARBUOTOJAMS
Restoranas po krizės galės atsidaryti ir Lietuva išvengs masinio nedarbo, jei darbuotojai bus išleisti nemokamų atostogų (taip išlaikydami darbo vietą) ir gaus nedarbo išmokas iš valstybės (taip nevarydami darbdavio į bankrotą). Mūsų valstybė turi užtektinai resursų, kad galėtų remti visų neteksiančių darbo žmonių pajamas. Turime maksimaliai sušvelninti nedarbo išmokų gavimo taisykles, kad jas gautų visi į nemokamas atostogas siunčiami darbuotojai. Taip pat turime remti žmonių, dirbusių ne pagal darbo sutartis, pajamas per socialinės paramos sistemą. Tam pinigų yra.
PASKOLŲ IR NUOMOS MOKĖJIMO ATOSTOGOS
Lietuvoje veikiantys bankai turi sekti Jungtinės Karalystės ir Italijos bankų pavyzdžiu (žr. ČIA) ir suteikti paskolų (tarp jų – ir būsto paskolų) mokėjimo atostogas vartotojams, išsiųstiems į nemokamas atostogas ir laikinai uždarytiems verslams. Vienas galimų sprendimų būtų pratęsti paskolos terminą: dvejų metų paskola šiandien liktų dvejų metų paskola po mokėjimo atostogų, likusį mokėjimo laikotarpį paprasčiausiai nustumiant į ateitį. Bankai yra suinteresuoti teikti mokėjimo atostogas, nes kitaip paskolos taps neveiksnios ir jie bus priversti ieškoti papildomo kapitalo krizinėmis sąlygomis.
Vyriausybė taip pat turi siekti, kad nuomos sutartys būtų panašiai nustumiamos į ateitį, suteikiant nuomininkams mokėjimo atostogas iki krizinės padėties pabaigos. Tam irgi jau yra precedentas: didžiausi New Yorko nuomotojai trims mėnesiams stabdo nemokių nuomininkų iškeldinimus (žr. ištrauką komentaruose).
Pabrėžiu, kad paskolų ir nuomos mokėjimo atostogos nereikalautų lėšų iš mūsų valstybės: mokėjimas būtų atidedamas, o ne dengiamas biudžeto lėšomis. Bankų akcininkai bei NT savininkai taip dalyvautų suvaldant krizės pasekmes.
Būkime budrūs. Karantinas Lietuvoje staiga neįves socialinio atskyrimo tarp oligarchų ir valdžios. Kai kurių biznio konfederacijų beigi forumų maitvanagiai jau suka ratus aplink milijardus, kurie bus leidžiami mūsų vardu šios krizės pasekmėms švelninti. Mes ir mūsų atstovai Seime turi užtikrinti, kad mūsų valstybės pinigai bus išleisti tam, kad padėtų Lietuvos žmonėms ir jų (dažniausiai smulkiems) verslams, o ne nusėstų turtingiausiųjų kišenėse.