ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams Josepas Borrellas nusprendė perkelti į Briuselį neoficialų ministrų susitikimą, kurį ES Tarybai pirmininkaujanti Vengrija iš pradžių buvo numačiusi rugpjūčio pabaigoje surengti Budapešte. J. Borrellas ketino nušalinti Ministrą Pirmininką Viktorą Orbaną dėl jo dvišalių diplomatinių pastangų, kuriomis siekiama propaguoti jo paliauboms palankų požiūrį, kad karas Ukrainoje būtų užbaigtas greičiau.
Tačiau “ne boikoto” planas – kuriam nepritaria dauguma – neturi jokios realios reikšmės ir tik dar kartą pabrėžia Briuselio vaikiškumą, komentavo Vengrijos užsienio reikalų ministras.
Pirminis Borrello planas buvo tuo pačiu metu sušaukti oficialų “priešpriešinį susitikimą”, kad ES užsienio reikalų ministrai neturėtų kito pasirinkimo, kaip tik boikotuoti Budapešto aukščiausiojo lygio susitikimą – vieną įtakingiausių Vengrijos organizuojamų renginių per jos pusmetį trukusį pirmininkavimą ES Tarybai.
Tačiau vyriausiasis diplomatas buvo priverstas atsisakyti šios gudrybės, kai jam papriekaištavo kelios valstybės narės, kurios, net jei ir nepritarė V. Orbano požiūriui į karą, manė, kad boikotuojant Vengrijos pirmininkavimą sukuriamas neproduktyvus ir žalingas precedentas būsimam ES bendradarbiavimui.
Pavyzdžiui, Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Xavier Bettelis pirmadienį žurnalistams sakė, kad dalyvaus rugpjūčio pabaigoje vyksiančiame neoficialiame susitikime, teigdamas, kad svarbu palaikyti dialogą su Budapeštu. Ispanijos užsienio reikalų ministras Chosė Manuelis Albaresas (José Manuel Albares) sakė, kad “Europos Sąjungoje negali būti boikoto”. Slovėnijos užsienio reikalų ministrė Tanja Fajon sakė, kad Slovėnija taip pat nepritaria, nebent būtų priimtas kolektyvinis ES sprendimas. Savaitę prieš tai Austrijos kancleris Nehammeris taip pat buvo gana aiškus, sakydamas, kad nesikalbėjimas tarpusavyje yra “blogiausias iš visų sprendimų”.
Tačiau kitoms šalims (įskaitant tokias sunkiasvores šalis kaip Prancūzija ir Vokietija) vis dar griežtai reikalaujant, kad Vengrija būtų “nubausta” už V. Orbano “taikos misiją” (arba, kaip sakė Ursula von der Leyen, “nuolaidžiavimo misiją”), šis klausimas vėl buvo iškeltas pirmadienį Briuselyje vykusiame Užsienio reikalų tarybos posėdyje.
Pasak “Euractiv” artimų šaltinių, 13 valstybių narių norėjo, kad aukščiausiojo lygio susitikimas vyktų Budapešte, ir tik penkios griežtai pasisakė prieš šią idėją, grasindamos boikotuoti renginį, jei jis vyks taip, kaip buvo planuota iš pradžių. Kai kurie netgi iškėlė idėją, kad susitikimas turėtų būti perkeltas į Kijevą, taip simboliškai smogiant Vengrijai, tačiau ši idėja greitai buvo atmesta. Likusieji aštuoni ministrai pareiškė, kad sprendimą paliks Borrellui.
Ir jis tai padarė, radęs tarpinį sprendimą, kuris nėra boikotas, bet vis tiek atrodo kaip vėjo iš Orbano burių atėmimas. “Turime pasiųsti signalą, net jei tai simbolinis signalas”, – sakė Borrellas po susitikimo, kai paskelbė apie susitikimo vietos pakeitimą į Briuselį. “Bet aš atsisakau žodžio “boikotuoti”, susitikimas įvyks, ir Vengrija jame dalyvaus.”
Tačiau Vengrijai tai atrodo kaip pergalė. Nepriklausomai nuo vietos, aukščiausiojo lygio susitikimui pirmininkautų Borrellas (nes užsienio reikalai yra vienintelis portfelis, nepriklausantis rotacijos tvarka pirmininkaujančios Tarybos kompetencijai), ir svarbu tai, kad jame dalyvaus visi užsienio reikalų ministrai.
“Kokį fantastišką kerštą jie sugalvojo”, – po susitikimo juokaudamas sakė Szijjártó. “Nenoriu įžeisti kieno nors jausmų, bet jaučiuosi tarsi vaikų darželyje”. Ministras pridūrė, kad jam nėra jokio skirtumo, ar Borrellas laikysis tradicijos ir aukščiausiojo lygio susitikimą sukvies į Budapeštą, “kur mes sutiksime ministrus su mūsų vengrišku svetingumu”, ar pakeis jį į Briuselį, nes susitikimas bus iš esmės toks pat.
Tačiau, norėdamas savo beprasmiškam sumanymui suteikti dar daugiau svorio, J. Borrellas taip pat prasitarė, kad gali pradėti teisminį procesą prieš Budapeštą dėl to, kad šis nesilaiko ES sutarčių, pagal kurias visos narės privalo “lojaliai” ir solidariai remti bloko užsienio politiką.
“Kiekviena valstybė narė yra suvereni savo užsienio politikos srityje – tai tiesa. Tačiau kol jos yra šio klubo narės, jos turi paklusti sutartims”, – sakė J. Borrellas, atsisakydamas atvirai apkaltinti V. Orbaną teisiniu pažeidimu: “Man aišku, kad tai, kas įvyko, priklauso lojalaus bendradarbiavimo trūkumo sričiai.”
Borrellas pamiršta, kad pagal tas pačias sutartis ES turi oficialią užsienio politikos poziciją tik tuo atveju, jei ji yra vieninga. O jei nėra vieningos pozicijos – tik daugumos pozicija, tuomet niekas neprivalo jos palaikyti.
“ES nėra Briuselyje, ten yra biurokratai. ES yra Budapeštas, Varšuva, Paryžius ir Berlynas. Taigi jei mes, valstybės narės, visi sutariame tam tikrais klausimais, tuomet turime ES poziciją. Jei nesutariame, bendros pozicijos nėra”, – premjeras V. Orbanas prieš kelis mėnesius aiškino, kodėl negalima sakyti, kad jis “neprieštarauja” “ES pozicijai” – ir čia galioja tas pats.
Be to, V. Orbano požiūriui į karą – raginti visas šalis apsvarstyti galimybę derėtis dėl paliaubų – gali nepritarti visos kitos valstybės narės, išskyrus Slovakiją, tačiau tai yra labiausiai paplitusi Europos rinkėjų pozicija, ir vis labiau panašu, kad po kelių mėnesių jos laikysis ir Kijevas.
europeanconservative.com