Valdantieji mūsų pinigais nusipirko užslėptą reklamą

respublika.lt

Politikai pasigyrė, jog įtakingas britų portalas „Financial Times” paskelbė straipsnių seriją apie Lietuvą, kuriame giriama Vyriausybės vykdoma politika. Tačiau išlindo yra iš maišo. Pasirodo, tai – Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldžios VšĮ „Investuok Lietuvoje nupirkta reklama, už kurią sumokėjome 56,8 tūkst. eurų. Tik buvo „pamiršta” paminėti, kad tai – nupirkti straipsniai.

Šią savaitę britų portalas „Financial Times” skiltyje „Special Reports” publikavo septynis straipsnius apie Lietuvą – valstybės laikyseną tarptautinėje erdvėje, pažangą finansinių technologijų sektoriuje, fotografų pasiekimus, Suvalkų koridoriaus situaciją, energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, krepšinio istoriją bei pirmąjį verslo vienaragį „Vinted”. Tokiu dėmesiu Lietuvai džiaugėsi eilė institucijų bei politikų. Tačiau paaiškėjus, kad straipsniai apmokėti, bet tai buvo nuslėpta, kilo didžiulis pasipiktinimas, o valdantieji puolė teisintis.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teisinasi nežinanti, ar užsakomųjų „Financial Times” straipsnių apie Lietuvą temos ir tezės buvo suformuluotos iš anksto. Ministrė akcentuoja, esą jos vadovaujamos ministerijos pavaldume esanti įmonė „Investuok Lietuvoje” dėl užsakomųjų straipsnių kreiptis į leidinį nusprendė pati.

„Investuok Lietuvoje” pati planuojasi, kur naudos savo biudžetą, kurioms viešinimo priemonėms ir kurioms Lietuvos pristatymo kampanijoms. Tai buvo jų sprendimas. Aš, tiesą sakant, manau, kad ne visada ministrai ir turi žinoti, kur geriau Lietuvai pristatyti save. Tikiu, kad tikrai buvo tų argumentų, „Financial Times” yra tikrai skaitomas leidinys ir tai, kad apie Lietuvos finansinių technologijų verslą ten yra kalbama, tai yra tik gerai”, – pridūrė ji.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos” pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad situacija „yra skandalinga ir absurdiška”. Ekspremjeras pabrėžia, kad viešinti užsakomąjį turinį nėra nieko blogo. Visgi, kai pirkimo faktas yra nuslepiamas, tai, jo manymu, tampa tam tikru žmonių apgaudinėjimu.

„Tai yra skandalinga ir absurdiška situacija. Užsakomo turinio straipsnius paleisti galima, įmanoma tokias reklamas arba tokį turinį užsisakyti, bet tai turėtų būti ir nurodyta, kad taip yra padaryta, užsakyta Lietuvos valdžios institucijų ar dar kažkokios kitokios institucijos. Tai dar būtų galima suprasti. Bet kai patys apmoka ir po to dar taip reaguoja, kad čia siurprizas, kad Lietuva, žiūrėkite, išsiskiria, tai – žmonių apgaudinėjimas tiek šalies viduje, tiek ir užsienyje. Tiesiog užsakyta, nupirkta reklama ir dar paskui apsimetama į ją reaguojant kaip į netikėtą siurprizą”, – „Eltai” konstatavo S.Skvernelis.

Jam kilo klausimų ir dėl „Financial Times” kalbintų ekspertų. Anot jo, straipsniams parinkti politologai tendencingai giria valdančiųjų politiką ir tai atsispindi britų portalo publikacijose.

„Mes nežinome, kiek dar tokios užslėptos reklamos per viešinimą šita valdžia išleidžia. Pažiūrėkime, tokia tendencija sutapo – vienos aukštosios mokyklos tie patys politologai trys ar keturi praktiškai komentuoja ir kabutėse teisingai komentuoja, kokia yra puiki Vyriausybė ir atskiri jos ministrai ir kokia yra šlykšti opozicija”, – akcentavo S.Skvernelis.

Politikas taip pat atkreipė dėmesį, jog panaši situacija buvo kilusi ir prieš metus, kai Sveikatos apsaugos ministerija sumokėjo 12 tūkst. eurų „Kitokių pasikalbėjimų” laidai, kurioje buvo kalbinamas ministro visuomeninis konsultantas, chirurgas Edgaras Kulikauskas.

„Mes nežinome masto, kiek ši Vyriausybė per nuslėptus užsakomuosius straipsnius plauna smegenis žmonėms tokiu būdu platindama savo propagandą”, – aiškino S.Skvernelis.

„Norėta kaip geriau – išėjo kaip visada”, – situaciją pakomentavo ir prezidentas Gitanas Nausėda.

G.Nausėda pabrėžia, kad galimybių bendrauti su žiniasklaidos priemonėmis yra daug ir būtina jas išnaudoti.

„Labai raginu išnaudoti visas galimybes populiarinti Lietuvą tais būdais, kurie yra prieinami ir, manau, kad tai tikrai yra įmanoma padaryti. Nes šiandien susidomėjimas Lietuva, jos požiūriu į įvykius Ukrainoje, Baltarusijoje tikrai yra natūraliai didelis ir galima būtų sutaupyti valstybės pinigų tiesiog duodant interviu”, – trečiadienį žurnalistams teigė šalies vadovas.

Komentuoja advokatė, žiniasklaidos ekspertė prof. dr. Liudvika Meškauskaitė:

„Visa informacija žiniasklaidos priemonėse yra dviejų rūšių: bešališka informacija ir reklama. Jei informacija yra nupirkta su tikslu pagirti, reiškia, tai yra reklama. O jei reklama, ji turi būti pažymėta ir nurodyta, kad yra apmokėta valstybės kontroliuojamos įmonės. O dabar tai yra ne informacija ir net ne reklama, o apgavystė”, – į vatą žodžių nevyniojo teisininkė.

Pasak jos, žmonėms norėta įteigti, kad informacija atsirado dėl to, jog leidinys pastebėjo puikų kai kurių politikų darbą, o ne todėl, kad jam buvo sumokėta.

„Sumokėjome – todėl ir atspausdino. Bet net jei ir būtų nurodyta, kad reklama buvo apmokėta, vis tiek nebūtų gerai. Prieš Lietuvos žmones turi būti atsiskaityta, kodėl reklamuojami vieni politikai, o kiti – ne. Straipsniai nėra apie Lietuvą. Straipsniai yra apie konkrečių Lietuvos pareigūnų gerą darbą. Jei būtų apie Lietuvą – viskas būtų tvarkoje, bet reklamuojami konkretūs politikai”, – reziumavo L.Meškauskaitė.