Valdantieji mūsų pinigais nusipirko užslėptą reklamą

respublika.lt

Politikai pasigyrė, jog įtakingas britų portalas „Financial Times” paskelbė straipsnių seriją apie Lietuvą, kuriame giriama Vyriausybės vykdoma politika. Tačiau išlindo yra iš maišo. Pasirodo, tai – Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldžios VšĮ „Investuok Lietuvoje nupirkta reklama, už kurią sumokėjome 56,8 tūkst. eurų. Tik buvo „pamiršta” paminėti, kad tai – nupirkti straipsniai.

Šią savaitę britų portalas „Financial Times” skiltyje „Special Reports” publikavo septynis straipsnius apie Lietuvą – valstybės laikyseną tarptautinėje erdvėje, pažangą finansinių technologijų sektoriuje, fotografų pasiekimus, Suvalkų koridoriaus situaciją, energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, krepšinio istoriją bei pirmąjį verslo vienaragį „Vinted”. Tokiu dėmesiu Lietuvai džiaugėsi eilė institucijų bei politikų. Tačiau paaiškėjus, kad straipsniai apmokėti, bet tai buvo nuslėpta, kilo didžiulis pasipiktinimas, o valdantieji puolė teisintis.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teisinasi nežinanti, ar užsakomųjų „Financial Times” straipsnių apie Lietuvą temos ir tezės buvo suformuluotos iš anksto. Ministrė akcentuoja, esą jos vadovaujamos ministerijos pavaldume esanti įmonė „Investuok Lietuvoje” dėl užsakomųjų straipsnių kreiptis į leidinį nusprendė pati.

„Investuok Lietuvoje” pati planuojasi, kur naudos savo biudžetą, kurioms viešinimo priemonėms ir kurioms Lietuvos pristatymo kampanijoms. Tai buvo jų sprendimas. Aš, tiesą sakant, manau, kad ne visada ministrai ir turi žinoti, kur geriau Lietuvai pristatyti save. Tikiu, kad tikrai buvo tų argumentų, „Financial Times” yra tikrai skaitomas leidinys ir tai, kad apie Lietuvos finansinių technologijų verslą ten yra kalbama, tai yra tik gerai”, – pridūrė ji.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos” pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad situacija „yra skandalinga ir absurdiška”. Ekspremjeras pabrėžia, kad viešinti užsakomąjį turinį nėra nieko blogo. Visgi, kai pirkimo faktas yra nuslepiamas, tai, jo manymu, tampa tam tikru žmonių apgaudinėjimu.

„Tai yra skandalinga ir absurdiška situacija. Užsakomo turinio straipsnius paleisti galima, įmanoma tokias reklamas arba tokį turinį užsisakyti, bet tai turėtų būti ir nurodyta, kad taip yra padaryta, užsakyta Lietuvos valdžios institucijų ar dar kažkokios kitokios institucijos. Tai dar būtų galima suprasti. Bet kai patys apmoka ir po to dar taip reaguoja, kad čia siurprizas, kad Lietuva, žiūrėkite, išsiskiria, tai – žmonių apgaudinėjimas tiek šalies viduje, tiek ir užsienyje. Tiesiog užsakyta, nupirkta reklama ir dar paskui apsimetama į ją reaguojant kaip į netikėtą siurprizą”, – „Eltai” konstatavo S.Skvernelis.

Jam kilo klausimų ir dėl „Financial Times” kalbintų ekspertų. Anot jo, straipsniams parinkti politologai tendencingai giria valdančiųjų politiką ir tai atsispindi britų portalo publikacijose.

„Mes nežinome, kiek dar tokios užslėptos reklamos per viešinimą šita valdžia išleidžia. Pažiūrėkime, tokia tendencija sutapo – vienos aukštosios mokyklos tie patys politologai trys ar keturi praktiškai komentuoja ir kabutėse teisingai komentuoja, kokia yra puiki Vyriausybė ir atskiri jos ministrai ir kokia yra šlykšti opozicija”, – akcentavo S.Skvernelis.

Politikas taip pat atkreipė dėmesį, jog panaši situacija buvo kilusi ir prieš metus, kai Sveikatos apsaugos ministerija sumokėjo 12 tūkst. eurų „Kitokių pasikalbėjimų” laidai, kurioje buvo kalbinamas ministro visuomeninis konsultantas, chirurgas Edgaras Kulikauskas.

„Mes nežinome masto, kiek ši Vyriausybė per nuslėptus užsakomuosius straipsnius plauna smegenis žmonėms tokiu būdu platindama savo propagandą”, – aiškino S.Skvernelis.

„Norėta kaip geriau – išėjo kaip visada”, – situaciją pakomentavo ir prezidentas Gitanas Nausėda.

G.Nausėda pabrėžia, kad galimybių bendrauti su žiniasklaidos priemonėmis yra daug ir būtina jas išnaudoti.

„Labai raginu išnaudoti visas galimybes populiarinti Lietuvą tais būdais, kurie yra prieinami ir, manau, kad tai tikrai yra įmanoma padaryti. Nes šiandien susidomėjimas Lietuva, jos požiūriu į įvykius Ukrainoje, Baltarusijoje tikrai yra natūraliai didelis ir galima būtų sutaupyti valstybės pinigų tiesiog duodant interviu”, – trečiadienį žurnalistams teigė šalies vadovas.

Komentuoja advokatė, žiniasklaidos ekspertė prof. dr. Liudvika Meškauskaitė:

„Visa informacija žiniasklaidos priemonėse yra dviejų rūšių: bešališka informacija ir reklama. Jei informacija yra nupirkta su tikslu pagirti, reiškia, tai yra reklama. O jei reklama, ji turi būti pažymėta ir nurodyta, kad yra apmokėta valstybės kontroliuojamos įmonės. O dabar tai yra ne informacija ir net ne reklama, o apgavystė”, – į vatą žodžių nevyniojo teisininkė.

Pasak jos, žmonėms norėta įteigti, kad informacija atsirado dėl to, jog leidinys pastebėjo puikų kai kurių politikų darbą, o ne todėl, kad jam buvo sumokėta.

„Sumokėjome – todėl ir atspausdino. Bet net jei ir būtų nurodyta, kad reklama buvo apmokėta, vis tiek nebūtų gerai. Prieš Lietuvos žmones turi būti atsiskaityta, kodėl reklamuojami vieni politikai, o kiti – ne. Straipsniai nėra apie Lietuvą. Straipsniai yra apie konkrečių Lietuvos pareigūnų gerą darbą. Jei būtų apie Lietuvą – viskas būtų tvarkoje, bet reklamuojami konkretūs politikai”, – reziumavo L.Meškauskaitė.

2.7 3 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
7 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
habilitâs

„Straipsniai nėra apie Lietuvą. <…> Jei būtų apie Lietuvą – viskas būtų tvarkoje, <…> reziumavo L.Meškauskaitė“.

Labai jau keistas požiūris, nes kaip tik šiandien išgirdau iš Lietuvos žurnalisto apie Lietuvą:

„Lietuva gyvena geriau nei bet kada istorijoje“ (E. Jakilaitis 2022-12-01, TV3 Žinios 18,56 val.).

Kas ta Lietuva, kuri gyvena geriau? Lietuva meškauskaičių ir jakilaičių?! O kaip su likusia Lietuva?

nu jo

buržujai ir tranai gyvena gerai kaip niekad.

T0mas J.

Pažiūrėkit kokie šaunūs INVESTUOK LIETUVOJE darbinykai:
investlithuania.com/lt/musu-komanda/
Nuotraukytės kokybiškai padarytos.. Spėkit, kas už jas sumokėjo? Atkreipkit dėmesį į etatų pavadinimus – beveik visi 88 yra „VADOVAI”… Kam jie vadovauja?

T0mas J.

„Financial Times” – tai bulvarinis skaitalas, skelbimų laikraštis prostitutės lygio? Už pinigus ką prašai tą parašo!
Kodėl Wikipedia nurodo, kad tai „prestižinis Didžiosios Britanijos verslo, finansų, ekonomikos ir politikos dienraštis”? Prestižinis taip nesielgtų! Ar rimtiems žmonėms dera tokį skaityti?

Žemyna

Tai ne tik gyvenimas iš tau sąžiningai tvarkyti bei saugoti patikėtos kišenės,
bet ir tos pačios FT skaitytojų apgavystė? Užsakomieji ditirambai, siekiant įtikinti visus, kokie jie nepamainomi, kaip ES ir NATO juos vertina. Ir ES, ir NATO, tikriausiai, labai nustebo tai apie save sužinoję?
O gal mums reikia net ir burtininkų pagalbą pasitelkti, kad jiems pavyktų? – Tada Lietuva išsivaduos nuo tokios rūšies laisvių bei liberalumų?
Sovietmečiu buvo griebiamasi tokios gudrybės – jei kolegos jau nebeištverdavo kokio nors bendradarbio elgesio, išsiųsdavo jį į aspirantūrą (= doktorantūrą). Ir, jei pasisekdavo, jis atgal negrįždavo. – Visiems laikams tokiu nusikratydavo…

asas

Tai gal ši litwos valdžiukė galėtų skirti pinigų dar kokiam Europos spaudos organui, kad anas parašytų, jog litwos užsienio reikalų ministras ir towrišč predsedatiel praviltelsta tov. šimonyte – tai madingiausiai besirengiantys evropos politikai…

20bet

Your article gave me a lot of inspiration, I hope you can explain your point of view in more detail, because I have some doubts, thank you.

7
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top