Šiomis dienomis JAV Senatas balsavo dėl paramos Ukrainai ateinančiais metais, tačiau įstatymo projektas buvo nepriimtas. Šiam įstatymo projektui priešinasi respublikonai. Pagrindinės priežastys yra tos, kad respublikonai negauna iš Bideno administracijos aiškaus atsakymo dėl karo strategijos ir jo pabaigos, be to, jie sieja šio įstatymo priėmimą su kitu įstatymu – dėl JAV Pietinės sienos apsaugos.
Prezidento Bideno vadovaujama demokratų partijos vyriausybė nuo pat savo kadencijos pradžios sienos su Meksika sąmoningai nesaugo ir sudaro sąlygas per ją eiti milijonams nelegalių migrantų iš visos Lotynų Amerikos. Tai dalis demokratų politinės strategijos, pagal kurią nelegalūs migrantai ilgainiui gautų dokumentus bei JAV pilietybę ir tada rinkimuose balsuotų už demokratų partiją. Per nesaugomą sieną gabenami ir didžiuliai kiekiai narkotikų iš Meksikos kartelių. Milijonai nelegalių pabėgėlių jau kelia humanitarinę krizę JAV miestuose, nes jau nebėra net kur jų apgyvendinti. Be to, milijardus dolerių kainuoja jų išlaikymas.
Taigi, respublikonai sako, jog jei demokratai nori, kad būtų nubalsuota už paramos Ukrainai paketą, tai kartu turi būti nubalsuota ir už JAV pietinės sienos apsaugą, sustabdant nelegalių migrantų antplūdį, kuris jau kelia grėsmę JAV nacionaliniam saugumui. Bet svarbiausia – respublikonai reikalauja, kad Bideno administracija pateiktų aiškų savo planą dėl karo Ukrainoje: kokie konkretūs tikslai turėtų būti tame kare pasiekti, kokių resursų tam reikia. Tai yra, respublikonai nenusiteikę išduoti taip vadinamą „begalinį čekį“, kas reikštų karą be pabaigos, be aiškių tikslų ir be aiškios strategijos, kaip tą karą laimėti. Kol kas reikalai kaip tik ir krypsta į tą pusę, nes Bideno administracija siunčia paramą Ukrainai mažomis dozėmis, netiekia nei tankų, nei karo lėktuvų, nei tolimojo nuotolio raketų, be to dar draudžia ukrainiečiams naudoti JAV tiekiamą ginkluotę atakuojant taikinius pačios Rusijos teritorijoje. Pastaruoju metu paramos Ukrainai sumos siekė tik po 200–300 milijonų per mėnesį, ir tai yra mažiausios apimtys nuo karo pradžios, nors Baltieji rūmai dar tebeturi kelis milijardus neišnaudotų lėšų iš praėjusio periodo finansinio paketo.
Tuo pačiu metu JAV kariuomenė turi ir daug senos ginkluotės ir įrangos, kuri nors ir yra moraliai pasenusi, bet funkcionuojanti ir ją galėtų naudoti Ukrainos kariuomenė. Ši ginkluotė vis tiek per keletą metų būtų nurašyta ir atiduota utilizavimui. Geras pavyzdys, tarkim, atakos lėktuvai „A-10 Thunderbolt“, kurie morališkai pasenę tačiau vis dar labai efektyvūs kovoje prieš tankus, priešo įtvirtinimus. „A-10“ ypač sėkmingai kovojo Persijos įlankos kare, kai atliko 8000 kovinių skrydžių ir sunaikino tūkstančius sovietų gamybos tankų bei šarvuočių ir kitos įrangos. Vėliau padėjo JAV naikinti įtvirtintas priešo pozicijas kare su terorizmu. Dar pernai pavasarį JAV priėmė sprendimą atsisakyti 150 šio bei kitų tipų lėktuvų, pakeičiant juos modernesniais. Apie šių lėktuvų perdavimą Ukrainai kalbėjo JAV senatorius respublikonas M. Rubio, tačiau Baltieji rūmai tam nepritarė.
Be to, Baltieji rūmai nei karto nepasinaudojo Kongreso pernai priimtu lendlizo įstatymu, pagal kurį JAV prezidentas galėtų perduoti Ukrainai iš esmės bet kokią ginkluotę (išskyrus branduolinį ginklą) iš JAV armijos sandėlių. Ta ginkluotė būtų suteikiama Ukrainai nemokamai naudotis su sąlyga, kad pasibaigus karo veiksmams, išlikusi nesunaikinta ginkluotė turėtų būti grąžinta atgal į JAV. Už tą ginkluotę, kuri būtų sunaikinta karo metu, Ukrainai mokėti nereikėtų. Tokia sistema veikė II Pasaulinio karo metu, kai JAV šiuo principu tiekė ginkluotę Sovietų Sąjungai kare prieš Hitlerio Vokietiją. Tačiau Bidenas, skirtingai, negu savo laiku Ruzveltas, tam neturi politinės valios.
Praėjusį mėnesį Kongreso respublikonai buvo išsiuntę Bideno administracijai memorandumą su klausimais apie karą Ukrainai. Klausimyną parengė Kongreso narių grupė, kuriai vadovavo respublikonas Kongreso narys M. Garcia, buvęs karo lakūnas, karo Irake dalyvis. Jame reikalaujama Bideno administracijos duoti pilną ataskaitą apie jau pateiktą Ukrainai ginkluotę, pateikti aiškią strategiją ir aiškų planą, kokią Baltieji rūmai mato karo Ukrainoje pabaigą, kokia strategija sudarytų sąlygas pasiekti numatytą šiame kare tikslą, ir kokios apimties lėšų reikia tam tikslui pasiekti.
Memorandume Baltiesiems rūmams M. Garcia rašo: „Kaip žmogus, kuris didžiąją savo suaugusio gyvenimo dalį praleido treniruodamasis kovoti su rusais, geriau nei daugelis suprantu, kaip svarbu šiame konflikte nugalėti Rusiją ir kokias pasekmes gali turėti Ukrainos pralaimėjimas šiame kare. Nors daugelis šalių, pavyzdžiui, Lenkija, ėmėsi papildomų priemonių, kad padėtų Ukrainai pinigais, karinėmis priemonėmis ir apgyvendindamos milijonus pabėgėlių, išlieka faktas, kad didžioji dalis NATO ir ES narių „nepajudėjo iš vietos“, kalbant apie tiesioginę paramą Ukrainai. Beveik pusė JAV paramos Ukrainai lėšų skiriama humanitarinei pagalbai ir Ukrainos vyriausybės veiklai, o ne ginklų sistemoms, šaudmenims ir kitiems neatidėliotiniems kariniams poreikiams tenkinti. Kyla klausimas, kaip šiandien atrodytų mūšio laukas, jei humanitarinę pagalbą būtume palikę savo sąjungininkams ir partneriams Europos žemyne, o savo pastangas būtume sutelkę į tai, kad suteiktume Ukrainai didžiulę ginkluotės paramą, kuri padėtų sutriuškinti Rusijos pajėgas, kol jos dar nespėjo įsitvirtinti. Iš Gynybos departamento turėtume išgirsti, kaip mūsų pagalba padės nutraukti dabartinį šalių paritetą ir reikšmingai paspartins Ukrainos pajėgų stiprinimą. JAV turėtų atsisakyti finansavimo, kuriuo subsidijuojami Ukrainos vyriausybės pareigūnai bei darbuotojai ir vietoj to sudaryti sąlygas žudyti rusus priešakinėse fronto linijose. Tai reiškia, kad reikia finansuoti ir suteikti ginklų sistemas, būtinas pergalei. Jei orientuosimės į humanitarinę pagalbą, tai nepadėsime pasiekti pergalės, o sudarysime sąlygas amžinai Ukrainos priklausomybei nuo Amerikos mokesčių mokėtojų ir lygiosioms mūšio lauke.“
M. Garcia memorandume nurodoma ir pagrindinė Bideno administracijos klaida kare Ukrainoje: „Baimindamiesi eskalacijos, jie (Bideno administracija) ėmėsi politikos siųsti Ukrainai tik tiek ginklų, kad ji išgyventų. Konflikto pradžioje gal tai buvo kažkiek pagrįsta baimė, tačiau V. Putino grasinimai eskaluoti konfliktą jau seniai pasirodė esą tušti. Šis strateginis klaidingas apskaičiavimas ilgainiui mums kainavo daug daugiau, o ukrainiečiams atnešė didžiulę žalą. Baime paremtas (JAV) elgesys lėmė dideles problemas per pirmuosius 6–9 karo mėnesius. Bideno administracija nepagrįstai baiminasi konflikto eskalavimo, užuot sudariusi sąlygas Ukrainai pasiekti triuškinančią pergalę. Ginkluotės sistemos, kurios galėjo „pakeisti žaidimo taisykles“ mūšio lauke, nebuvo tiekiamos Ukrainai, nes baimintasi, kad tokių sistemų tiekimas padidins įtampą su Rusija“.
Respublikonai tai įvertino, kaip „begalinio karo“ strategiją, kuri „užtikrina lygiąsias, bet ne pergalę“, todėl Bideno administracijos tikslus šiame kare laiko „neaiškiais“.
Baltieji rūmai aiškaus atsakymo į šį memorandumą nedavė, tik dar kartą pakartojo, jog „būtina palaikyti Ukrainą tiek, kiek reikės“. Respublikonai tai įvertino, kaip „begalinio karo“ strategiją, kuri „užtikrina lygiąsias, bet ne pergalę“, todėl Bideno administracijos tikslus šiame kare laiko „neaiškiais“. Paramos Ukrainai klausimas kol kas įstrigęs.
Dieną prieš balsavimą Senate kilo skandalas. Posėdžio metu respublikonai reikalavo kartu su pagalba Ukrainai svarstyti ir JAV pietinės sienos apsaugos klausimą, o demokratai siekė apsiriboti Ukrainos reikalų svarstymu. Kai kurie senatoriai protestuodami išėjo iš posėdžio. Prieš tai Bideno administracija dar buvo pasiūliusi įstatymo projektą, kuriame kartu buvo sudėta parama Ukrainai, parama Izraeliui ir parama Hamas teroristų kontroliuojamam Gazos sektoriui. Šis projektas taip pat įstrigo, nes respublikonų įstatymų leidėjai buvo už paramą Izraeliui, bet prieš finansinę paramą Gazos arabams. Apskritai, skirtingų dalykų sudėjimas į vieną įstatymo projektą ilgą laiką buvo mėgstama demokratų taktika. Dabar šią taktiką respublikonai panaudojo prieš pačius demokratus.