respublika.lt
Didžiausias darbdavys – privatus verslas – viltingai sutiko kovo 16 d. Vyriausybės pateiktą ir Seimo patvirtintą ekonomikos skatinimo ir koronaviruso pandemijos sukeltų pasekmių mažinimo planą, kurio skaičiai darė įspūdį: paramai Vyriausybė skirs 2,5 mlrd. eurų, sunkmečiui skolinsis 5 mlrd. eurų. Šį gausybės ragą Lietuva gavo iš Europos Sąjungos, kuri krizės metu atleido fiskalinės politikos varžtus, skirdama 2 trilijonus eurų, iš jų Europos centrinis bankas – 750 mlrd. eurų, Finansinio stabilumo mechanizmas – 500 mlrd. eurų. Teisybės dėlei, Lietuvai sudarant antikrizinį planą dviračio išradinėti nereikėjo – visos ES vyriausybės, rengdamos atsaką „koronos“ sukeltai ekonominei krizei, rėmėsi tais pačiais vadovėliais arba per 2008 m. krizę išmoktomis pamokomis. Todėl Lietuvos planas buvo panašus į kitų ES narių planus, skyrėsi tik skaičiai.
Tačiau šio europietiško krizės įveikimo plano įgyvendinimas – grynai lietuviškas pačia blogiausia šio žodžio prasme. Sakytum, Vyriausybė pakvietė nacionalinį verslą į prašmatnų restoraną, tačiau neleido jam nusiimti apsauginių kaukių ar respiratorių. Gal kas pažįstate Lietuvoje verslininką ar šiaip žmogų, kurį pasiekė bent centas iš tų pažadėtų milijardų, nors jau prasidėjo antras karantino mėnuo?
Aure, Nyderlandų karalystėje pirmieji paramą gavo silpniausieji – individualiai dirbantys žmonės (patentininkai), kuriems per savivaldybes jau išmokėta minimali mėnesio alga (apie 1500 eurų), smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms (iki 250 darbuotojų) išdalintos vienkartinės 4000 eurų paramos (vienintelė sąlyga – įmonė negali būti registruota savininko namuose). Įmonių, kurių pajamos dėl karantino smuko ne mažiau 20 proc., darbuotojams vyriausybė padengia 90 proc. algos. Vyriausybė garantuoja 50 proc. nuo 50 mln. iki 150 mln. eurų banko paskolos. Nekalbant apie visų įmanomų mokesčių atostogas, bankų paskolų grąžinimo terminų, baudų mokėjimo atidėjimus.
Lietuva nėra toks turtingas, tokios galingos didelės ekonomikos kraštas kaip Nyderlandai. Bet ar neturtas trukdo įsivesti paramos skirstymo tvarką? Gal kaip tik atvirkščiai – taupant kiekvieną eurą, nusistatyti pagal verslo sektorius ir segmentus griežtus prioritetus. Ar vėl naudą išsidalins apsukriausieji ir stipriausieji, kurie pirmieji pripuls prie lovio? Be abejo, ir stambusis verslas.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.