Įprasta po viešai padarytos kvailystės klausti, ką jos autoriai rūko. Po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje aš bemeilyčiau klausti, ką Lietuvos užsienio politikos strategai ir didžiuma jos komentatorių skaito? Malonios išimtys- „Delfyje“ Kęstučio Girniaus komentaras, pavadinęs Vilniaus samit‘ą „sveiko proto pergale“, ir interneto TV „Neredaguota“ pokalbis su profesoriumi Vytautu Radžvilu, pasak kurį, viršūnių susitikimas atskleidė mūsų politinės klasės intelektualinį neįgalumą.
Populistų, radikalų, ekstremistų vieta būdavo politinio gyvenimo paraštėse ar net užribyje. Tačiau ar neatrodo, kad jie nepastebimai susikraustė į Užsienio reikalų ministeriją ir užėmė kitas užsienio politikos strategines pozicijas? Ar yra šiuo metu didesnis radikalas ir populistas nei Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis? Populizmą, radikalizmą dažnai( nors ne visuomet) lydi antiintelektualumas Ar nepanašu, kad valdančioji Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionių demokratų partija patekusi į antiintelektualų rankas?
Antraip kuo paaiškinti prieš samit‘ą Lietuvos valdančiųjų kurstomas ir visuomenę klaidinusias tuščias viltis, priiminėjamas tokias pat tuščias rezoliucijas, kad jau Vilniuje Ukraina turėtų sulaukti pakvietimo į NATO. Tai utopiška ne tik dėl karo ir dėl to, kad šalis šiuo metu padalinta, nėra aiškių stabilių valstybės sienų. Būta ir ne taip akivazdžiai regimų, nors gal dar reikšmingesnių geopolitinių aplinkybių , apie kurias viešai nekalbama.
Šit čia ir dera paklausti, ką Lietuvos strateginių sprendimų priėmėjai ir juos aptarnaujantys ekspertai, komentatoriai skaito?
Faktiškai liko šešėlyje faktas, kad Vilniuje dalyvavo ne tik G-7 narės Japonijos delegacija, bet ir Pietų Korėjos, Australijos ir Naujosios Zelandijos lyderiai. Tai buvo aukščiausio lygio solidžiausias geopolitinis forumas, kuriame buvo brėžiamos psaulio tvarkos, saugumo architektūros gairės.
Nors be konkurencijos vyravo Ukrainos gynybos ir Rusijos agresijos tema, baigiamajame komunikate neįprastai daug vietos skirta Kinijai, netiesiogiai pripažįstant jos svarbą ir Ramiojo -Indijos vandenynų regione, ir visame pasaulyje. Taip pat Rusijos ir Ukrainos kare.
Tai byloja, kad J.Bideno administracija ir JAV sąjungininkai( pirmiausia Vokietija, Prancūzija) atidžiai išstudijavę Zbigniew‘o Brzezinski‘o ir jo buvusio amžino oponento Henry Kissinger‘io strategines įžvalgas, kurios iki šiol lemia Vakarų santykių su Kinija racionalią ir palyginti saugią trajektoriją( iš kurios išvedė, išstūmė Lietuvą mūsų politikos chunveibinai).
Būtent Z.Brzezinkski‘s įtvirtino mintį, kad nė viena valstybė- nei Rusija, nei Kinija- negali sykiu valdyti Eurazijos ir vadovauti pasauliui, tačiau tai gali padaryti drauge. Todėl nieku gyvu negalima leisti jųdviejų sąjungos- Z.Brzezinski‘s ir H. Kissinger‘is padarė viską, kad neišnyktų istorinės patirties nulemtas kinų ir rusų nepasitikėjimas ir priešiškumas, kai JAV ir komunistinė Kinija net buvo suvienijusi jėgas prieš buvusią Sovietų Sąjungą.
JAV ir Vakarų didžiausiu košmaru virstų Rusijos ir Kinijos sąjunga( nors šiuo metu jos deklaravusios strateginę partnerystę, tačiau kinai kol kas išlaiko saugų atstumą). Apie tai nuolat įspėja savo vyriausybę ir visus Vakarus H.Kissinger‘is. Jis kritikavo ir iki šiol kritikuoja ir Ukrainos pakvietimą į NATO. Tiksliau, to pakvietimo būdą. H.Kissinger‘is smerkia V.Putiną ir Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, pasisako už Ukrainos narystę aljanse, tačiau nurodo padarytą strateginę klaidą: paskelbus apie būsimą Ukrainos narystę NATO, nebuvo pateiktas konkretus planas, kaip tai bus įgyvendinta.
J.Bideno nuosaikiai santūri pozicija Vilniuje dėl Ukrainos narystės liudija, kad JAV prezidentas įsiklausęs į H.Kissigeri‘o įspėjimus: nors V.Putinas ir banditas, tačiau jo negalima stumti į Kinijos glėbį.
Kaip Baltarusija buvo atiduota Rusijai. Mane įtikina V.Radžvilo mintis , kad Andriaus Tapino „Baltijos kelias-2“ buvo nelyg tobula FSB operacija, mirtinai išgąsdinusi diktatorių A.Lukašenką , kuris po to pats pasiprašė į V.Putino vasalitetą.
Beje, NATO skirti Ukrainai namų darbai- apsivalyti nuo korupcijos ir Maskvos agentūros – neprošal būtų ir Lietuvai. Tarkim, po viršūnių susitikimo pasigirdę „patriotų“ balsai, kad Lietuva privalėjo vetuoti baigiamąjį komunikatą. Jeigu taip būtų įvykę, būtų vėjais paleistas vienas didžiausių Vilniaus samit‘o laimėjimų- pademonstruota NATO ir viso Vakarų pasaulio vienybė, kai net Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas nusileido dėl Švedijos narystės aljanse. Kremliuje būtų buvęs išautas šampanas, jeigu Lietuva būtų viską sugadinusi . Agentūra vasaros atostogų nebuvo išėjusi.