Šiandien iš pat ryto „Delfi“ priminė metų senumo istoriją – Ž. Pavilionio skundą „SEB” akcininkams, kad jų darbuotojas G.Nausėda taikosi į politikus. Visi jau užmiršę, kad Ž.Pavilionis ketino kandidatuoti į prezidentus , gal ir pats G.Nausėda primiršęs šią kiaulystę, tai kam reikėjo ištraukti tą seną el.pašto susirašinėjimą?
Kad parodytų anaiptol ne pačią patraukliausią politikos virtuvę? Be abejo, pagrindinis taikinys buvo D.Gudelis, tvarkantis premjero komunikaciją ir veikiausiai prezidentinių rinkimų kampaniją. Bet šauta į viena, o pataikyta į kitką- patį save. Nepagelbėjo ir susizgribus, kad prašauta pro šikšnelę, vakarop paskubom išmestas klausimas: „Ar galima pasitkėti politikais, už kuriuos dirba viešųjų ryšių agentūros?“ ( ar kažkas panašaus) .
Neteisingas klausimas. Derėtų klausti: „Ar verta pasitikėti žiniasklaida , už kurią dirba viešųjų ryšių agentūros?“
Atrodytų, paprasčiausia situacija: žinomas politikas parašė skundą apie kitą garsų visuomenės asmenį. Gavęs informaciją iš pirmų lūpų( paties skundo autoriaus), žurnalistas, norėdamas išlikti etiškas, dar paskambina apskųstajam, ir atiduoda informaciją redaktoriui. Visi laimingi – žurnalistas, kuriam iš dangaus nukrito keptas karvelis, redaktorius, pirmasis gavęs šią visuomenei svarbią informaciją, skaitytojai, sužinoję apie dviejų populiarių figūrų užsimezgusį konfliktą.
Taip būtų demokratinio pasaulio nepriklausomoje profesionalioje žiniasklaidoje, bet ne Lietuvos.
Lietuvoje grandinėje informacijos šaltinis – žurnalistas ir žurnalistas-redaktorius įsispraudžia viešųjų ryšių agentūra: dalyvauja agentūros darbuotojas (vadinamas „kūrybininkas“), jo viršininkas ir net pats agentūros savininkas, kuris redaguoja( gal net parašo) tekstą, sprendžia, kur ir kada jį išplatinti, kas perspausdins, tariasi, kokios „kameros“ ( TV ir interneto) skundo autorių filmuos. Tai žargonu vadinama info(informacijos) sklaida. Šit kokia mašina paleidžiama dėl elementarios žinutės. Neįmanoma atskirti, kas jos tikrasis autorius ir redaktorius.
Visuomenė perskaito žinutę apie du susipykusius politikus, vakare regi TV interviu su jais, galbūt net jų konflikto tęsinį TV debatų laidoje, – ir neįtaria, kad čia „viskas įskaičiuota“, kad ši neva objektyvi informacija – kruopščios slaptos manipuliacijos vaisius.
Iš paskelbto susirašinėjimo akivaizdu, kad žiniasklaida, manipuliuodama politikais ir visuomene, pati virsta šių manipuliacijų auka.