Atrodo, Lietuvoje šią savaitę ničnieko neįvyko, gyvenimas ramiai sruvena įprasta vaga. Tik Lietuvos vaikai susiduria su iki šiol nežinomu reiškiniu, o jų tėvai – su nemažu kebeliu – kaip prižiūrėti vaikus, nes jiems prasidėjo neplanuotos atostogos, kurios nežinia kada baigsis. Neterminuotas mokytojų streikas.
Seimo pirmininkas V.Pranckietis ir vėl praleido progą patylėti. Neseniai visus pralinksminęs komentaru apie plynai kertamą Lietuvos mišką, kad nekertamas medis girioje supūna, šis senolis vėl sublizgėjo išmintimi: nereikia besiplečiančio mokytojų streiko dramatizuoti, nes aukštųjų mokyklų docentų algos dar mažesnės.
Šis patarimas Lietuvoje buvo išgirstas. Švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė, matyt, dėl didelio užimtumo, tik ateinantį penktadienį pradės lankyti streikuojančias mokyklas. Mieguista Seimo opozicija taip pat turi svarbesnių reikalų, dar tik grasina ministrei surengti apkaltą.Premjeras S.Skvernelis, lyg tyčia ieškodamas priešų, mokytojus, įrodinėjančius, kad jų algos dėl naujos tvarkos sumažėjo, apkaltino demagogija, ir kalba ne apie J.Petrauskienės reformos trūkumus, o, atvirkščiai: girdi, reforma atskeidė švietimo sistemos trūkumus. Man atrodo, premjero aplinkoje įsitaisęs diversantas, kuris teikia tokius jam patarimus, kad po jų Vyriausybės vadovui – nei rėkt, nei bėkt.
Demokratinėje brandžios politinės kultūros valstybėje jau seniai būtų prasidėjusios valdžios ir streikuojančiųjų atstovų derybos,abipusio protingo kompromiso paieškos. O juk čia streikuoja mokytojai, atskingi už Lietuvos ateitį. Stoja visos jaunosios kartos ugdymas.
Tačiau to, anot V. Pranckiečio, niekas nedramatizuoja. Taip pat ir Lietuvos žiniasklaida. Kas tai? Abejingumas? Cinizmas? Nepagarba mokytojams ir mokyklai? Ar paprasčiausias kvailumas, bukumas?
P.S. Viena išimtis dėl opozicijos, tiksliau – dėl G.Landsbergio. Jis turėtų, vengdamas interesų konflikto, laikytis nuošaliai nuo streiko, mat yra privačios mokyklos direktorės vyras ir mokyklos bendrasavininkis.