1 MITAS. Neringa padariusi sunkius nusikaltimus, už kuriuos turi atsakyti.
Tai korumpuotos teisėsaugos ir suinteresuotų tokia baigtimi informacijos priemonių (Lryto, MGM TV grupės, kelių asmenų LRT) viešųjų ryšių konstrukcija – dirbtinai formuojant visuomenės lūkestį, į kurį privalo atsižvelgti tiek teismai, tiek elgtis kitos teisėsaugos šakos.
Teisėsauga Neringai formavo visus įmanomus kaltinimus, kurių skaičiuojama 37. Tačiau Lietuva JAV teismui teikė 15, vėliau tik 6. Kitaip ekstradicija nebūtų išvis įvykusi.
JAV teismas 1,5 metų nagrinėdamas prašymą, atmetė visus Lietuvos kaltinimus, kuriuos buvo galima sieti su pedofilijos organizavimu – išliekančia neabejotina Lietuvos teisėsaugos siekiamybe. JAV teismas, pripažindamas kilusį visuomenės pilietinio pasipriešinimo Lietuvos valdžiai faktą, paliko tik 4 veikas, kuriuos galima laikyti ne kriminaliniais nusikaltimais o baudžiamaisiais nusižengimais, taip eliminuojant Lietuvos valdžios teisinio susidorojimo su Neringa Venckiene galimybę.
2 MITAS. Pedofilijos nebuvo.
Mitas kuriamas kaip bendrybė iš daugybės sudedamų dalių, kurių pagrindinis – nėra nustatyta Ūso kaltė. Tikra, kad Furmanavičiui, Stankūnaitei, Naruševičienei įtarimų dalyvavus pedofilijos nusikaltime teisėsauga netyrė, įkalčiai nebuvo renkami. Ūsui net pareiškus įtarimus byla nebuvo tirta, įkalčiai nerenkami.
Turėję tirti ir tikrinti visas versijas teisėsaugos pareigūnai operatyvinės veiklos metu surinktus įkalčius visuomenės informavimo priemonėse naudojo tik kaip patvirtinančius Lietuvos valdžios eskaluojamos pedofilijos nebuvimo versiją. Priešingos versijos įkalčiai į viešumą neteikti, į kitus su pedofilija susijusius klausimus teisėsauga neatsakinėjo. Kodėl staiga praturtėjo Stankūnaitė, kam Furmanavičiui tiek SIM kortelių, kas vyko su Naruševičienės dukra ir kt. Šie klausimai taip ir liko neatsakyti…
3 MITAS. Gydytoja Laima Plėšnienė – šmeižikė.
Mitas sukurtas teismo sprendimu. Labai svarbūs pedofilijos bylai gydytojos parodymai teisme privalėjo būti vertinami kaip liudininkės, tačiau gydytoja teisėsaugos patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir nuteista kaip sakiusi netiesą, nesant tokių jos veiksmų suinteresuotumui arba motyvui. Su ja susidorota.
4 MITAS. Ūsas nėra pedofilas.
Teismo sprendimu sukurtas mitas. Ūso kaltė buvo nustatinėjama „nusikalstamo“ prokurorų neveikimo išdavoje. Pareigūnai tyrimo neatliko, įkalčių nerinko. Dėl „nusikalstamo pareigūnų neveikimo“, kuris buvo prilygintas tik aplaidumui, net devyniems prokurorams, turėjusiems tirti Ūsui iškeltus kaltinimus, taikytos bausmės.
5 MITAS. Žudė Kedys.
Teismas nėra nustatęs Drąsiaus Kedžio kaltės. Tokią prielaidą nuolat skatino visuomenės informavimo priemonės, remdamosi į viešumą tekinama policijos ir.prokuratūros nevieša informacija, kuri buvo pateikinėjama kaip D. Kedžio kaltės įrodymas. Ir kviečiant tokią informaciją komentuoti tiems, kas ją ir tekino.
Net ant rasto prie Naruševičienės namų pistoleto, priešingai, DĖMESIO, nei teigta prokuratūros, Drąsiaus pėdsakų neaptikta.
6 MITAS. Ūsas ir Drąsius Kedys mirė savo mirtimi.
Mitas nereikalaujantis pagrindimo.
7 MITAS. Mergaitė buvo tvirkinama Kedžių namuose.
Mitą sukūrė Neringą Venckienę persekiojantys žurnalistai. Teismas teigė tik ištrintą mergaitės atmintį.
8 MITAS. Teismas padės tašką.
IŠ NETEISĖS TEISĖ NEATSIRANDA.
Nebuvo tirti įtarimai Stankūnaitei, Naruševičienei, Furmanavičiui. Netirta Ūso byla.
Dėl tokio neveikimo atstatydintas generalinis prokuroras Valantinas, Kauno vyriausiasis prokuroras Betingis, devyni prokurorai gavo drausmines nuobaudas nuo papeikimo, pažeminimo pareigose iki atleidimo iš darbo.
Yra bendras teisės principas – iš neteisės teisė neatsiranda. Todėl pasiekti teisingumo teisinėmis priemonėmis nebeįmanoma.
Bet kuriam Lietuvos valdžią šioje byloje ginančiam ir drebančiam iš noro paduoti mane į teismą už šį parašymą, teigiu – TAI MANO NUOMONĖ.