Šiandien pagrindiniuose portaluose ta pati tema, ilgajam savaitgalio skaitymui – prieš dešimt metų „byla žudikė“, anot keistai atsistatydinusio iš generalinės prokuratūros prokuroro A. Kliunkos, pražudė teisėją J. Furmanavičių.
Gana tikslus bylos apibūdinimas, juolab „žudikė“ tikriausiai pražudė ir patį posakio autorių. Principingumu garsėjusį pareigūną, kuris kažkodėl apsvaigęs alkoholiu negražiai elgėsi kavinėje galimai tik tam, kad kuo greičiau įgytų dingstį pasitraukti iš prokuratūros. Tegul ir su reputaciniais nuostoliais. Bet pats, palikęs „bylą žudikę“ mūsų vartojimui.
„Byla“ žudė. Popieriai, apklausos, parašai, vietos apžiūros, tomai popierių. Žudikai žmonės nerasti. Vietoje jų kali neįgalus aklasis. Išties Temidė akla.
Teismų sprendimai: pedofilija išgalvota, seneliai tvirkino anūkę, Stankūnaitę nusikalstamai sekė organizuota grupė. Žmonės nubausti. Apie tai viešai su laimėtojo intonacijomis dar ir dar kartą skelbė visi mums jau pažįstami „STANKŪNINĖS“ žiniasklaidos kanalai.
Įdomu tai, kad didžioji dauguma viešos erdvės valdytojų pasirinko „pedofilijos skandalo“ slopinimo strategiją, kai visuomenė atakavo valdžią būtent viešumu, spaudos konferencijomis, akcijomis, eisenomis, galų gale – ir tiesiogine priešprieša Klonio gatvėje.
„Žiniasklaida su teismine valdžia prieš Lietuvos visuomenę“, – nežinau, kokie dar įvykiai labiau galėtų iliustruoti tokią disertacijos temą pasirinkusiam siekti socialinių mokslų daktaro vardo.
Visuomenės nuomonės spaudimas ir teisingumo sistemos atsimušinėjimas oficialiais sprendimais, užtikrinant „STANKŪNINĖS“ žiniasklaidos „pedofilijos nebuvo“ viešinimo salves, verčiant jas kanonadomis.
Taip trumpai galima apibūdinti visą Klonio įvykių vyksmą.
Ir šiandien, spalio 5 dieną, žiniasklaida vėl demonstruoja savo susidomėjimą, kurio niekas nedrįstų vadinti išblėsusiu.
Dešimt metų, o viskas lyg buvę vakar. Todėl šiandieninius straipsnius aptarinėti – beviltiškas reikalas įžiūrėti ką nors turinyje, kuris panašus į nesibaigiančias argumentų raizgalynes.
Juolab netrukus skaitysime dar daugiau.
Valstybės elitas ruošiasi Neringos atvykimui, todėl lengvai nuspėjamas žiniasklaidos elgesys braukiant dulkes ir nuo Garliavos bylų „didvyrių“ – Betingio, Vaicekauskienės, Stankūnų, Ūsų. Dar ir dar kartą skelbs juos aukomis ar įstatymo sargais, nelygu kieno klaus.
Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi…