Vida Tavorienė | „Valstiečių laikraštis“
Šiemet emigracija paspartėjo, tad dar labiau ištuštės miestai ir miesteliai, dar ne viename kaime neliks nė gyvos dvasios. Kartu su paskutiniais senoliais miršta ir kaimų bei viensėdžių pavadinimai. Mokslininkams ir visuomenininkams subruzdus pavyko kiek pristabdyti vietovardžių naikinimą. Tačiau šimtai jų jau ištrinta iš žemėlapio.
Naikina ir atkuria
Lietuvoje yra 4 tūkst. kaimų ir viensėdžių, kuriuose nėra nei gyventojų, nei trobesių. Vietos valdininkai tokias teritorijas šlieja prie dar gyvų kaimų, o centrinė valdžia be skrupulų naikina senuosius vietovardžius.
Neseniai Seime vyko konferencija, kurioje diskutuota apie išnykusių kaimų pavadinimų įamžinimą, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Konferencijos dalyviai paragino Seimą ir Vyriausybę sustabdyti kaimų ir viensėdžių vardų išbraukimo iš juridinių dokumentų procedūras ir priimti reikiamas įstatymų pataisas, leidžiančias oficialiai pripažinti vietovardžius Lietuvos nematerialiąja kultūros paveldo vertybe.
Pastaraisiais metais ne viena rajono savivaldybė Vyriausybei pasiūlė iš juridinės vartosenos išbraukti dešimtis vietovardžių. Savivaldos atstovai aiškina, kad kaimų pavadinimai naikinami ne tik dėl to, kad juose nėra gyventojų, bet ir siekiant tiksliau nustatyti gyvenamosios teritorijos ribas bei patogiau naudotis žeme.
Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Jauneika „Vastiečių laikraščiui“ sakė, kad parengtame Molėtų rajono gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo specialiajame plane yra numatyta kai kuriuos vietovardžius naikinti, o kai kuriuos – atkurti.
„Siūloma atkurti Tvarkų viensėdį Luokesos seniūnijoje, o aštuonių kaimų ir viensėdžių pavadinimai turėtų būti panaikinti, nes ten nėra gyventojų ir sodybų. Jų teritorijos bus prišlietos prie gretimų kaimų. Dėl tokių pokyčių buvo apklausti vietos gyventojai ir atsižvelgta į jų nuomonę“, – aiškino Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Guobytė.
Kovoja dėl pavadinimo
Šiemet emigracija vėl suaktyvėjo, tad tuščių butų ir užkaltomis langinėmis paliktų namų dar padaugės. Statistikos duomenimis, per penkis šių metų mėnesius iš Lietuvos jau išvažiavo daugiau kaip 27 tūkst. gyventojų – maždaug 10 tūkst. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Tiesa, imigracijos rodikliai šiemet buvo geresni – imigravo daugiau nei 9 000, o pernai tuo pačiu laikotarpiu – per 7 000 žmonių.
Nė viena valdžia nebandė sulaikyti žmonių Lietuvoje, veikiau atvirkščiai – visaip stengėsi, kad kuo daugiau piliečių pasipustytų padus. Nėra ir jokių vietovardžių – mūsų reikšmingo paveldo – išsaugojimo programų. Tik pavieniai tautos ąžuolai, šaknimis įaugę į savo tėviškės žemę, bando iš paskutiniųjų kautis, kad būtų išsaugioti gimtųjų kaimų pavadinimai.
Vienas jų – rašytojas, gamtininkas Vytautas Almanis, gyvenantis prie pat Latvijos sienos, Akmenės rajone. Jis – vienintelis Viešučių kaimo gyventojas. Vyras gyvena Naujojoje Akmenėje, tačiau užsispyrė registruotis Viešučiuose, kad šis vietovardis nebūtų ištrintas iš žemėlapio. Iš rašytojo atminties jo neištrinsi, tačiau šį unikalų paveldą reikia išsaugoti ateities kartoms.
„Gyvename lyg trėmimų laikais. Būdamas Sibire žmogus bent vilties turėjo, svajojo, kad grįš, pamatys savo gimtinę. O dabar lengva ranka atimama viskas, kas sava. Naikinamų kaimų teritorijas norima prijungti prie dar egzistuojančių kaimyninių kaimų. Bet kam to reikia? Nenoriu šlietis prie kokių nors Bambalų, man nieko nesako šis pavadinimas. Man svarbūs Viešučiai, kurie turi savo istoriją“, – kodėl nori išsaugoti tėviškės pavadinimą, aiškino V.Almanis.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.