Giedrė Skridailaitė | lrt.lt
Valstybės kontrolės auditas atskleidė, kad Lietuvos miškais rūpinamasi neužtektinai. Auditorių teigimu, šalies miškingumas didėja per lėtai, daugėja pažeistų medžių, o į „Natura 2000“ tinklą įtraukta nepakankamai saugotinų miško buveinių.
Plotais iškirsti miškai, kalnai medienos – jau įprasti vaizdai. Tiesa, jie byloja liūdną tendenciją, sako Vilniaus universiteto (VU) mokslininkas.
„Tą dalyką, kurį mes dabar įvardijam kaip miškų ūkį, reikėtų įvardinti kaip miškų pramonę. Tai yra ūkis, kuris įgyvendina tik vieną iš daugelio miškų tikslų – medienos gamybą“, – tvirtina VU Geomokslų instituto mokslininkas doc. dr. Ričardas Skorupskas.
Valstybės kontrolės tarnyba paskelbė audito išvadas – Lietuva nesugeba įgyvendinti to, kas suplanuota – gerinti miškų būklės, didinti miškingumo.
„Tokiais tempais siektino tikslo – 35 proc. Lietuvos miškingumo, mes pasieksime 2047-aisiais“, – įsitikinęs Valstybės kontrolės Veiklos audito atstovas Mindaugas Šalčius.
Aplinkos ministerija pažymi, kad miškų sodinimas neretai kertasi ir su žemės ūkio plėtra.
„Nebėra žemės, kur sodinti. Ta prasme, vis sunkiau ir sunkiau rasti plotus, nes miškai konkuruoja su žemės ūkiu, o žemės ūkis yra kasmetinės pajamos“, – sako Aplinkos viceministras Danas Augutis.
„Mes turime apie 65 proc. žemės ūkio naudmenų, kuriuose žemės naudojimas nėra tvarus. Greta to turim dar agrarines, taip vadinamas, dykras, kur nei žmogui, nei gyvūnui vietos nėra – yra tik kviečiams, rugiams ir pan. Tai mes realiai ką darom? Rūpinamės savais žmonėmis ar rūpinamės siaura ūkio šaka?“, – teigia R. Skorupskas.
VU mokslininkas pabrėžia, kad jei niekas nesikeis, nebus ekologinio stabilumo – miškai nesugebės kovoti su klimato kaita, užtikrinti biologinės įvairovės.
O biologinei įvairovei – retiems gyvūnams, paukščiams, augalams, nėra užkertamas kelias išnykti, nes tarp saugotinų neįtraukta pakankamai miško buveinių – iki šiol išlikusių, beveik nepakitusios struktūros, natūralios gamtos kampelių. Tiesa, net ir oficialiai įteisintos buveinės, pasak Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės, nėra tinkamai saugomos.
„(Tai yra – LRT.lt) situacija, kada gamta degraduoja. Iš principo, neapsaugotos buveinės yra prarandamos. Vertingai buveinei susidaryti gali reikėti 100 metų. Jei mes dabar iškertame šimtametį pušyną, ąžuolyną, tai jis toks pats bus nežinau po kiek metų“, – nuogąstauja Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė.
Europos Sąjunga dėl šių pažeidimų jau grasina baudomis, o ministerija sako, kad saugomų teritorijų apsaugos spragas bando spręsti – skyrė lėšų vertingiausiems miškams išpirkti.
„Privatūs miško savininkai, kurių miško plotuose yra aptinkamos retos vertybės, jau dabar gali pasiūlyti valstybei ir valstybė nupirks rinkos kaina iš jų ir įsteigs ten saugomas teritorijas“, – sako aplinkos viceministras.
Įsisenėjusias spragas jau kurį laiką bandoma užlopyti Nacionaliniu susitarimu dėl miškų. Tiesa, šis procesas, įtraukęs dešimtis organizacijų, tęsiasi jau daugiau kaip metus. Pasak Žaliosios politikos instituto, susitarti pavyko dėl dviejų trečdalių klausimų. Kompromisų dar vis nepavyksta rasti dėl saugomų teritorijų, miškų kirtimo apimčių ir būdų.
„Tam, kad mūsų miškai būtų atsparūs klimato kaitai, ką mes čia auginsime ir kaip auginsime, ir kaip patenkinsime pramonės poreikius? Čia yra didysis klausimas. Džiugu tai, kad pradedama diskutuoti apie tai. Galima medieną auginti ir plantacijose. Ir tai yra normalus medienos pramonės patenkinimo būdas“, – įsitikinęs Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas.
Nacionalinio susitarimo dėl miškų procesas turėtų baigtis partijų pasirašytu dokumentu ir, pasak Žaliosios politikos instituto, tapti Nacionalinės miškų strategijos iki 2050-ųjų įstatymo pagrindu, todėl tikslas – susitarti iki rudens.