„Valstybės ir regionų strategijose nėra aiškios, tvarios ir integralios tiesioginių užsienio investicijų (toliau – TUI) pritraukimo vizijos, o valstybės institucijų ir savivaldybių veiklos planavimas nėra orientuotas į efektyvų šių investicijų pritraukimą“, – tokią išvadą padarė Valstybės kontrolė, įvertinusi „Valstybės institucijų ir įstaigų veiksmus pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas“, rašoma pranešime spaudai, paskelbtame portale vkontrole.lt.
Atliktas auditas atskleidė, kad didelė dalis valstybės ir ES investicijų skiriama ne tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo priemonėms, o patrauklesnės aplinkos sukūrimo darbams. Tai gali paaiškinti, ir kodėl užsienio investicijų pritraukiama tiek mažai.
Keletas skaičių. Štai 2007–2013 m. iš ES paramos investicijų pritraukimui skirta 850 mln. Eur, o 2014–2020 m. paramos laikotarpiu planuojama skirti dar daugiau – 1,2 mlrd. Eur. Tačiau pagal tiesiogines užsienio investicijas vienam žmogui Lietuva yra 26 vietoje, arba trečia nuo galo tarp ES valstybių narių.
„850 mln. Eur ES paramos regionų ekonominiam augimui iš esmės buvo panaudota ne tiesioginiam užsienio investuotojų pritraukimui ir ilgalaikių darbo vietų sukūrimui, o trumpalaikės vertės priemonėms“, – teigia audito departamento direktorius Julius Lukošius.
Paradoksalūs rezultatai: pasibaigus finansavimui, iš ES paramos lėšų sukurtų „darbo vietų sumažėjo net 8 kartus – nuo 266 tūkst. iki 33 tūkst. vienetų.“
Valstybės kontrolė pabrėžia: savivaldybės, norinčios pritraukti tiesioginių užsienio investuotojų, gali taikyti ir „minkštąsias“ priemones, pavyzdžiui, bendradarbiauti su siekiančiais investuoti ir juos konsultuoti, organizuoti renginius ir juose dalyvauti, teikti pagalbą investuotojams tvarkant įvairius dokumentus ir pan. Tokios priemonės yra efektyvios, nors ir nereikalauja didelių finansinių išteklių. Tačiau net 77 proc. savivaldybių tokių priemonių nesiima, o įstatymuose numatytomis įvairiomis lengvatomis investuotojams nesinaudoja per 88 proc. savivaldybių.
Auditas parodė, jog beveik neišnaudojamas ir ekonominių zonų potencialas: į septynių LEZ, atsiradusių prieš daugiau nei 23 metus, infrastruktūrą valstybė investavo per 40 mln. Eur, tačiau iki 2016 m. pabaigos buvo nenaudojama net 74 proc. visos jų veiklai skirtos teritorijos.
Be to, audito ataskaitoje pažymima, kad steigiant šias zonas ir nustatant jų teritorijų ribas, padaryta klaidų. Didžiausios jų – prieš steigiant jas nepakankamai buvo įvertinta jų vieta, parinktų sklypų paskirtis ir užterštumas.
Valstybės auditoriai pateikia ir rekomendacijų. Vienoje iš jų siūloma Vyriausybei sukurti„ aiškia vizija ir nuosekliais tikslais grįstą TUI pritraukimo politiką“ ir „nustatyti prioritetinius verslo sektorius“. Ūkio ministerijai rekomenduojama „užtikrinti LEZ valstybinį valdymą ir priežiūrą, tobulinti TUI finansinės pritraukimo priemonės administravimą, siekiant atsekamumo ir nuoseklumo“. Vidaus reikalų ministerijai skirtoje rekomendacijoje siūloma „užtikrinti efektyvesnį ES investicijų naudojimą regionuose, specializaciją pagal prioritetines investicijų pritraukimo kryptis, o regionų planavimą derinti su valstybės strateginiais ir teritorijų planavimo dokumentais“.
Išsamią Valstybinio audito ataskaitą apie valstybės institucijų ir įstaigų veiksmų efektyvumą pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas rasite ČIA.