Ne vienam piliečiui, besiruošiančiam švęsti Kovo 11-ąją, šiomis dienomis turėjęs kilti klausimas, kas jis toks yra – nacistas, nacionalistas ar tautinis, o gal patriotinis jaunimas ir nebūtinai, greičiausiai taip ir liks be atsakymo. Nebent tą dieną jis išeis į Gedimino prospektą pasivaikščioti. Ten, tikėtina, tikrai bus tokių, kurie jam viską aiškiai išaiškins…
Taip bent atrodė visą savaitę besiklausant Ritos Miliūtės (LRT) laidos „Teisė žinoti“ anonso – ausį rėžiantį neonaciai (matyt, tokia LRT misija) kovo 6-ąją jau pakeitė kiti įvardijimai: nacionalistai, tautininkai, patriotai ir pan. Nors aiškintojų netrūko, bet aiškumo nuo to nepadaugėjo.
Šią diskusiją pratęsė prezidentė Dalia Grybauskaitė: kovo 7-ąją duodama interviu, paprieštaravo DELFI vyr. redaktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei – šiai prabilus apie nacionalistų, kitaip – nacionalistinio jaunimo, eitynes Kovo 11-ąją, prezidentė su pašnekove nesutiko: „jūs sakote nacionalistai, o aš juos pavadinčiau tautiniu jaunimu“.
Kovo 8-ąją, į diskusiją įsitraukė ir premjeras Algirdas Butkevičius, pamokęs, kaip praktiškai atskirti nacionalistus nuo tautinio jaunimo, jei ir tie, ir tie skanduoja „Lietuva – lietuviams“. Pasirodo, nieko sudėtinga: viskas priklauso nuo to, kaip jie tai daro – „su šypsena ar su pykčiu“, ir nuramino tautą ir pasaulį: „Jeigu jaunimas elgiasi kultūringai, mandagiai, patriotiškai švęsdami mūsų valstybės nepriklausomybės atkūrimo dieną, aš čia nematau jokių grėsmių.“
Kiek anksčiau tokios grėsmės neišvydo ir pirmasis atkurtos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, savo kalboje Vasario 16-ąją iš Signatarų namų balkono Vilniuje ramindamas tuos, kuriems jaudinasi, kad į patriotines eitynes gali ateiti ir „koks nors būrelis asmenų, kuriems plaukai neauga“. Bet toks nuraminimas susivokimo reikalą kiek ir komplikavo – taip jis nurodė dar vieną skiriamąjį galimai patriotinio jaunimo požymį. Jo išreikšta viltis, jog ilgainiui „gal ataugs ir plaukai“, nusiraminimo irgi nesuteikė: ką daryti, kol jie ataugs, taip ir liko neaišku…
O toks apibrėžimas ir praktinis jo taikymas išties labai svarbus – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininkas Kęstutis Lančinskas nacionalistams pažadėjo guminių lazdų, tačiau su valdiškais namais reikalų greičiausiai turės visi. Mat, kaip praneša lrytas.lt, „Net jei neteisėta eisena Gedimino prospekte ar kitoje savivaldybės nenustatytoje vietoje vyks be incidentų, bus išaiškinami nesankcionuoto renginio organizatoriai ir kviečiami į komisariatą, surašomi protokolai.“ Kadangi tokie „sijojimo“ darbai vyks be jokių išankstinių pratybų, labai tikėtina, lazdų taip pat gaus visi… Gal tai bus dar viena pamoka visuomenei?
Dar premjeras piliečius paskatino susimąstyti pareiškęs: „Kovo 11-ąją eitynių būti negali, jei joms leidimas yra neišduotas“ ir čia pat pridūręs: „tačiau švęsti gali visi“. Ar piliečiai tai turi suprasti kaip tėvišką pamokymą: švęskite, tik nevaikščiokite be leidimo?
Kadangi viešąją tvarką Vilniaus centre palaikys iki 300 pareigūnų, visi kiti įstatymų negerbėjai gali būti ramūs ir užsiimti savo reikalais – dėl jų rami ir policija: jie Kovo 11-osios švęsti tikrai nešvęs.
O ko daugiau reikia?
Daugiau apie sąvokas ir jų turinius skaitykite ankstesnėse Tiesos.lt publikacijose „Šventinės eisenos Kovo 11-ąją belaukiant“:
Vytautas Sinica: Lietuva lietuviams
Erika Drungytė: Dar kartą apie nacionalizmą ir piliečių teises
Aurimas Guoga: Tautinės eisenos dalyvių neturėtume laikyti lietuviais
Liudvika Pociūnienė: Lietuviai – didžiausi nacionalistai Europoje?