Pro Patria
Nuo pat Vakarų kultūros ištakų iki mūsų laikų grožis, šalia tiesos ir gėrio, yra viena esminių kategorijų. Ja paremta estetinė tradicija patyrė rimtų sukrėtimų ir transformacijų, kurias nulėmė modernieji perversmai filosofijoje, politikoje ir ypač mene. Todėl nenuostabu, jog mūsų dienomis mąstymas apie grožį kelia visą pluoštą minčių – nuo ciniškai sarkastiškų iki nuoširdžiai susirūpinusių. Tokiame kontekste darosi sudėtinga suprasti meno prigimtį, prasmę ir reikšmę. Įnešti šiek tiek aiškumo į susidariusią situaciją mėginsime svarstydami klausimus: kuo skiriasi klasikinė ir modernioji grožio sampratos? Kodėl nuo grožio kategorijos priklauso visos Vakarų civilizacijos likimas?
Jaunimo sambūris „Pro Patria“ kviečia prisijungti ir jus jau vasario 17 d. 18 val. Vilniaus dailės akademijos Gotikinėje salėje (Maironio g. 6) vyksiančioje kun. Edmundo Naujokaičio paskaitoje „Kaip grožio idėja keičia Vakarų civilizaciją: klasikinė grožio samprata ir jos reikšmė Vakarų kultūros išlikimui“.
Paskaitos aprašymas socialiniame tinkle „Facebook“
Šiuolaikinėje populiariojoje muzikinėje kultūroje grožį reiškia klyksmas (labai pageidautinas anglų kalba) muzikos instrumentų triukšme, o dailėje – „įmink mįslę” tipo teplionės.
Turbūt tai bus natūralus „Pro Patria” ideologų (Sinicos?) susidomėjimas grožiu, t.y. eiliniu atsigręžimu į Antikos idealus –> Renesansą –> Herderį –> Richardą Vagnerį su visais jo Zigfridais, Votanais ir kitais velniais. Puikiai tinka ir iliustracija – nuogo neapipjaustyto „Davido (Dovydo)” grožis, kaip Europos civilizacijos indėlis į „krikščionybę”.
Ko gero, šis sąjūdis be itin didelio originalumo linksta į atkurtąją Antikos pagonybę po krikščionybės iškaba, t.y. į tai, ką Europos krikščionys ir darė vos ne per visą savo istoriją. Čia tiks ir demokratija, jei tik negriaus stabmeldiškų idealų.
Mat pačiu laiku rasta ką priešpastatyti musulmonų „barbarams”, grąžinusiems Europai jos pačios antikinę algebrą, tik aukštesniame lygyje (kartu su aibe terminų įvairiausiose kultūros šakose, plg. https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_English_words_of_Arabic_origin).
Gaila, neturėjau galimybių pasiklausyti. Kur rasti įrašą arba tekstą? Neabejoju, kun. E. Naujokaitis bent jau užsiminė apie pakrikusį meno skonį, elementarų grožio nebesuvokimą, absoliutų subjektyvinimą ir elementarių meno kanonų nepaisymą.
Ponas Palmaiti, mažiau taškykitės seilėmis. Jums, ko gero, patinka, kai Kristaus atvaizdas spektaklyje apmėtomas išmatomis?
kodel nekvietete rasyt TIE-SOS? Si straipsni galima perskaityti Pro Patria – kam perrasineti?
Nežinau, ar kun. Naujokaitis kalbėjo apie Vagnerio Nibelungus – čia tik Jums patogus demagoginis spėjimas. Galėjo juk kalbėti ir apie Vagnerio Lohengriną, Parsifalį, Išganymą, Atpirkimą.
Mat lietuviai neskiria Maironio nuo maironizmo, todėl ir vagnerizmas suprantamas vos ne pagal „Parsifalį”. Vagneris, kaip menininkas (kompozitorius ir literatas), kūrė skirtingus kūrinius, bet vagnerizmas remiasi „Nibelungų žiedu”. Vagnerizmas iš vienos pusės – vienas esminių nacizmo pamatų, iš kitos – epochinis reiškinys, parodęs kur nukeliavo Antikos reabilitacija su visais mikelandželų grožiais. Negi to nesuprantate?
Mūsų laikais gojim grįžta prie savo vėmalų. Abejoju, ar „graikiška krikščionybė”, kurios jie nebenori ir masiškai valstybiškai išdavė, turi šansų prisikelti iki Antrojo Atėjimo: pagonių pilnuma jau įėjusi!
Ir kuo čia dėtas Naujokaitis?
o geras, skamba įdomiai, labai norėčiau tokioje paskaitoje sudalyvauti. tik yra dvi grožio pusės, ta išorinė ir vidinė, kuri svarbesnė jums? man asmeniškai sveikata.. todėl pasirinkau ir masažisto specialybę, kad bent kažkiek prisidėti prie
žmonių atpalaidavimo.. https://sgakademija.lt/stojantiesiems/masazuotojo/