Vasilis Viliardos (Βασίλειος Διονυσίου Βιλιάρδος) yra ekonomistas, Graikijos parlamento narys.
Praėjus vos kelioms savaitėms po milžiniško von der Leyen privataus sandorio su Pfizer, valstybės nebežinojo, ką daryti su daugybe vokiečių užsakytų vakcinų dozių. (Pažymėtina, kad Graikijos biudžete vakcinų dozėms įsigyti buvo skirta apie 300 mln. eurų). Taigi iš pradžių gamintojai jas sandėliavo ir (arba) naikino gamykloje – o nuo to momento pagrindinės siuntos buvo konteineriai, kurie sandėliuose pakeitė tas dėžes, kurias dėl pasibaigusio galiojimo termino reikėjo sunaikinti vietoje. Tačiau kadangi sutarčių reikia laikytis, net ir šiandien kasdien gaminamos naujos partijos, kurių niekas nenori ir kurios kainuoja daug pinigų – ir tai tik vokietės moters atsakomybė. Dabar, šios dienos datai, kol vyksta naujos derybos su bendrove, nes ES visų mūsų vardu nori apriboti von der Leyen privačiu sandoriu mums padarytą žalą, ES turi galiojančių mokėjimo įsipareigojimų bendrovei Pfizer, kurių suma siekia 10 000 000 000 eurų. Tačiau keista, kad niekas neužsimena apie jos galimą korupciją ar finansavimą, tikriausiai vien dėl to, kad ji yra vokietė, nepaisant to, kad Vokietija yra sukčiavimo karalienė, su milžiniškais Deutsche bank ir Dieselgate kokso skandalais.
Analizė
ES gyvena 450 mln. gyventojų. Todėl net jei nekeliame klausimo, ar tikslinga nuo koronaviruso skiepyti visus ES gyventojus, nesuprantama, kodėl Komisija, būdama pagrindinė visų ES valstybių derybų partnerė, sutiko su 2,4 mlrd. vakcinos dozių ir galimybe pasirinkti dar 2,2 mlrd. dozių.
Tai iš viso 4,6 mlrd. vakcinų dozių, t. y. daugiau nei po dešimt dozių kiekvienam ES gyventojui, pradedant kūdikiais Estijoje ir baigiant pagyvenusiais žmonėmis Graikijoje. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol, remiantis oficialia informacija (šaltinis), buvo panaudota 975 mln. dozių, tai reiškia, kad daugiau nei kas antra privalomai užsakyta ir apmokėta vakcinos dozė turi būti sunaikinta, o pridėjus neprivalomas vakcinos dozes (kurias galima pasirinkti), ES užsakė daugiau nei keturis kartus daugiau vakcinų, nei jai jų kada nors reikės.
Žinoma, farmacijos kompanijų požiūriu, centrinis vakcinų tiekimas ES buvo ir yra bene didžiausias visų laikų „aukso puodas“, nes net ir šiandien, kai pandemija nebeatlieka jokio svarbesnio vaidmens, Europos tarnyboms kasdien pristatomi konteineriai su vakcinomis. Dar blogiau: tiekimas tęsis mažiausiai iki 2026 m., nes dėl to susitarė Pfizer ir ponia von der Leyen.
Konkrečiai, 2021 m. pradžioje ES vakcinų tiekime dalyvavo šešios bendrovės: AstraZeneca, Sanofi/GSK, Janssen, CureVac, Pfizer/BioNTech ir Moderna. Tačiau 2021 m. gegužės mėn. amerikiečių farmacijos grupė Pfizer kartu su Vokietijos bendrove partnere BioNTech (analizė) jų tiekimą monopolizavo, o žaidimą pakeitė Pfizer ir ES Komisijos sutartis dėl 900 mln. vakcinos dozių pirkimo ir teisės pirkti dar 900 mln.
Von der Leyen skandalas
Kad suprastume von der Leyen veiksmus, turime pradėti nuo 2021 m. pavasario, kai daugumoje Europos šalių pandemijos žiemos banga jau buvo nusinešusi daug gyvybių. Taigi tuo metu ir žiniasklaidą, ir politikus buvo apėmusi, tiesiai sakant, „skiepų manija“ kai net ir tuos, kurie nebuvo nusiteikę priešiškai, o tiesiog atsargiai, didžioji dauguma žmonių laikė keistuoliais, neišsilavinusiais, antivakseriais ar dar kažkuo blogesniu.
Nors vėliau buvo siekiama, kad kuo daugiau žmonių būtų paskiepyta, tuo metu svarbiausia buvo užtikrinti pakankamai vakcinų ir suorganizuoti pakankamai skiepijimų gyventojams, sunerimusiems ir išgąsdintiems žiniasklaidos. Kaip tik tuo metu žiniasklaida sutiko, kad tiek nacionalinė politika, tiek ES apskritai suvaldyti pandemijos nesugebėjo.
Todėl ES buvo pasirinkta kaip pagrindinis derybų partneris, atstovaujantis jos šalis nares, kad savanaudiškos ir ekonomiškai galingos valstybės, tokios kaip Vokietija, neišpirktų to, kas yra, „ištuštindamos“ rinką (kaip atsitiko su suskystintomis gamtinėmis dujomis 2022 m. vasarą, kai Vokietija supirko viską, ką tik rado, ir taip padidino kainas). 2021 m. balandžio mėn. ji jau buvo užsitikrinusi 1,36 mlrd. Įvairių gamintojų vakcinų dozių, pateikdama įpareigojančius užsakymus, o dar 1,21 mlrd. dozių buvo garantuota pagal sutartines parinktis.
Bet kokiu atveju, kai vėliau ponia von der Leyen kaip Komisijos pirmininkė, pažeisdama visas galiojančias ES viešųjų pirkimų taisykles, vakcinų pirkimą pavertė savo asmeniniu reikalu, objektyviai ir visai neperdedant nebuvo jokios kalbos apie vakcinų nuo koronaviruso trūkumą.
Taigi, nors nebuvo jokių abejonių dėl trūkumo, von der Leyen asmeniškai, daugiausia SMS žinutėmis (tokio precedento ES nėra buvę), derėjosi dėl sutarties su Pfizer direktoriumi Albertu Burla (Albert Bourla). Sutartis apėmė 900 mln. įpareigojamai užsakomų vakcinų dozių, o taip pat galimybę pirkti dar 900 mln. dozių.
Tokiu atveju galima pagrįstai manyti, kad dėl tokio didelio užsakymų kiekio atitinkamai sumažės dozės kaina, tačiau atsitiko visiškai priešingai – Pfizer padidino kainą nuo ankstesnėse sutartyse numatytos 15,50 EUR iki 19,50 EUR už dozę. Palyginimui, AstraZeneca vakcina ES kainavo 2,30 € už dozę – o „privati sutartis“, kurią vokiečiai sudarė dėl mūsų visų, iš viso kainavo mažiausiai 35 mlrd.
Todėl tai buvo bene didžiausia kada nors sudaryta ES ir vienos bendrovės sutartis, dėl kurios susitarta net nepakvietus kitų bendrovių dalyvauti konkurse jau vien atskaitomybės bei saugumo sumetimais. Kitaip tariant, tai buvo tiesioginis 35 mlrd. eurų paskyrimas vienai bendrovei, nors net ir šiandien nei visuomenė, nei ES Audito Rūmai, nei Europos Parlamentas neturi galimybės susipažinti su sutartimi. Jau nekalbant apie Burlos ir von der Leyen pokalbių apie jos sudarymą dokumentus.
Kitą dieną
Po to tų pačių metų vasarą žiemiškasis vakcinų trūkumas nebebuvo problema – vietoj to visos vyriausybės desperatiškai ieškojo žmonių, kurie vis dar norėjo pasiskiepyti, planuodami papildomą ketvirtąją dozę. Tuo pat metu žiniasklaidoje pamažu plito žinia, kad vakcina nedavė tokių rezultatų, kokius žadėjo jos gamintojas – nors taip, didelės rizikos grupių mirtingumą skiepai galėjo sumažinti, tačiau nauda didžiajai daugumai taip ir nepasitvirtino. Jau nekalbant apie imunitetą, kurį iš pradžių žadėjo Pfizer. Tuo tarpu šalutinio poveikio problema buvo sušluota po kilimu, nutylėta.
Praėjus vos kelioms savaitėms po milžiniško susitarimo su Pfizer, valstybės nebežinojo, ką daryti su tiek daug vakcinų dozių. Pažymėtina, kad Graikijos biudžete vakcinų dozėms įsigyti buvo skirta apie 300 mln. eurų. Taigi iš pradžių gamintojai jas sandėliavo ir (arba) naikino gamykloje, o nuo to momento pagrindinės siuntos buvo konteineriai, kurie pakeitė sandėliuose esančias dėžes, kurias dėl pasibaigusio galiojimo termino reikėjo sunaikinti vietoje.
Tačiau, kadangi sutarčių reikia laikytis, net ir šiandien kasdien gaminamos naujos partijos, kurių niekas nenori ir kurios kainuoja daug pinigų, ir už tai atsakinga tik vokietė.
Nuo šios dienos ES turi 10 000 000 000 000 eurų neįvykdytų mokėjimo įsipareigojimų bendrovei Pfizer, ir su šia bendrove vyksta naujos derybos, nes ES nori apriboti žalą, kurią mums padarė von der Leyen, sudarydama privatų sandorį mūsų visų vardu. Tačiau keista, kad niekas neužsimena apie jos galimą korupciją ar finansavimą, tikriausiai tik todėl, kad ji yra vokietė, nepaisant to, kad Vokietija yra sukčiavimo karalienė, su didžiuliais Deutsche Bank, Dieselgate ir kitais skandalais.
Epilogas
Apibendrinant galima teigti, kad kol kas tarpinis derybų rezultatas yra toks, kad iš maždaug 500 mln. vakcinos dozių, kurias ES dar turi gauti iš Pfizer, bus išskaičiuota 220 mln., tačiau ES pagal sąlygas turės sumokėti tam tikrą 2 mlrd. eurų baudą. Kalbant apie likusius 280 mln. dozių, jos bus pristatytos iki 2026 m. pagal naują sutartį/sistemą arba greičiausiai bus „sunaikintos“.
Tačiau mainais į Pfizer „kompromisą“ ES už 280 mln. dozių mokės ne seną 19,50 EUR kainą, kuri ir taip buvo per didelė, o naują ir dar aukštesnę… Kaip labai teisingai rašo vienas vokietis, „Jei jų pranešimai teisingi, tuomet Komisija siūlo pakeisti esamą 10 mlrd. eurų mokėjimo įsipareigojimą bendrovei Pfizer 10 mlrd. eurų mokėjimo įsipareigojimu bendrovei Pfizer – įdomus magiškas triukas“ (šaltinis) .
Tačiau įdomu ir tai, kad visuomenę apie visa tai informuoja ne didžioji Europos žiniasklaida, o Reuters ar britų Financial Times, nors tai yra išskirtinis skandalų skandalas, turbūt unikalus pasaulio istoriniuose metraščiuose.
Šaltinis: analyst.gr