Katargeito kyšininkavimo skandalas ir toliau krečia Briuselį, o Vengrijos konservatoriai beria druskos į žaizdą.
Po to, kai trečiadienį Italijoje buvo sulaikyta Europos Parlamento patarėja mokesčių klausimais, Vengrijos Ministras Pirmininkas Viktoras Orbanas (Viktor Orbán) pakomentavo apie didėjantį ES pareigūnų, kuriems uždedami antrankiai, skaičių.
„Jei jie ir toliau taip elgsis Briuselyje, greitai už grotų bus pakankamai Europos Parlamento narių, kad jie sudarytų savo pačių futbolo komandą. Kas žino? Gal net jie tai padarys 2024 metų Europos čempionatui. Laikas nusausinti Briuselio pelkę,“ – rašė Orbanas Tviteryje.
Europos Sąjunga ir ypač Europos Parlamentas ilgą laiką kaltino Vengriją korupcija ir teisinės valstybės principų laužimu. Tačiau dabar ši institucija išgyvena tai, kas vadinama didžiausiu korupcijos skandalu istorijoje, ir tai verčia kairiojo sparno politikus paskubomis mėginti rasti augančiai krizei atsaką.
Mokesčių patarėja Monika Rosana Belini (Monica Rossana Bellini) sulaukė valdžios atstovų reido savo biuruose Milane. Ji dirbo tarnautoja Italijos Socialistų partijai priklausančiam buvusiam Europos Parlamento nariui Pjerui Antonijui Panceriui (Pier Antonio Panzeri), areštuotam Belgijos valdžios atstovų dėl jo vaidmens Katargeite. Skandalas kilo, kai policija susigrąžino 1,6 milijonų eurų vertės papirkimui skirtų pinigų, kurių dauguma grynųjų forma buvo sugrūsti į lagaminėlius ir popierinius maišus.
Panceris buvo areštuotas už korupciją gruodžio 9 dieną kartu su Eva Kaili, nuo tada pašalinta iš Europos Parlamento pirmininko pavaduotojos pareigų. Šiuo metu Panceris yra pripažinęs kaltę ir išreiškė norą bendradarbiauti su valdžios atstovais mainais už įkalinimo nuosprendį tik vieneriems metams. Pasak vokiečių spaudos pranešimų, Panceris sutiko pateikti tyrėjams išsamias įžvalgas apie čia veikusias kriminalines struktūras.
Pancerio liudijimuose gali pasirodyti kitų politikų, įtrauktų į kyšininkavimo skandalą, pavardės kartu su informacija apie tai, kokia nauda buvo siūloma ir kokios finansinės sutartys sudarytos su kitomis šalimis.
Tai ne pirmas kartas, kai Orbanas komentavo šį skandalą, gruodį jis sakė, kad Briuselis yra jau seniai korumpuotas, o Katargeitas tik nupūtė antvožą nuo bėdų, jau egzistavusių ES.
„Mes taip pat matome, kad Europos Parlamente augant paveiktų žmonių skaičiui vis daugiau Europos liaudies partijai priklausančių EP narių tampa paliesti. Taigi nebūtų sąžininga sakyti, kad pinigų ėmimas nelegaliai ir politinis atlygis už tai yra būdingas išskirtinai kairiajam politiniam spektrui.
Tai grėsmė, kuri gresia demokratinei politikai visur, ir nuo jos reikia gintis. Kadangi Briuselyje visi žino, jog tai neprasidėjo tik dabar, ir bendras požiūris visada buvo, kad Briuselyje pilna korupcijos, kyla klausimas, kodėl vietoje nebuvo jokių gynybos mechanizmų.“
Vengrijos konservatorių lyderis taip pat kalbėjo apie priežiūros stoką, leidusią vykti korupcijai.
„Bet nemesdamas kamuolio atgal jums aš norėčiau ramiai paklausti, kur Briuselyje paskutinį dešimtmetį buvo tiriantieji žurnalistai, kad tokio tipo reikalai taip plačiai išplito ir tapo beveik kasdienine praktika? Taigi visiems čia yra ką veikti,“ – kalbėjo jis.
Vengrijos konservatyvi vyriausybė, be abejo, pasinaudoja proga atsikirsti ES, kuri negailestingai stengėsi pašalinti Fideš (Fidesz) partiją iš valdžios. Tačiau jie nėra vieninteliai susirūpinę dėl korupcijos galingiausiose Europos institucijose.
Dabartinis skandalas yra netgi susietas su migracija – problema, dėl kurios Vengrija jau seniai prieštaravo Briuseliui. Manoma, kad įsipainioję EP nariai darė spaudimą dėl bevizių kelionių Kataro piliečiams ES parlamento rezoliucijoje, kas galbūt buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios Kataras siūlė tiek daug pinigų pareigūnams. Rezoliucija buvo priimta šimtais balsų, įskaitant visų socialistų ir kairiojo sparno EP narių. Vengrijos partija Fideš visai susilaikė nuo balsavimo.
ES Vidaus reikalų komisarė Ylva Juhanson (Ylva Johansson) apie korupcijos skandalus antradienį kalbėjo EP plenarinėje sesijoje, sakydama, kad „ES institucijose turi būti daugiau skaidrumo ir prieš korupciją nukreiptų veiksmų.“
„Mažiausiai 60 procentų nusikalstamų organizacijų naudojasi proga duoti kyšius, papirkinėti politikus ir daryti įtaką sprendimams, kad įgytų galių,“ – sakė Ylva Juhanson.
Šaltinis: Remix News