DELFI.lt
Vengras Zoltanas Pogatsa – ekonomikos ir Graikijos finansų krizės specialistas – mano, kad buvusio Rytų bloko valstybės, dabar priklausančios euro zonai, griežtos Graikijai priešiškos pozicijos ėmėsi dėl galingiausių šalių daromo spaudimo, galingieji jas paprasčiausiai apkvailino. Joms peršama nuomonė, esą Atėnai kenkia jų ekonomikoms. Anot politinės ekonomikos specialisto iš Vengrijos, iš tikrųjų rytinių euro zonos valstybių pinigai niekada taip ir nepasiekė Graikijos – jie keliavo į Briuselį, kur buvo naudojami euro stiprinimui, rašo analyzegreece.gr.
Pateikiame politinės ekonomikos eksperto laiško tekstą:
Gerbiami slovakai, lietuviai, latviai ir slovėnai,
Net neabejoju, kad pastaraisiais mėnesiais, savaitėmis ir dienomis akylai stebite Graikijoje vykstančią dramą.
Jums svarbu ir įdomu, nes jūsų šalių, kaip priklausančių bendros Europos Sąjungos valiutos zonai, buvo tiesiai šviesiai paprašyta prisidėti prie gelbėjimo programų.
Net neabejoju, kad puikiai žinote: jeigu dėl skolos Europos Sąjungai Graikija pasiskelbs esanti nemoki, būtent jūs, skaičiuojant pagal BVP, prarasite net daugiau nei Vokietija.
Vertinant finansų paskirstymo mechanizmą, akis bado neteisybė: kodėl valstybės, kurių gyventojų pajamos mažesnės nei graikų, prašomos prisidėti? Tiesą sakant, turite pilną teisę stebėtis. Taip, tai labai keista.
O dabar – prie esmės. Štai pora faktų, kuriuos tiesiog privalote žinote. Svarbiausia tai, kad jūsų pinigai iš tikrųjų nenukeliavo Graikijos gelbėjimui.
Puikiai žinomas faktas, kad daugiau nei 90 proc. pinigų, kuriuos esą skiriate Atėnams, iš tikrųjų niekada nebuvo išleisti būtent Graikijai. Tie pinigai nedelsiant įgaudavo palūkanų formą ir padėdavo pasirūpinti euro zonos mokumu.
Priežastis? 2010 metais nuo Graikijos skolos tiesiogiai nukentėjo didieji Europos bankai, daugiausia Prancūzijos, Vokietijos ir Nyderlandų. Tai, kas viešai buvo vadinama Graikijos ekonomikos gelbėjimo planu, ši tikrųjų tebuvo pastangos minėtųjų bankų turimą privačią skolą, perdaryti į valstybės skolą.
Bankininkai, finansuodami korumpuotą Graikijos verslo elitą ir oligarchus, padarė apmaudžių klaidų.
Bet jų klaidos sėkmingai virto bendromis visų klaidomis: skolos tyliai nusėdo Europos centriniame banke ir įvairiuose Europos Sąjungos fonduose. Jūsų politikai iš tikrųjų leido pinigus ne Graikijos, bet klaidų pridariusių bankininkų ir žodžio moralė nežinančių Graikijos politikų kailio gelbėjimui.
Kas tuo metu dėjosi pačioje Graikijoje? 30 proc. sumažėjo atlyginimai, pensijos – net 50 proc. Darbo neteko dešimtys tūkstančių valstybės tarnautojų. Didinti mokesčiai – didinti taip neapgalvotai ir neprotingai, kad, remiantis įvairiais tyrimais, šie nemalonūs pokyčiai buvo aktualūs vos 9 proc. turtingesniųjų, tačiau mokesčių našta viduriniajai ir darbininkų klasei pasunkėjo net 338 proc.!!!
Norįs skurdžiausiai gyvenantieji ir neteko socialinės paramos, niekas kažkodėl nesusimąstė sumažinti išlaidų karybai. Be to, taupymo strategijos paslaptingai aplenkė pačius turtingiausiuosius – jie savo verslus perkėlė į lengvatinio apmokestinimo zonas. Tiesą sakant, frazė lengvatinio apmokestinimo zona Graikijai skirtuose apie taupymą kalbančiuose dokumentuose neminima iš viso.
Kokių rezultatų atnešė ši itin griežta – tiesą sakant, nieko nepašaus nematė nė viena kita šalis – taupymo programa?
Nedarbas smogė net ketvirtadaliui šalies gyventojų, net pusę bedarbių sudarė jaunimas. Tūkstančiai graikų neteko darbo arba buvo priversti pratintis prie drastiškai sumažintos algos, sumažėjo paklausa (tiek prekių, tiek paslaugų), tad finansinių problemų slegiami verslininkai buvo priversti mažinti darbuotojų skaičių – užburtas nesėkmių ratas įsisuko.
Graikijos valdžia priėmė keistą sprendimą mažinti išlaidas sektoriuose, kurie iš tikrųjų galėjo paskatinti bent šiokį tokį ekonomikos augimą.
Įsigaliojus diržų veržimosi politikai, Graikija tapo Europos Sąjungos nare, mažiausiai lėšų skiriančia švietimui. Nuo kitų šalių atsilieka ir tyrimams bei vystymuisi skiriamomis lėšomis. Šiuo metu Graikija išgyvena pačią didžiausią ekonominę krizę per visą šiuolaikinę šalies istoriją, tačiau socialinei politikai Atėnai išleidžia vos 7 proc. mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis.
Tiesa ta, kad jūsų politikai jūsų pinigus naudoja griežtos taupymo politikos kitoje Europos Sąjungos narėje finansavimui. Priešingai populiariam įsitikinimui, graikai tikrai nerengia demonstracijų, prašydami daugiau paskolų. Jie rengia demonstracijas prašydami NEBESIŲSTI pinigų bankų gelbėjimui.
Galbūt dabar suprantate, kodėl 61 proc. graikų pasisakė prieš taupymą, bet tikriausiai nežinojote, kad iš visų referendume nepritarusiųjų net 85 proc. rinkėjų buvo jauni graikai.
Pasaulio ekonomikos elitas (visi tie progresyviai mąstantys akademikai) daug kalbėjo apie būtinybę padėti Graikijos valdžiai, bandančiai užsitikrinti Europos paramą taupymo programos pabaigai, paramą, kuri būtina gelbėjant žmones nuo skurdo, padedant verslininkams susigrąžinti paklausą, bandant pažaboti oligarchus, investuojant į žmogiškuosius išteklius – kitaip tariant, norint, kad Graikijos ūkis vėl imtų augti.
Josephas Siglitzas, Paulas Krugmanas, Amartya Senas (visi jie Nobelio premijos laureatai), Dani Rodrikas, Thomas Piketty, Jeffrey Sachsas, Charlesas Wyplosas, Barry Eichengreenas, Paulas de Grauwe, Jamesas Galbraithas, Marcas Carney, Steve‘as Keenas – visa pasaulio ekonomikos specialistų grietinėlė paskelbė ne vieną nuomonę, atmetančią diržų veržimosi politikos logiką (ne tik finansiniu, bet ir socialiniu požiūriu).
Vos nepamiršau – dar šiek tiek apie tuos atlyginimus. Bėda ta, kad ne graikai gauna per didelius atlygimus – tiesiog jūsų atlyginimai per maži. Jums trūksta ryžtingų profesinių sąjungų, nebijančių griežtai derėtis su valdžios atstovais ir ginti visų dirbančiųjų interesus, todėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančių Rytų Europos valstybių gyventojų atlyginimų proporcija BVP yra net 10 procentinių punktų mažesnė nei Šiaurės, Vakarų ar Pietų Europos šalyse.
Kolektyvinės derybos ir susitarimai – dar vienas dalykas, dėl kurio Graikijos valdžia kovoja nuo tada, kai kreditorių trejetas prieš kelerius metus dėl tos pačios prievartinės diržų veržimosi politikos jų atsisakė, skaudžiai smogdamas Graikijos žmonėms.
Šiandien Europos centrinio banko taikomos priemonės (t.y. sprendimas nedidinti Graikijos bankams teikiamos likvidumo pagalbos kritiniu atveju lygio) reiškia, kad graikai per dieną iš bankomato gali gauti tik 60 eurų. Priežastis, kodėl jauni graikai referendume visgi nepritarė taupymo strategijai? Todėl, kad jiems, per mėnesį uždirbantiems ne daugiau 400 eurų, tie 60 eurų nėra jau tiek mažai – beje, kaip ir jums.
Pamaniau, kad turėtumėte visa tai žinoti, nes visai gali būti, kad jūsų žiniasklaida viską pernelyg supaprastina…