y-news.lt
Panašu, kad vyrų ir moterų atlyginimų skirtumai tikrai siutina feministes. Tik pažiūrėkite Cathyʼės Newman interviu su Kanados profesoriumi Jordanu Petersonu. Ji atkakliai vengia klausyti bet kokių aiškinimų dėl vyrams ir moterims mokamų skirtingų atlyginimų norėdama girdėti tik tai, kad moterys, kaip paprastai, diskriminuojamos.
Tačiau kiekvienas bent šio to vertas analitikas žino, jog svarbu ne tik tai, ką tiesiogiai rodo duomenys, bet ir tai, ko jie negali tiesiogiai parodyti. Štai pavyzdys: „Jungtinėse Valstijose atliktas Gyventojų surašymo biuro tyrimas parodė, kad atitinkamu periodu – dvejus metus iki pirmo poros vaiko gimimo ir metus po gimimo – skirtingų lyčių sutuoktinių atlyginimo skirtumas padvigubėja.“
Tokia pastaba nėra klaidinga. Ir nėra blogai tokią pastabą išsakyti. Tik klaidinga nuo šios pastabos atsispyrus daryti milžinišką šuolį prie išvados, kad moterys darbo rinkoje diskriminuojamos.
Analitikai galėtų taip pat nesunkiai padaryti išvadą: moterų pajamos po vaiko gimimo gali sumažėti dėl to, kad jos savo noru apsisprendė dirbt mažiau ir prižiūrėti savo kūdikius, o ne grįžti į darbą (todėl negalima teigti, kad darbe moterims sudaromos prastesnės sąlygos).
Pastaba, kad „valstybės apmokama vaikų priežiūra padeda mažinti skirtumą tarp vyrų ir moterų uždirbamų pinigų, nes moterims suteikiama galimybė daugiau laiko skirti darbui“, išduoda neigiamą požiūrį į motinystę. Teiginys „suteikiama galimybė“ suponuoja prielaidą, kad moterys gyvena pilnavertį gyvenimą tik tada, kai dirba apmokamą darbą, o ne tada, kai augina vaikus. Žvelgiant iš tokios perspektyvos motinystė matoma kaip pseudogyvenimas, kaip laikina atkarpa, kurią reikia įveikti kiek įmanoma greičiau, kuri yra gerokai mažiau pageidaujama nei „tarnybinė“ karjera.
Toks ir feminisčių požiūris – jos ir toliau tempia faktus ant savo kurpaliaus mėgindamos išlaikyti tariamai vyriško pasaulio aukos įvaizdį. Tai visai nejuokinga; juk šie faktai lygiai taip pat galėtų atskleisti teigiamą moterų pasirenkamą tendenciją – norą būti su vaikais, o ne be jų.
Jordanas Petersonas yra vienintelis sveiko proto balsas, pašnekovės išprovokuotas sukritikuoti faktus iškraipančias feministes, įsitvėrusias mito, kad vyrai laiko pavergę moteris.
Joe Roganui pasakodamas apie savo interviu Cathyʼei Newman Petersonas taikliai pastebi, jog „ji [Newman] yra labai keista auka. Na, juk jai puikiai sekasi. Turėtų juk ateiti laikas priduoti aukos bilietą. Juk negali tuo pačiu metu būti ir engėjas, ir engiamasis, to jau būtų per daug.“
Nenoriu pasakyti, kad vyrų ir moterų atlyginimo skirtumas visada pateisinamas, kad moterims labai paprasta pereiti iš darbo rinkos į motinystę ir atgal. Kai mano vaikams suėjo šeši mėnesiai, pati mielai grįžau į darbą ir dirbau po vieną dieną per savaitę. Bet, kaip matome peržvelgę statistiką, reta motina trokšta stačia galva nerti į darbą ir dirbti pilną darbo dieną. Ir neignoruokime vienišų motinų, priverstų užsidirbti pragyvenimui, kurios galbūt irgi mieliau liktų namie.
Nors visi šie iššūkiai tikri, jie gerokai išpūsti, kad leistų feministėms, bet kokia kaina jų modelio neatitinkančias moteris vaizduoti kankinėmis. Vis dėlto, jeigu šios apsišaukėlės advokatės iš tikrųjų turi nors krislą tikėjimo bendru moterų reikalu, joms atėjo metas nukreipti erzelį į kitus frontus.
Ir nereikia toli ieškoti – joms galima pasiūlyti daug lygiaverčių pakaitalų, pavyzdžiui, rūpestį dėl sekso vergijos panaikinimo. Viena aišku – skirtingų atlyginimų „gėdos“ tema jau išsemta.
Versta iš mercatornet.com