Audrius Bareišis | tv3.lt | Balsas.lt |
2012 m. gegužės 14 d.
Lygiai prieš 40 metų Kaune, prie muzikinio teatro, apsipylęs benzinu ir susideginęs 19-metis Romas Kalanta, anot Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataro Algirdo Patacko, tapo laisvos tautos simboliu. Ir nors jis per itin trumpą gyvenimą nespėjo kažko ypatingo nuveikti, tačiau savo poelgiu atkreipė žmonių dėmesį į kiekvienam laisvam žmogui priimtinas vertybes.
Ką prieš 40 metų žmonėms reiškė drastiškas R. Kalantos poelgis? – Balsas.lt paklausė signataro A. Patacko.
Tokio poelgio reikšmė priklausė nuo kiekvieno žmogaus mąstymo. Vieniems buvo nesuprantama, kaip jis galėjo taip pasielgti. Kiti iš karto pagalvojo, kad kažkas būtinai įvyks ar pasikeis. Šiandien mūsų valstybėje yra savotiška krizė. Įžvelgiu net tam tikrų sąsajų. Rezonansiniai įvykiai pasikartoja kas 20–30 metų. Esame tam tikrame cikle. R. Kalanta – jau praėjęs istorinis įvykis, o šių dienų realijose – Garliavos istorija. Mūsų tautą ištikusi moralinė krizė, iš kurios niekaip negalime išbristi.
Kokią reakciją sukėlė tai, kad R. Kalanta buvo vos 19 metų?
Prisiminus tuos laikus, tada tik prieš 10 metų buvo pasibaigęs ginkluotas pasipriešinimas. Vėliau užaugo jaunoji karta, kuri problemas sprendė savo metodais. O ta problema, jau šimtmečius kankinusi Lietuvą, – laisvės ir nepriklausomybės siekis. Vyresni žmonės į viską kitaip žiūrėjo. Buvo aišku, kad Lietuvoje vyksta kažkas naujo, kažkas stipraus. Kiekvienas turėjo apsispręsti: tylėti ir paklusti ar mesti iššūkį valdžiai. Šiandien pasipriešinęs išlėktum iš darbo, o tada būdavo viskas kitaip – pirmiausia, būdavo baigta su tavimi, o tada su tavo šeima ir visa aplinka. Pasipriešinęs sovietų valdžiai tapdavai stebimas, matomas ir kontroliuojamas. Atsidurdavai ant apatinių socialinio sluoksnio laiptų. Todėl žmonėms buvo sunku pasakyti kažką prieš.
R. Kalanta vadinamas Lietuvos laisvės šaukliu. Ar sutiktumėte su tuo?
Žmonės R. Kalantos poelgį itin aukštino. Nors jis buvo paprastas vaikinukas, kuris jautė nerimą dėl žmogaus ir tautos laisvės. Iš esmės jis nespėjo nieko nuveikti. Nei kažką parašė, nei kitokiais darbais pasižymėjo. Bet jis tapo simboliu, kurio vertę suprato ir supranta visi. Tai labai žmogiška ir logiška. Reikia gerbti tokius žmones. R. Kalanta atidavė gyvybę, o tai daug ką reiškia.
Ką būtų galima pavadinti šių dienų lietuvybės šaukliu?
Šiais laikais, kiekvienas jaunas žmogus, jaunoji karta – lietuvybės šaukliai. Todėl arba miegate, arba kažką darote. Bet šių dienų jaunimas yra apsnūdęs. O tada (7 dešimtmetyje) Kaunas tiesiog virė. Kiekviena karta turi savo bėdų ir savo sprendimo būdų, bet nieko nedarant jaunystę galima ir pramiegoti.
Kokią laisvę žmonės įsivaizdavo prieš 40 metų?
Reikia pasakyti, kad žmonės laisvę supranta vienodai visais laikais. Laisvė – duota Dievo. Tai pats svarbiausias dalykas, kuris žmogų daro žmogumi. Be abejo, laisvė gali svyruoti į visas puses – tiek į gėrį, tiek ir į blogį. Bet jei aš pats nebūčiau laisvas, tai paprasčiausiai nebūčiau žmogumi.
Kokie sovietų valdžios sprendimai kėlė didžiausią žmonių pasipiktinimą?
Sprendimai sprendimams nelygūs. Vienas, tiesa, giliai įsirėžė į atmintį. Sovietai nutarė neleisti vaikų į bažnyčią. Vaikų – iki 18 metų… Tuomet susirinko jauni kunigai, trinktelėjo kumščiais ir sakė, kad verčiau eitų į kalėjimą. Ir už tai, kad nepaklusę mokydavo vaikus tikėjimo žodžio, jie po keletą metų praleisdavo belangėje. Kiti kalėjime buvo atsidūrę ir ne po kartą. Kitas pyktį keldavęs dalykas – nuolatinis žeminimas. Pradėdavo koks raudonžandis aiškinti, kaip žmonėms gyventi, kaip jie turi galvoti. Tokie dalykai labai erzindavo. Kaip ir rusifikacijos procesai. Būdavo aiškinama lietuviams, kokia kalba jie privalo kalbėti. Reikalavo meluoti ir vaizduoti, kad tiki per prievartą brukamomis „tiesomis“. Tokia atmosfera buvo solidus pagrindas pasipriešinimo nuotaikoms.
Girdisi skundų, kad dabar Lietuva yra ES narė ir vėl turi paklusti bendriems reikalavimams. Kiek pagrįsti tokie nuogąstavimai?
Sovietams valdant, mes turėjome problemų su išorine laisve – negalėjome kalbėti, mitinguoti ar išvažiuoti į užsienį, o dabar galime daryti viską, ką tik norime. Tada buvome prispausti iš išorės, o dabar iš vidaus. Viskas šiais laikais kainuoja. Todėl atviras klausimas, kiek tu esi pasiruošęs sumokėti už savo laisvę. Visi geri dalykai – karjera, sveikata, gyvybė – kainuoja.
Ką pasakytumėte tiems žmonėms, kurie iki šiol tvirtina, kad prie ruso gyventi buvo geriau?
Pasakyčiau trumpai ir aiškiai: toks žmogus yra vargšas, jis – dvasinis invalidas. Nėra apie ką daugiau ir kalbėti. Taip sakyti gali tik užglušinti žmonės.
2000 m. liepos 4 d. Romas Kalanta apdovanotas (po mirties) 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu. 2005 m. Romui Kalantai suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas. Kaip vertinate tokius apdovanojimus?
Galiu tik pabrėžti, kad R. Kalanta vertas tų apdovanojimų, kurie jam buvo skirti. Galima drąsiai sakyti, kad jis krito mūšyje. Tas mūšis buvo už Lietuvos laisvę. R. Kalantą galima traktuoti kaip kareivį.
„Ką pasakytumėte tiems žmonėms, kurie iki šiol tvirtina, kad prie ruso gyventi buvo geriau?”
⤵
Taip sakė vyresnio amžiaus žmonėms, kurių daugumos jau nebėra. Dabar taip niekas nebesako, susikrauna čemodanus ir išvažiuoja. Reiškia priežastys, kodėl žmonės taip sakydavo, nebuvo vien tik „dvasinis invalidumas”.
⤵
Abejoju ar R. Kalanta pakartotų tai, ką padarė, matydamas dabartinę Lietuvą, kad ir kiek, ir kokių Kryžių jam beužkabintome. Po mirties.
Kalanta buvo pradininkas sporto šakos, kurioje Lietuva yra pasaulio čempionė- per dieną nusižudo po 3 žmones. Tai daro dvasiškai ir protiškai palūžę žmonės. Kalanta galėjo susideginti ir dėl meilės, o raštelį parašyti bet kokį. Jis juk niekur nereiškė jokių įdėjų ir net nekovojo. Tik avių bandai galima tai pristatyti kaip dydvyriškumą.
Nuomonė :savižudžiai – psichiniai ligoniai o ne aukos.
Nieko sau nekovojo tik su žodžiais laisve Lietuvai mirė. Jėsusai jūs kalbate kaip kgbistinis kalės vaikais. Kgbistai kovojo tik už tai kad prišoktu prie lovio ir iš jo buza lapnotu. Po šiai dienai kalės vaikai kgbistai už tai kovoja.
labai mažai kam prie ruso buvo blogiau. Bet žmonės tikėjosi, kad bus dar geriau. Ir kad geriau taps greitai. Kai klasės draugas, kuris mokykloje pardavinėdavo Donald kramtomą gumą, patampa milionieriumi, o buvęs knygų graužikas nuskursta, – tai daug kam pasirodė gili neteisybė. Buvo iš įpratimo tikimasi, kad gerai turi būti visiems lygiai. Bet svarbiausia greitai. Nei Kalanta 1972 -ais, nei dauguma 1990-ais nebūtų nei iš tolo sutikę tiek ilgai laukti ir nesulaukti geresnio gyvenimo arba „laisvės”, kaip skelbė šūkiai. Naujai atėjusiai valdžiai reikėjo ne tik naujų šūkių, bet ir didvyrių. Kalanta šiandien ne tik kad nieko panašaus nedarytų, jis gerokai nustebtų, į kokius padebesis jį šiandien kelia.
Nuo žmogiškos prigimties nepabegsi, kiekvienas nori gyventi geriau nei gyvena ir imasi priemonių, kurių gali ar sugeba. Smerkti nėra sunku, sunku ką nors sugebeti, bet tai kita tema. ⤵ O prisiminus anus laikus, yra vienas labai svarbus faktorius – tada buvo ryški skiriamoji linija kur priešas, o kur savas (nors ir tas savas buvo labai margas). Dabar tos linijos nėra, o priešas yra. ⤵ Kaip sako prof. V. Vilimas, Lietuva tapo teismine valstybe, nors skelbiasi esanti teisine. Kriminalizuota teisėsauga, suaugusi su kriminalizuota politika, griauna valstybingumo pamatus. Institucijos, kurios turėtų ginti žmogų, baugina jį, kelia nepasitikėjimą, žmogus jaučiasi nesaugus, nežino ko tikėtis. ⤵ Patinka kam ar ne, bet kyla klausimas: kas blogiau (ne geriau, o blogiau) – okupacija, primesta iš išorės,… Skaityti daugiau »
Smerkti?…
„suorganizuotą pačių”, – iliuzija.
Taip kaip nei pačios okupacijos ir sąlygų toje okupacijoje, taip ir emigracijos ir tą emigraciją lėmusių sąlygų niekas „pats” nesuorganizavo. Tada kiekvienas buvęs spaliukas yra okupantų kolaborantas ir kiekvienas išvažiavęs užsidirbti – griauna valstybę.
Tai kad Lietuva iš pogrindžio vis dar valdo kgbistiniai kalės vaikai nėra priežastis nusivilti Lietuva. Anksčiau ar vėliau jie bus ištempti į dienos šviesą ir niekas negalės pasakyti kad Kalantos auka buvo beprasmė.
Aš dar nežinau žmogaus, kuris nusivylė Lietuva, ir pats toks tikrai neesu. Valdžia Lietuvoje yra daug kas nusivylę, bet tai juk praeinantys dalykai. „Anksčiau ar vėliau”, – tai negalioja bendru atveju. Reikia dabar, ar už 10 metų. Jei kas pasakytų auginančiam vėžiu sergantį vaiką, kad šis anksčiau ar vėliau gaus nemokamų, įperkamų vaistų ir taip išgelbės savo vaiko gyvybę? Ar daug kas susiviliotų? O jeigu dar alternatyvus sprendimas kažkoks čia pat? Taigi ko mes stebimės? Kalantos auka beprasmė nebus?, o kokia jos prasmė?, jis ką revoliuciją sukėlė? Tai, kad LT mobilizavosi ar buvo sumobilizuota 1990, kiek % tų, kurie tada sprendė, atsiminė, atsirėmė? Kiek % iš tų jaunuolių, kurie Respublikinės bibliotekos patalpose miegojo, šiandien sprendžia kažką? Prasmė yra tik norintiems… Skaityti daugiau »
Kalanta mirė už idealus. Už laisvą Lietuva ir kgbistinems kalės vaikams tai yra nesuprantama. Kgbistas mąsto taip, lovys ir šeimininkas. Galimas ir naujas šeimininkas jaigu jis turi didesnį lovi. Kgbistai nemiršta už idealus jie pastimpa prie savo šeimininko durų.
o jo jo jo joi… Liga ar užsakymas? Bet kokiu atveju užuojauta.
Teisingai kgbistinems kalės vaikams idealai yra sulyg liga. Tai apie ką aš ir kalbu kad kgbistai nesugeba sukurti valstybės kuri augtų ir žydėtu. Visos ju sukurtos valstybės išsigimusios kuriose žmonės nenori gyventi. Taip kad užuojauta Lietuvai.
kai ves šaudyti už idealus, pranešk. Atvažiuosim nukelt nuo kryžiaus.
Didvyriu aš nebūsiu bet kaip kgbistinis kalės vaikas prie savo šeimininko durų nebaigsiu savo dienų. Numirsiu savo šeimoje ir nebijodamas žmonėms pasižiūrėti į akis.
Yra toksai A.Sakalas. Sovietinio režimo perauklėtas sovietinį mokslą baigęs penketais. Krokodilo ašaras liejo dėl žuvusių Lietuvos laisvės kovotojų. Aš jo klausiu kodėl jūs savo publicistikoje esate neobjektyvus. Kur to neobjektyvumo motyvai atsakymo nėra. Sakalas pats savęs kas jis toksai ir ką jis daro įvertinti nesugeba. Ką galvoju kad tai yra nelaisvo žmogaus mentalitetas ir būtent tokie žmonės sukūrė dabartine Lietuva ir staiga Kalanta. Kuris žuvo su žodžiais laisvė Lietuvai yra jiems rakštis. Kalanta visam pasauliui parodė kad lietuvių tauta nėra vergų tauta ir tai prieštarauja dabartinem Lietuvos posovietinem elito mentelitui. Jie Lietuva nori matyti kaip kažkokia tai vergų šaly. Tai nėra valstybinis požiūris į Lietuvos ateitį tai yra vergo sarmata.
patikrinimas
Lietuviams patinka galvoti apie fantomus. LDK, visokie didvyriai (Kalanta), visokios didžiulės aukos („mergaitė”). Reikalinga ne politologo ar ekonomisto, o visų pirma psichiatro diagnozė.