Per pasaulį vilnijant smurto ir riaušių bangai siūlome prisiminti garsiąją Martino Liuterio Kingo, amerikiečių dvasininko, įžymaus afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimo lyderio ir aktyvisto, kalbą „Aš turiu svajonę“ (angl. I Have a Dream). Pasakyta 1963 m. rugpjūčio 8 d. ant Linkolno memorialo laiptų garsiojo žygio į Vašingtoną metu ši kalba tapo vienu reikšmingiausių Amerikos pilietinių teisių judėjimo momentų – sulaikę kvėpavimą jos klausėsi daugiau nei pora šimtų tūkstančių pilietinių teisių judėjimo šalininkų… Kol kas ši kalba, beje, ji laikoma ir viena didingiausių kalbų žmonijos istorijoje, nėra išversta į lietuvių kalbą, tad pateikiame tik keletą citatų iš Vikipedijos:
„Tam tikra prasme, mes atėjome į savo tautos sostinę išgryninti čekį. Mūsų respublikos architektai, rašydami didingus Konstitucijos ir Nepriklausomybės deklaracijos žodžius, pasirašė įsipareigojimą, kurio įpėdiniais tapo visi amerikiečiai. Šis įsipareigojimas buvo pažadas, kad visiems žmonėms – taip, juodaodžiams, taip pat ir baltaodžiams, bus garantuotos nenusavinamos gyvybės, laisvės ir laimės siekimo teisės. Šiandien akivaizdu, kad Amerika, taip kaip jos spalvotieji piliečiai yra susirūpinę, nevykdo savo pasirašyto įsipareigojimo. Užuot pagerbusi šį šventą įsipareigojimą, Amerika davė negrams blogą čekį. Čekį, kurio kitoje pusėje parašyta ‚nepakanka lėšų‘.“
„Pro pirštus žiūrėti į šio momento primygtinumą tautai gali tapti mirtina klaida. Ši tvanki teisėta negro nepasitenkinimo vasara nepraeis, kol ateis gaivinantis laisvės ir lygybės ruduo. 1963-ieji – tai ne pabaiga, o pradžia. Tų besiviliančių, kad negras nuleis garą ir dabar bus patenkintas, lauks kartus nusivylimas, jei tauta grįš prie įprastinio reikalų tvarkymo.“
„Šis naujas nuostabus karingumas, apėmęs negrų bendruomenę, jokiu būdu negali skatinti nepasitikėjimo visais baltaisiais žmonėmis. Didelė dalis mūsų baltųjų brolių, kaip rodo jų buvimas su mumis kartu šiandien, suprato, kad jų likimas yra susijęs su mūsų likimu ir kad jų laisvė yra neatsiejamai surišta su mūsų laisve. Mes negalime žengti į priekį vieni.“
„Aš turiu svajonę, kad vieną dieną ši tauta pakils ir išgyvens tikrą savo įsitikinimų reikšmę: „Mes laikome akivaizdžiomis tiesas, kad visi žmonės yra sukurti lygūs.“
„Aš turiu svajonę, kad mano keturi vaikai kada nors gyvens šalyje, kurioje apie juos bus sprendžiama ne pagal odos spalvą, o pagal jų charakterį.“
„Aš turiu svajonę, kad vieną dieną ant raudonųjų Džordžijos kalnų buvusių vergų ir buvusių vergvaldžių sūnūs galės susėsti kartu prie brolybės stalo.“
„Tai yra mūsų viltis. Tai yra tikėjimas, kad aš grįšiu atgal į Pietus. Su šiuo tikėjimu mes galėsim suskaldyti nevilties kalnus į vilties akmenis. Su šiuo tikėjimu mes galėsim paversti džeržgiančius mūsų šalies nesutarimus į gražią brolybės simfoniją. Su šiuo tikėjimu mes galėsime kartu dirbti, kartu melstis, kartu sėsti į kalėjimą, kartu ginti laisvę, žinodami, kad vieną dieną mes būsime laisvi.“
„Dabar atėjo laikas iškelti mūsų šalį iš rasinio neteisingumo dribsmėlio ant tvirtos brolybės uolos. Dabar atėjo laikas paversti teisingumą realybe visiems Dievo vaikams.“
„Teskamba laisvė. Ir kai tai įvyks, ir kai mes leisime laisvei skambėti, kai mes leisime jai skambėti iš kiekvieno kaimo ir kiekvieno kaimelio, iš kiekvienos valstijos ir iš kiekvieno miesto, mes sugebėsime priartinti tą dieną, kai visi Dievo vaikai – juodieji ir baltieji, žydai ir ne žydai, protestantai ir katalikai – galės susikabinti rankomis ir dainuoti senos negrų giesmės žodžius: „Pagaliau laisvi! Pagaliau laisvi! Ačiū Dieve Visagali, mes pagaliau laisvi!“
„Dabar atėjo laikas iškelti mūsų šalį iš rasinio neteisingumo dribsmėlio ant tvirtos brolybės uolos. Dabar atėjo laikas paversti teisingumą realybe visiems Dievo vaikams.“
Visą kalbą anglų kalba skaitykite ČIA.