Bernardinai.lt
Šiais metais kunigui Jonui Juraičiui būtų sukakę 90 metų. Ta proga Kaune gegužės 12 d. 14 val. rengiama konferencija VDU Didžiojoje auloje Katalikų teologijos fakultete (Gimnazijos g. 7). Konferencijos metu aulos fojė vyks paroda skirta kun. Jonui Juraičiui. 17 val. Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios.
Šveicarijoje tris dešimtmečius gyvenęs kunigas, filosofas, profesorius ir mokytojas savo pamokslus publikuodavo vietiniame laikraštyje kukliai pasirašydamas – Fater Leo. Skaitytojų dėmesiui Bernardinai.lt siūlo kun. Jono pamokslą, parašytą 1960-ųjų Motinos dienos proga.
Prieš metus draugas iš JAV rašė, kad kiekvienam tarnautojui bendruomenė turi kokį nors sekmadienį jo dienai atšvęsti. Visas miestelis jį pagerbia kokia nors meilės išraiška. Ne paskutinėj vietoj ir šventiniai pietūs ar visai įprasta Jungtinėse Valstijose pinigų rinkliava. Nustebęs dėl tokios, mano manymu, neįprastos pagarbos, aš jį pasveikinau atsakydamas greituoju paštu. Iš tiesų jis mane patikino, kad Jungtinėse Valstijose tai nėra visai neįprastas dalykas. Galų gale nebelieka nė vienos laisvos dienos. Diena iš dienos kas nors švenčiama. Yra Kritusiųjų diena, Padėkos diena, Medžių, Knygų, net Šunų ir Kačių (tikėtina tuoj bus švenčiama kiekvienam atskirai) diena. Pas mus iki šiol nuosekliai rudenį ir pavasarį švenčiamos „tik“ Viešpaties dienos ir šventės. Motinos diena atėjo pas mus iš Amerikos greit įgydama piliečių pagarbą. Ši diena išpildo giliausius visų vidutinių žmonių troškimus. Motinai jos nenutrūkstančioje meilės ir darbo dienų sekoje mažiausiai reikia tokios dienos. Jos nuopelnų niekas šioje žemėje negali suskaičiuoti. Bet jai reikia meilaus jūsų meilės ženklo. Tokiu būdu ji šį mažytį pripažinimą perkeičia į dar didesnę meilę.
Motinos diena dar tausoja mylinčią širdį. Duok Dieve, kad klastingas piktasis ir „reikia“, kadangi taip įprasta, nesugadintų šitos dienos kaip ir kitų. Motinos diena neturi likti be religinio pagrindo. Kitaip ir šita širdies diena taps turgaus prekeivių tuštybe ir gražiais žodžiais.
Užduotus pamokymus sunku vykdyti kasdienybėje. Tokios mintys apie motinos dieną turi apšviesti ir pilkąsias dienas. Neleidžiu sau elgtis su savo mama kaip su patarnautoja. Juk visiškai baisu tarnaujantį žmogų laikyti tarnu. Bet kiek sūnų ir dukterų, kiek sutuoktinių leidžia savo mamoms apie savo norus šokti nuo lovos iki pusryčių stalo? Ir dar! Kaip vyras elgiasi su savo motina, taip jis elgsis su savo būsima žmona. Nėra paklydimo šitam teiginyje. Net ir gražiausią vyrą reikia kaip vabalą sutraiškyti, jeigu jis grubiai elgiasi su savo motina. Visi menkinamą patarnaujantį motinos darbą „pastebi“ tik tada, kai trūksta marškinių sagos arba kai pienas prisvyla. Mažai kas mato motinos kovą su namų dulkėmis ir purvinais skalbiniais, rūbais ir kelnių kantais, nuolat tvarkingai padengtą ir gėlėmis papuoštą stalą.
Septynių narių šeimos tėvas neseniai įsigijo skalbimo mašiną. Į klausimą, ar jis galėjo leisti sau tokią prabangą, jis ramiai atsakė: „Norėjau, kad mūsų mama turėtų daugiau laiko vaikams!“ (Ar ne puiki idėja skalbimo mašinų reklamai?) Be to, galvojo tėvas, mama beprotiškai stipri, jei iki šiol dar nesiskundė. Ir galų gale vyras šyptelėjo: „Mes dar pakankamai jauni ir norim dar kai ką patirti gyvenime. Mažai kas senais laikas naudojo skalbimo mašinas.“
Žmonių išmintis sako, kad vyro meilė žmonai eina per pilvą. Šeimos motinos meilė ir pareigų prisiėmimas eina per skalbimo mašiną ir dulkių siurblį. Gerai įsidėmėkit: negaunu jokių procentų iš skalbimo mašinų ar dulkių siurblių gamintojų! Šie buitiniai prietaisai man yra tik mažas ženklas, kad vyras žino, ką veikia jo šeimos motina. Privalom bent jau pastebėti, kad motina dar priklauso nesavanaudiškiems mūsų laikų darbininkams. Ir ne tik per motinos dieną.
Fr.Leo