Verta prisiminti. „LKB kronikos“ puslapiuose – 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingo dalyvių teroras

Šiandien, minėdami Europos stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, kviečiame prisiminti, kaip ji buvo paminėta 1987 metų rugpjūčio 23-iąją ir kokio atsako sulaukė tie, kurie ryžosi byloti tiesą.

Bernardinai.lt

1987 m. rugpjūčio 23 d. pirmą kartą Lietuvos pokario istorijoje Vilniuje, prie A. Mickevičiaus paminklo, vykusio mitingo organizatoriai ir aktyviausi dalyviai buvo krikščioniškas dvasines ir tautines vertybes puoselėjantys žmonės. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ (t. 9, 10) rašė, kokį fizinį ir psichologinį terorą patyrė asmenys, nepabūgę viešai įvardyti Molotovo-Ribentropo pakto, kaip tautų pavergimo pasekmės.

* * *

Atvirame laiške TSRS generaliniam prokurorui dėl ses. N. Sadūnaitės, R. Grigo, kun. Roko Puzono, V. Bogušio pagrobimo bei jų sumušimo ir vežiojimo po Baltarusijos miškus,grasinant nužudyti išsamiai išdėstytos gėdingų įvykių aplinkybės.

1987 m. rugpjūčio 28 d., apie 17 val., Nijolė Sadūnaitė važiavo lengvąja mašina Kauno link. Už Vievio mašiną sustabdę milicininkai ir keli civiliai apsirengę asmenys N. Sadūnaitei liepė išlipti ir sėsti į šalia punkto stovintį šviesiai gelsvos spalvos be numerių „Žigulį“. Pasiteiravus, kokiu pagrindu ji sulaikoma, civilis piktai suriko: „Žinojai, kad neturi teisės išvažiuoti iš Vilniaus… Vien už sekmadienio demonstraciją (rugpjūčio 23 d. prie A. Mickevičiaus paminklo mitinge pasakytą kalbą) ją per maža sušaudyti….“ Tas pats civilis lietuviškai ėmė grasinti, esą disidentams reikia Stalino, visus demonstrantus jis, saugumietis, pats iššaudytų… Į Vilnių nevežė, o šunkeliais, miškais Baltarusijos link. Apie vidurnaktį sugrįžo į Vilnių, 23 val. nuvežė prie N. Sadūnaitės buto durų, liepė naktį niekur neišeiti, o sekmadienį neišvažiuoti iš Vilniaus. Visą naktį N. Sadūnaitės butą saugojo du vyrai.


1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingas, priekyje – ses. N. Sadūnaitė. Nuotrauka iš Kauno arkivyskupijos muziejaus, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ ekspozicijos.

Tą pačią dieną apie 23 val. Širvintų r. Kiauklių parapijos zakristijonas Robertas Grigas su vilniečiu Algirdu Masilioniu pavėžėjo į namus klebonijoje dirbusį darbininką. Grįžtant atgal, Masilionio „Žigulį“ sustabdė priešais lengvojoje mašinoje važiavę 5 tipai, kurie vėliau net nemėgino slėptis esą KGB darbuotojai. Šie jėga ištempė iš automašinos Masilionį ir Grigą. Pastarąjį įstūmė į „Žigulį“, prieš tai keletą kartų kirto Robertui taip, kad lūžo vienas iš krūminių dantų, jis pametė batą. Nuvežę Grigą į Širvintus, saugumiečiai kažką tarėsi su milicininkais, demonstratyviai klausė vienas kito, ar paėmė kastuvą, grasindami nužudyti ir užkasti, nuvežė į kažkokį mišką. Pastovėję apie pusvalandį miške, vežė toliau, kad nepažintų vietovės, iš Grigo atėmė (ir vėliau negrąžino) akinius.

Smurtininkai kalbėjosi lietuviškai rusišku žargonu. Apie 8 val. ryte sustojo nepažįstamame mieste, ėmė aiškinti, kad jų akcija tai „įspėjimas“ už dalyvavimą taikos demonstracijoje Vilniuje. Paryčiui du iš jų kažkur nuėjo, o likusieji snaudė. R. Grigas šoko iš automašinos ir, manydamas, kad jis kur nors Rusijoje, bėgo rusiškai šaukdamas: „Aš esu Grigas Robertas, Lietuvos pilietis. Jeigu mane kas nužudys, žinokite, kad tai KGB darbas.“ Paklausti praeiviai atsakė, kad naktiniai grobikai atvežė į Joniškį (Kauno arkivyskupija). Robertas nubėgo į bažnyčią, kur rado zakristijoną, o po kiek laiko atėjo du kunigai: klebonas Juozas Dobilaitis ir vikaras Alvydas Grabnickas. Tikintieji bėgliui davė batus, striukę (buvo vienmarškinis) ir pinigų sugrįžti į namus. R. Grigas atliko išpažintį, dalyvavo šv. Mišiose ir po to, važinėdamas po Lietuvą, informavo apie KGB veiksmus.

Kadangi jau kelios dienos Kiauklių klebonijoje buvo atjungtas telefonas, klebonas Rokas Puzonas iš kitur paskambino į Širvintų miliciją, pranešdamas apie brutalų R. Grigo pagrobimą. Milicijos skyriuje atsakė, kad, matyt, „kas nors pajuokavo…“ Tada kun. Puzonas su svečiais – Vytautu Bogušiu, Juliumi Sasnausku, Algirdu Masilioniu, Andriumi Tučkumi – dviem „ Žiguliais“ išvyko į Vilniaus KGB išsiaiškinti Roberto likimo. Abi jų mašinas visą kelią lydėjo „Volga“ be numerių. Vienoje iš Šeškinės sankryžų R. Puzono automobilį 30 min. po vidurnakčio sustabdė inspekcijos „Žiguliai“. Autoinspektoriai ir trys saugumiečiai tempė kunigą į automobilį. Šiam priešinantis, jie kelis kartus kirto, kun. R. Puzonas pargriuvo. Pakėlę nuo žemės, nusitempė į savo mašiną, o klebono „Žiguli“ įsakė nuvaryti į inspekciją. V. Bogušis ir A. Masilionis tą pačią naktį per pietų Lietuvą pasiekė Kaišiadoris. Čia jie informavo vyskupą Vincentą Sladkevičių apie įvykusį faktą.

Kun. R. Puzoną trys saugumiečiai vežiojo po Vilniaus ir Trakų rajonus. Kunigui reikalaujant vežti į KGB ar milicijos skyrių, pagrobėjai atsakė: „Greit pamatysi, kur mes tave nuvešime.“ Per Vilnių, Nemenčinę, Pabradę, Švenčionis nuvežė į kažkokį Baltarusijos mišką. Ten kelis kartus sustoję tarp savęs tarėsi. Vienas iš saugumiečių grasino: „Nusibodo tau žmoniškas gyvenimas, paragausi šuniško.“ Atvežę į Svyrių miestelį, apie 11 val. paleido: „Grįžk į namus kuo nori. Šį kartą gavai nuo mūsų tik tiek. Jeigu per pamokslus toliau minėsi Ribentropo-Molotovo paktą, bus tau liūdniau. Važiuok tik į namus, niekur neužsuk.“ Per pamokslą kun. R. Puzonas papasakojo parapijiečiams, dėl kokių priežasčių jis buvo daugiau kaip parą dingęs.

Kadangi dar rugpjūčio 30 d. nebuvo jokių žinių apie Roberto Grigo likimą, keturi vilniečiai – N. Sadūnaitė, A. Terleckas, V. Bogušis, P. Cidzikas – pasiuntė M. Gorbačiovui telegramą. Netylėjo ir Lietuvos kunigai, Kauno, Vilkaviškio vyskupijų 65 dvasininkai nusiuntė TSKP CK generaliniam sekretoriui M. Gorbačiovui pareiškimus, kuriuose, smerkdami N. Sadūnaitės. R. Grigo ir kun. R. Puzino užpuolikus, priminė, jog panašus terorizmo aktas buvo įvykdytas 1985 m. rugpjūčio 22 d. prieš Kriokialaukio kleboną kun. Vaclovą Stakėną. Klastingai iškvietę kunigą pas sunkiai sergantį ligonį, jie išvežė jį iš namų, kankino ir vidurnaktį paliko nežinomame miške surištomis rankomis ir kojomis bei užkimšta burna. Piktadariai nebuvo surasti. 1987 m. rugsėjo 10 d., dėvėdami milicijos karininkų uniformą, nežinomi asmenys užpuolė Gruzdžių kleboną kun. Juozą Čepėną. Jie, apie 21 val. įsibrovę į kleboniją, surišo kleboną ir apie porą valandų šeimininkavo jo bute, o paskiau, pagrobę jo mašiną, išvažiavo nežinia kur. Kunigų pareiškimuose ta pačia proga būdavo rašoma: „Kartu prašome, kad, vykstant persitvarkymo procesui, kai daug kalbama apie praeities klaidų atitaisymą, būtų peržiūrėtos nuteistųjų kunigų A. Svarinsko ir S. Tamkevičiaus bylos, ir kad jie būtų paleisti laisvėn.“

* * *

1987 m. rugsėjo 17 d. Kiauklių parapijos 102 tikintieji, iš jų – 12 bažnytinio komiteto narių, pareiškime Širvintų rajono vykdomajam komitetui pranešė: „Rugsėjo 11 d. į kolūkio kontorą iš darbo buvo iškviesti trys bažnytinio komiteto nariai. Jiems pareigūnas padiktavo „protokolą“, pagal kurį zakristijonas R. Grigas atleidžiamas iš darbo nuo rugsėjo 19 d. Kontoroje grasino bažnyčios uždarymu ir klebono areštavimu, jei nenutrauks darbo sutarties su R. Grigu… Roberto Grigo dorovei ir pareigų atlikimui mes jokių priekaištų neturime, esame juo patenkinti. Priverstinį sutarties nutraukimą, kaip be mūsų žinios padarytą, laikome negaliojančiu. Jei pas mus liaudies valdžia, prašome skaitytis su daugumos nuomone.“

Tą pačią dieną, rugsėjo 17-ąją, 11 val. į Aukščiausiąją Tarybą susitikti su respublikos vadovais buvo pakviesti Lietuvos vyskupai ir dekanai. „LKB kronikoje“ pažymėta: „Pirmas tokio lygio susitikimas pokarinėje istorijoje visiems kėlė itin prieštaringas mintis: kas tai – dar rafinuotesnė klasta ar toks maldingas mūsuose sovietinis persitvarkymas?“ Bažnyčios ir valstybės santykių klausimus bandė aptarti LKP CK sekretorius L. Šepetys. Jo žodžiais, vykstant šalyje persitvarkymui, atsirado galimybė labiau įgyvendinti sąžinės laisvės principą, ir čia pat pasitaisė, jog valstybė nustatys ribas iki kiek šią laisvę toleruos. Vadinasi, slaptų valstybės išleistų nuostatų, kurie nepalyginamai svaresni už konstitucines garantijas, šalyje vykstantys persitvarkymai neliečia.

Savo kalboje L. Šepetys pagyrė tuos dvasininkus, kurie „yra lojalumo socialistinės valstybės atžvilgiu pozicijose ir užsiima jiems derančia tikinčiųjų poreikių tenkinimo veikla.“ Anot L. Šepečio, tikintiesiems reiktų baigti ir parašų bei pareiškimų valstybinėms įstaigoms vajų, mat tai erzina tarybinę valdžią, o pareigūnai yra žmonės, kurie nori ramaus gyvenimo. L. Šepetys kalbėjo apie tai, kad nerimą kelia ir vadinamosios vienuoliaujančios moterys. Valdžia nieko neturėtų prieš, jei jos tik melstųsi, o dabar jos kišasi į bažnytinį gyvenimą, dar blogiau – kai kurios, kaip pavyzdį paminėjo N. Sadūnaitę, pradeda užsiimti politika…

Pagaliau klausimų forma, kurią vėliau laikraščiai pavadino „atviru pasikeitimu nuomonėmis“, buvo leista kalbėti vyskupams ir dekanams. Saldutiškio dekanas kun. Z. Navickas bandė sužinoti, kokiu konkrečiu įstatymu ar nuostatu remiantis buvo saugumo pagrobti ir terorizuoti kun. Rokas Puzonas, Robertas Grigas bei Nijolė Sadūnaitė, reikalavo, kad pagaliau liautųsi nepagrįsti priekaištai ir užpuldinėjimai vyskupams. 1987 m. Šiluvos atlaiduose rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja su RRT įgaliotinio įstaigos inspektoriumi kitų kunigų ir patarnautojų akivaizdoje pamaldas laikyti einantį vyskupą V. Sladkevičių užsipuolė su grasinimais, kad „jei nesutvarkys kun. R. Puzono, reiksią vyskupijai paieškoti kito šeimininko“. Be išsisukinėjimo, į šiuos klausimus atsakyta nebuvo.

Pasak „LKB kronikos“ įprastinis „smegenų plovimas“, atrodo, tuo turėjo ir baigtis, bet, deja… šaliai persitvarkant, vien „praplovimu“ nepasitenkinta. Netrukus respublikiniuose laikraščiuose pasirodė susitikimą aptariantys straipsniai ir žinutės, aišku, su atitinkamais nutylėjimais, pagražinimais ir net šiurkščiais iškraipymais.

Bernardinai.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
14 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
ratas apsisuko

ir tie patys KGB-istai, kankine ir zemine siuos garbingus dvasiskius ir seseri Nijole, vel uzima aukstus postus.

Palyginimas

Kuo skiriasi 1987 m. rugpjūčio 23 d. nuo 2014.05.07 d. kai teroristai KGBistai susidorojo su Gražuliu per gėjų eitynes. Ogi niekuo. Viskas dėsninga.

Beta

Šepetys šiandien gauna valstybinę pensiją. Už nuopelnus, skant. Beriozovas taip pat. Įdomu, kur kiti tie KGB „didvyriai” dabar? Kokiuose baruose darbuojasi? VSD, VRM, URM, ar partijose demokratiją sau stato?
O Robertą Grigą ir Nijolę Sadūnaitę kaip anais laikais KGB terorizavo, taip ir šiais laikais tebeterorizuoja.
„Everestuose dabar tie, kurie laukė, kaip baigsis. Būtų baigęsi kitaip – jie taip pat būtų priešakyje. Tik kitame. Kovoję savo mažąsias kovas. Visada pasiryžę. Už save.” Algimantas Rusteika

Šiais trimis komentarais

viskas pasakyta apie dabartinę Lietuvą.

To Beta

Šepetys ir Beriozovas jau mirę. Negi vis tebegauna pensiją?

Kaip žinia

liūdnos šlovės patriarchas Landsbergis mitingą prie Mickevičiaus paminklo žiūrėjo per televiziją…

Pikasas

Puikus ir gan išsamus rašinys. Beje, geresnio apie to laiko persekiojimą neteko skaityti. Siūlau nenuvertinti buvusio komjaunimo sekretoriaus ir kitaip kolaboravusio Antano Terlecko „gebėjimų”. Jis jau 1964m. davė sovietiniam saugumui (cituoju) “…apie 30 buvusių ir esamų lagerininkų charakteristikas. Daug klausinėta apie Endriukaitį, A.Stasiškį, Bičiūną,J.Semėną. Filipavičiumi nelabai domėjosi” “… “Išpasakojau viską ką rašiau laiškuose (politiniams kaliniams) A.Terleckas paaiškina: cituoju) „Susidariau išvadą, kad jie (saugumiečiai) laikė mane kažkuo panašiu į “centrą”. A.Terleckas: (cituoju) “Grįžęs iš saugumo į darbą turėjau mažai laiko pranešimui politvalandėlei. Sąmoningai atsiprašiau, kad skaitysiu rusiškai”. Sudėtinga įsivaizduoti, kad buvęs politinis kalinys praveda politvalandėlę pateikdamas politinį pranešimą… O juk tai tik vienas epizodas tarp daugelio. Kaip tai vertinti? – tegul sprendžia skaitytojai. Kaip buvo pasmerktas A. Terleckas galime sužinoti iš… Skaityti daugiau »

Pikc

Apie „Pikasiaus” „siūlau nenuvertinti” – Siūlau nepervertinti Konpartijos fanatikų klubo narių veblenimų. 😉

Pikasas2 > Pikc

Prie kurių priskirtumėte Antaną Terlecką, kuris teigė: 1.„Esu griežtas komunizmo, kaip politinės santvarkos, priešas, tačiau visada džiaugiuosi susitikęs komunistą, kuriame plaka lietuvio širdis“. 2.„Pasipiktinęs kuo nors netylėsiu, o ateisiu į (KGB)saugumą išsiaiškinti.“ 3. „Mūsų(sovietinėje) santvarkoje matau daugiau gero, negu blogo.Šioji santvarka tiek man, tiek mano brangiajai Lietuvai davė labai daug.Kuo būčiau,jei ne Rusija? Sekiočiau paskui plūgą užbaigęs tik pradžios mokyklą. 4. „Aš anksčiau gerai nesuprasdavau partijos politikos – peikdavau kolchozus. Dabar įsitikinau, jog tai geras tarybų valdžios kūrinys ir žmonės juose gyvena neblogai. Apie tai rašydavau savo draugams į lagerius. 5. „Istoriškai ir ekonomiškai mes susiję su Rusija, todėl mums nenaudinga nuo Rusijos atsiskirti.“ 6. „KGB buvo nesuinteresuota mane uždaryti. Daugelis čekistų per mano draugus veikė, kad manęs nepasodintų.“ (Teismas… Skaityti daugiau »

Siūlau nenuvertinti Pikaso

Siūlau nenuvertinti Pikaso negebėjimo smulkmeniškai nekeršyti A.Terleckui bet kokia proga. Keršyti už savo paties užvirtos košės pasekmes. Pikasui derėtų paprasčiausiai patylėti jau vien prisiminus aplinkybes, dėl kurių jis pats bailiai prasliūkino pro besirenkančią drąsuolių minią prie A.Mickevičiaus paminklo. Jis dabar aiškina, kad tai buvo ne bailumas, o apdairus protingumas, nes jis „suprato”, kad mitingą organizavo KGB, siekdama išaiškinti patriotus, ir kad ten beveik vien kagėbistai. O iš tikro buvo labai svarbu, kad žmonių būtų daug, tuomet ir išvaikymas turėtų per didelį rezonansą, ko valdžia negalėjo jokiu būdu leisti. Kiti žmonės ėjo į mitingą vedami ir tokio motyvo, kad nebūtų susidorota su saujele drąsuolių patriotų.

Pikasas > 22:23 anonimui

Apie 1987 metų rugpjūčio 23-os dienos mitingą buvo sovietinėje spaudoje iš anksto paskelbta spaudoje. BUvo žinoma, kad LLL veikė jau kelis metus. Nežinant saugumui???? Absurdiška tai atrodė… Kaip vėliau tapo žinoma, akylai stebint butą KGB. Netgi nuo 1964 metų… Virš LLL formalios būstinės buvo KGB įrengta pasiklausymo aparatūra, kuri įrašinėjo visus pokalbius kiaurą parą. A.Terleckas apie tai žinojo. V.Bogušis prisimena: (cituoju) „Rugsėjo 15 d. (1987m) mane išsikvietė KGB generolas E. Eismuntas paauklėti.(…) Po kelių valandų pokalbio aš jo paklausiau, kodėl KGB leido surengti mitingą. „Norėjome pasižiūrėti, kiek nacionalistų ir ekstremistų susirinks“, – atkirto man E. Eismuntas. (…) Jau po nepriklausomybės atkūrimo sužinojau, kad visus savo veiksmus KGB dėl mūsų mitingo derino su Maskva“. (Kas dar neaišku?) Tada dar nežinojau, kad… Skaityti daugiau »

Pikasas

LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, SLAPTA BENDRADARBIAVUSIŲ SU BUVUSIOS SSRS SPECIALIOSIOMIS TARNYBOMIS, REGISTRACIJOS, PRISIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS (1999 m. lapkričio 23 d.) Į S T A T Y M O 7-ame straipsnyje 2-oje IR 3-je nuostatose nurodyta, kad (CITUOJU) „Prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka.” „Komisijai suteikta ir įslaptinta informacija gali būti panaudota moksliniams darbams tik su Komisijos leidimu ir Komisijos užkoduota. Informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis taip pat išslaptinama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja. EINANT MINĖTAS PAREIGAS ARBA Į JAS KANDIDATUOJANT , PRISIPAŽINTI SLAPTA BENDRADARBIAVUS SU BUVUSIOS SSRS SPECIALIOMIS TARNYBOMIS PRIVALOMA.… Skaityti daugiau »

Al. Pikasui

Ar turit omeny 2012 metus ?

Pikasas

2007 m. spalio 7 d. partijos „Tvarka ir teisingumas“ (liberalai demokratai) naujo Seimo nario rinkimuose Dzūkijos apygardoje pateikė partijos nario, buvusio rezistento Antano Terlecko kandidatūrą. (iš žiniasklaidos) Būtent tais metais priminiau labai keistai vykusią A.Terlecko kriminalinę bylą bei jos peripetijas. A.Terleckas buvo pašalintas iš politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narių bei nuo jo viešai atsiribojo grupė LLL narių bei kitų rezistentų. Laisvės premija – kasmetinė premija, įteikiama fiziniam arba juridiniam asmeniui, nusipelniusiam laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Premija įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją, istorinėje Kovo 11-osios akto salėje. Premiją Seimui siūlo įteikti Seimo Laisvės premijos komisija, o pretendentus komisijai gali siūlyti visi asmenys. Laureatai: 2011 m. Sergejus Kovaliovas 2012 m. Antanas Terleckas 2013 m. Sigitas Tamkevičius 2014 m.… Skaityti daugiau »

14
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top