Kaip jau skelbėme, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, skirtose Lukiškių aikštės memorialui sukurti, pretendavo daugiau nei trisdešimt idėjų. Liepos 26 dieną komisija atrinko penkis autorius ir autorių kolektyvus: architektą Gintarą Čaikauską su kolektyvu – skulptoriumi Arūnu Sakalausku ir architektais Linu Naujokaičiu bei Kęstučiu Akelaičiu (šis autorių kolektyvas visuomenei pažįstamas kaip Vyčio paramos fondo kuriamo memorialo projekto autoriai); architektą, humanitarinių mokslų daktarą, architektūros teoretiką Tomą Grunskį su kolektyvu „aexn“; skulptorių ir dizainerį Andrių Labašauską; kraštotyrininką Algimantą Lelešių; fotografą, filmų ir meno instaliacijų kūrėją Darių Žiūrą.
Tačiau menininkai, gavę progą išplėtoti savo kūrybinius sumanymus, kol kas vengia viešumo. Šių kūrybinių dirbtuvių organizatoriai – Kultūros ministerija kartu su Šiuolaikinio meno centru – tokį slaptumą teisina: girdi, autoriams pasirengti atrankai buvo skirta palyginti nedaug laiko, todėl ir skubėti skelbti neišbaigtus projektus neverta. Tačiau projektus pristatyti viešai žadama dar šį rudenį.
O kol laukiame, prisiminkime 2013 metų konkursą, kurio skandalingi sprendimai – konkurso žiuri pirmąsias dvi vietas skyrė darbams, net negalėjusiems jame dalyvauti (ČIA) – galutinai diskreditavo valstybės organizuojamus konkursus, o talentingiems menininkams atmušė bet kokį norą juose dalyvauti.
Tąkart neskaidrus Lukiškių aikštės memorialo konkursas buvo sutabdytas tik menininkams išreiškus protestą, kuris sulaukęs ir visuomenės palaikymo. Tačiau tokių fiasku pasibaigusių konkursų būta ne vieno ir ne dviejų.
Gerb. kultūros ministrui Šarūnui Biručiui.
„Skulptūros ir vitražo centro“ valdybos pirmininkas, skulptorius Kęstutis Musteikis
2013 06 20
Gerbiamas Kultūros ministre, Šarūnai Biruti.
Džiaugiamės, kad įvyko konkursas plastiniam akcentui Lukiškių aikštėje.
Tačiau apgailestaujam dėl nesklandumų organizuojant konkursą ir vertinant pretendentus.
Konkursas buvo slaptas, todėl, mūsų supratimu, jame negalėjo dalyvauti anksčiau publikuoti pretendentai ar dalyvavę ankstesniuose konkursuose kūriniai.
Pirma vieta buvo suteikta projektui „Tautos dvasia“ (aut.Vidmantas Gylikis, Vytenis Hansell, Ramunė Švedaitė), tačiau ši skulptūrinė kompozicija jau yra dalyvavusi 2008 m. konkurse Žvėrynui ir nieko nelaimėjusi.
Antra vieta suteikta projektui „Šviesa“ (aut. Kęstutis Antanėlis, Dalius Regelskis, Gintautas Tiškus), tačiau ši skulptūrinė kompozicija jau yra dalyvavusi 2008 m. balandžio mėn. Lukiškių aikštės konkurse, eksponuotame Taikomosios dailės muziejuje, ir taip pat nepateko tarp laureatų.
K.Antanėlio, D.Regelskio ir V.E.Čekanausko architektų grupės parengto projekto pagrindinis struktūrinis elementas – architektūrinė-skulptūrinė kompozicija „Laisvė“, trijų kolonų ritmu akcentuojanti magišką skaičių „3“, reiškiantį tris lemtingus bandymus sukurti Lietuvą, tris jos valstybingumo įtvirtinimus istorijoje.
K.Antanėlio, D.Regelskio ir V.E.Čekanausko architektų grupės parengtas projektas
„Ši lakoniškų formų skulptūra iš skirtingų pusių atsiveria vis naujomis reikšmėmis: kolonų ritmas, padvelkęs 1864 m. kartuvių šalčiu, atsisuka į mus Triumfo arka, liudijančia laisvės pergalę prieš prievartą“. Šalia monumento būtų išdėstyti dolmeninės plastikos objektai – devynios granitinės stelos su iškaltais užrašais – žymiausių Lietuvos asmenybių mintys apie laisvės vertę. Projekto autoriai tikisi, kad Lukiškių aikštės pertvarkymas atneš ne tik dvasinę, bet ir ilgalaikę visuomeninę bei ekonominę naudą. Autorių manymu, aikštės infrastruktūra sukurs investicijoms palankią terpę, galimybę naudoti Lukiškių aikštės požeminę dalį 1320 vietų automobilių saugyklai bei viešiesiems tualetams įrengti.
„Į Lukiškių aikštę eisime pasivaikščioti, susitikti, rinksimės į šventinius renginius, koncertus“, – prognozuoja architektai. Be to, jie žada, kad „iškilmių metu šviesos stulpų aureolė apgaubs „Laisvę“, atminties stelas ir žmones“.
Vis dėlto labai abejotina, ar žmonės vaikščios pirmyn atgal praktiškai tuščioje Lukiškių aikštėje, o žadamą šviesų aureolę kažin ar iš viso galima bus realizuoti. Tiesa, žadama net 1320 vietų automobilių saugykla šiokio tokio pasisekimo vis dėlto turėtų turėti.
Protestuojame prieš pirmos ir antros vietos suteikimą šiems projektams ir reikalaujame kad šie projektai būtų diskvalifikuoti, nes jų skulptūrinių kompozicijų autoriai buvo žinomi ir todėl jie negalėjo slaptai dalyvauti Lukiškių aikštės plastinio akcento konkurse. Jų skulptūrinės kompozicijos jau buvo pralaimėjusios ankstesniuose konkursuose ir mes nemanome, kad Laisvės kovotojų atminimą gali vainikuoti pralaimėję darbai.
Pagarbiai.
„Skulptūros ir vitražo centro“ valdybos pirmininkas
skulptorius Kęstutis Musteikis