Verta prisiminti. Romualdas Ozolas: Kas yra Sąjūdis?

„Atgimimas“ | 1988 m. spalio 21 d.

Rytoj Vilniuje, Sporto rūmuose, prasideda Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis Suvažiavimas

Sąjūdis yra Lietuvos žmonių judėjimas už savo dvasios, kultūros ir gamtos atgaivinimą.

Sąjūdį apibūdindami visuomenės doros, valios ir proto – svarbiausių jos prigimties galių – požiūriu, randame pačius esmingiausius jo bruožus. Kaip visuomenės doros pasireiškimas, Sąjūdis yra dvasinė sąjunga, kuri vienijasi per individų dvasinę giminystę, o tai reiškiasi per jų sąžinę. Kaip visuomenės valios pasireiškimas, Sąjūdis yra geravališka sąjunga, iš principo nusiteikusi doros ir gėrio teigimui, o teigdama tai veikianti laisvai ir per laisvą savitaigą kaupianti savo protą bei išmintį. Kaip visuomenės proto išraiška, Sąjūdis yra save adekvačiai suvokti bei suprasti bandanti ir norimiems rezultatams pasiekti labiausiai tinkamų veiksmų ieškanti bendrija. Kadangi visa, kas daroma Sąjūdžio, yra bandoma vaduotis iš senojo visuomeninio palikimo.

Sukurti tokias naujas kokybes nelengva. Nelengva ne tik dėl to, kad daugelį slegia ir pančioja senojo gyvenimo būdo išugdyta jausena, mąstysena ir elgsena, kuri pačiais netikėčiausiais pavidalais kartais prasiveržia ten, kur visai nelaukiama, sugriaudama pačias nuoširdžiausias žmonių pastangas. Naujų visuomenės dvasios kokybių kūrimas sunkus tuo labiau, kad naujieji jausenos, mąstysenos ir elgsenos dalykai negali būti išplatinti įsakymo keliu, tegali būti priimti kiekvieno žmogaus laisva valia ir sveiku protu.

Naujo gimimo procesas

Šitaip gerokai užtrunka, bet užtat koks monolitiškas tampa tas iš kiekvieno žmogaus dvasios gelmių iškilęs ir visuomenės bendrabūviu tapęs bendrumas!

Dabar, kai praėjo išgąstis, ar Sąjūdis nėra antipartinis ir antitarybinis sambūris, vis dažniau klausiama, ar Sąjūdis nėra nauja partija. Sąjūdyje dalyvaujančių žmonių vieningumas tikrai gali piršti tokią mintį. Niekas negali tiksliai pasakyti, kuo ilgainiui Sąjūdis ir taps. Bet pats jis siekio tapti nauja partija kelti negali, nes jo tikslas – ne atskiros žmonių grupės interesų visuomeninis atstovavimas, o visos lietuvių tautos. Lietuvos visuomenės interesų pristatymas pasauliui ir sau. Sąjūdžiui pretenduoti į partiją – tai sąmoningai siaurinti savo galimybes. Šiandien pagrindinis Sąjūdžio siekis – naujos visuomeninės sąmonės suformavimas, naujų santykių, naujo gyvenimo būdo išugdymas, naujos politikos suformavimas. Kiek to naujus gyvenimo reikalavimus atitinkančio naujumo siekia ir komunistų partija, tiek Sąjūdis bendradarbiauja su ja, visus visuomenės pertvarkymo uždavinius spręsdamas savomis, tik Sąjūdžiui prieinamomis priemonėmis.

Kur Sąjūdžio, kaip organizacijos, savitumo šaknys?

Demokratinėje savivaldoje kiekviena Sąjūdžio grupė yra autonomiška ir jungiasi į Sąjūdžio visumą pagal asociacijos principą. Todėl kiekviena grupė ne tik gali, bet ir privalo turėti tik jai vienai būdingą darbo ir gyvenimo aplinkybes atitinkančią veikimo programą ir siekius. Priklausomybė Sąjūdžiui reiškia, kad grupė pripažįsta Sąjūdžio strateginius siekius ir neprieštarauja jiems savo konkrečia specifine veikla. Jeigu kuri nors grupė peržengia šių susitarimų rėmus, keliamas nesutarimų su Sąjūdžiu priežasčių klausimas ir sprendžiama, ar ši grupė yra dar Sąjūdžio grupė, ar kas nors kita. Šiandien, kai vyksta galingas visuomenės vienijimosi procesas, kai į Lietuvos atgimimą įsijungti kelių ieško (tiesa, kartais gana skausmingai) ir Lietuvos tautinės mažumos (rusai, lenkai, žydai, karaimai ir kiti), tokių atsiskyrimo atvejų Sąjūdžiui aptarinėti dar neteko. Bet kaip galimybė jie egzistuoja, ir Sąjūdis pasiryžęs žiūrėti į juos be nebūtino jautrumo.

Kiekvienos grupės autonomiškumas – Sąjūdžio veiklos įvairiapūsiškumo, visaapimtiškumo ir fundamentalizmo sąlyga. Juk kas galės formuoti alternatyvinę archyvų sutvarkymo programą geriau už Archyvų Valdybos LPS grupę. „Budžio“ regatą plėtoti geriau už Klaipėdos LPS miesto tarybą ar tvarkyti Žagarės parką geriau už Žagarės LPS grupę? Kas geriau galės šiose ir kitose LPS grupėse esančius vieną ar kitą suinteresuotą žmogų sutelkti paminklų apsaugai, ekologijai ar stalinizmo aukų pagerbimui, kaip prie LPS Seimo Tarybos organizuojamos Problemų komisijos, skirtos tam ar kitam klausimui spręsti?

O klausimų ir problemų, kurių požiūriais reikia aprėpti Lietuvą – labai daug. Visų pirma reikia ištirti realią padėtį, numatyti galimas šiandieninių vyksmų pasekmes, įvertinti jas mūsų norimų pasiekti rezultatų požiūriu ir tik tada projektuoti alternatyvinius veiksmus. Neseniai Lietuvoje nedrįsta nė puse lūpų pasakyti, kad mes neturime savo ateities kūrybos strategijos – buvo nutylima net tai, kad toks poreikis galėtų egzistuoti.

Šiandien LPS yra paskelbęs savo veiklos bendrąją programą – naujos Lietuvos ugdymo filosofijos ir politikos metmenis, principus. Kai kurie klausimai dar iki pirmojo LPS suvažiavimo sukonkretizuojami, rezoliucijų pavidalu. Po suvažiavimo daugelis opiausių problemų bus tyrinėjamos ir rengiamos specialios programos, pvz., Lietuvos naujosios mokyklos programa, Vilnijos kultūros ugdymo programa, Nemuno atgaivinimo programa ir kitos. Panašiai kaip ganėtinai toli įvairių institucijų jau nuvestos LTSR Konstitucijos pakeitimo, lietuvių kalbos ugdymo, respublikos ekonominio savarankiškumo ir kitos programos. Žmonės trokšta konkrečios veiklos, nori ryžtingai įsijungti į darbą, matyti darbo rezultatus, todėl organizacinė LPS veikla perspektyvoje, be abejo, smarkiai plėtosis.

Patys gyvybiškiausi klausimai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui šiandien yra lietuvių ir Lietuvos tautinių mažumų naujų santykių sukūrimas, užtikrinant tokį Lietuvoje gyvenančių tautų ir tautybių bendradarbiavimą, kad jis trumpiausiu keliu vestų į teisinės demokratinės valstybės sukūrimą. Tai būtų posūkis ir į viso mūsų gyvenimo humanizavimą, į dvasinių sąlygų ir prielaidų respublikos ekonominiam savarankiškumui realizuoti sukūrimą. Pati ekonominio respublikos ir Pabaltijo regiono koncepcija jau sukurta, ir tai yra vienas iš didžiausių LPS laimėjimų. Nedelsiant reikia išspręsti politinių kalinių problemą. Reikia sparčiau normalizuoti bažnyčios padėtį visuomenėje.

Į savo Steigiamąjį suvažiavimą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis renkasi įveikęs pirmąjį – organizacinį –etapą. Iniciatyvinės grupės jau įsikūrė visuose rajonuose, LPS grupės toliau kuriasi kolūkiuose, įmonėse, gamyklose, įstaigose ir organizacijose. Lietuvoje šiuo metu yra per 1 000 grupių, jungiančių apie 150–200 tūkst. žmonių. Padaryti kai kurie konkretūs darbai. Svarbiausias trumpo ir įtempto LPS veiklos iki šios dienos rezultatas – tai tas dvasios praskaidrėjimas, kuris tolydžio leidžiasi į Lietuvą, keldamas žmones naujiems jausmams, mintims ir darbams. Daugybė iki šiol prislėgtų ir dvasiškai paliegusių žmonių jau atsigavo. Sąjūdžio tikslas – kad užguitų neliktų nė vieno. Nauja Lietuva – tai naujos dvasios žmonės. Lietuvos ateitimi tikintys ir žinantys, kaip ją sukurti, žmonės. Rodos, nebus perdėta ir šiaip pasakius: Sąjūdis – tai Lietuvos ateitis šiandien.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
1 Komentaras
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
1
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top