Verta prisiminti? Stanislovas Stulpinas: „Pedofilijos bylos kaltininkas – pats Valantinas“

Mindaugas Milinis | „Lietuvos žinios“ | 2010 m. rugpjūčio 25 d.

Keturių žmonių gyvybes buvo galima išgelbėti, jei tuometis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, siekdamas apsaugoti Valstybės saugumo departamento (VSD) agentą Andrių Ūsą, nebūtų sąmoningai vilkinęs bylos. Tai tvirtina teisės profesionalas, buvęs Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras Stanislovas Stulpinas.

S.Stulpinas įsitikinęs: jei A.Valantinas nebūtų piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi ir nusikalstamai netinkamai atlikęs tarnybines pareigas, keturi Lietuvos piliečiai tebebūtų gyvi, o visuomenė būtų likusi nesukiršinta ir nesuskaldyta, nepraradusi tikėjimo teisingumu.

Patyręs teisininkas, stebėjęs vadinamosios Kauno pedofilijos bylos eigą, mano, kad ji nuo pat pradžių vilkinta. Ir tai, pasak buvusio ilgamečio Klaipėdos prokuroro, buvo daroma paties A.Valantino nurodymu. S.Stulpinas spėja, jog taip saugotas specialusis VSD agentas A.Ūsas, kuris galėjo būti infiltruotas į Darbo partiją, kad suskaldytų ją iš vidaus (A.Ūsas perėjo į atskilusią Pilietinės demokratijos partiją, kurią, kai kurių apžvalgininkų nuomone, padėjo įkurti saugumas). Būtent A.Ūsas galėjo suteikti vertingos informacijos apie Darbo partijos juodąją buhalteriją.

Pedofilijos bylos nesudėtingos

Lietuvoje kiekvienais metais užregistruojama per 100 seksualinių nusikaltimų vaikų atžvilgiu.

Jų atskleidimo procentas labai didelis. Tokius nusikaltimus paprastai tiria policijos ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kontroliuojami prokurorų. Anot S.Stulpino, šios bylos yra specifinės, bet tikrai nesudėtingos.

Pagrindiniai įrodymai būna nukentėjusiųjų parodymai, ekspertizės, labai retai atsiranda liudytojų.

Kauno miesto Panemunės policijos komisariate ikiteisminis tyrimas dėl Drąsiaus Kedžio mažametės dukrelės seksualinio prievartavimo pradėtas 2008 metų lapkričio 30-ąją. A.Kedys savo pareiškime nurodė, kad prievartautojas yra A.Ūsas.

Pareigūnai apklausė mergaitę, paskyrė teismo psichiatrinę–psichologinę ekspertizę, surinko kitą medžiagą. Byla būtų buvusi operatyviai perduota teismui, jei tyrimą nebūtų perėmusi prokuratūra.

„Po dviejų mėnesių šią bylą nežinia kodėl perėmė Kauno miesto apylinkės prokuratūra, dar po keturių mėnesių – Kauno apygardos prokuratūra. Prabėgus dar dviem mėnesiams byla perduota Vilniaus apygardos prokuratūrai. Akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas vilkintas piktybiškai“, – stebisi S.Stulpinas.

Klastojami įrodymai

2009 metų gegužės 25 dieną valstybinė ekspertinė įstaiga pateikė mergaitės psichologinės–psichiatrinės ekspertizės aktą ir išvadą. Joje nurodyta, kad mažametė ne fantazuoja, bet sako tiesą. „Tačiau stengiamasi bet kokia kaina šią išvadą paneigti, ieškoma specialistų, kurie galėtų padaryti ją kitokią. Kreipiamasi į Vaiko raidos centro specialistę. Ši ir duoda prokuratūrai reikalingą išvadą, kad mergaitė linkusi fantazuoti. Visiškai nekreipiama dėmesio, jog ta išvada niekinė, nes Vaiko raidos centras nėra ekspertinė įstaiga. Man, prokuratūroje išdirbusiam 33 metus, nekyla jokių abejonių, kad tokiais veiksmais buvo mėginama suklastoti bylos įrodymus“, – tvirtina buvęs prokuroras.

D.Kedys dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo įvairioms valstybinės valdžios ir valdymo įstaigų vadovams išsiuntė per 200 skundų. Pačiam A.Valantinui buvo persiųsti 25 tokie D.Kedžio skundai. Nustatyta, kad jie pagrįsti. Tačiau D.Kedys jokių atsakymų negaudavo arba jam atsakydavo tas prokuroras, kurio veiksmus ar neveikimą vyras skųsdavo. O juk A.Valantinas, sulaukęs pirmųjų skundų, privalėjo nedelsdamas pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą, nustatyti vilkinimo priežastis, nurodyti tuoj pat baigti ikiteisminį tyrimą ir kaltus prokurorus patraukti drausminėn atsakomybėn. Viso to jis nepadarė. Taip esą galėjo būti stengiamasi, kad baudžiamosios atsakomybės išvengtų A.Ūsas.

Neišgelbėjo ir draugo

Tačiau 2009 metų rugpjūčio 25-ąją A.Valantinas gavo D.Kedžio pareiškimą, kuriuo buvo prašoma dėl seksualinio prievartavimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn teisėją, generalinio prokuroro kurso draugą Joną Furmanavičių. „Gavęs D.Kedžio skundą, kuriuo prašoma patraukti teisėją baudžiamojon atsakomybėn, A.Valantinas privalėjo tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą ir prašyti Seimo leisti patraukti teisėją baudžiamojon atsakomybėn. Kreiptis į Seimą tokiu klausimu gali tik generalinis prokuroras. Taip A.Valantinas be jokių skrupulų ir pasielgė Panevėžio teisėjų „butelio viskio bei padangų“ byloje. Tačiau dėl J.Furmanavičiaus generalinis prokuroras taip nesistengė. Gal jo tikslas buvo apsaugoti kurso draugą?“ – klausia S.Stulpinas.

Teisėjas apklaustas tik kaip specialusis liudytojas. Jis neprisipažino esąs kaltas, teigė, jog yra šmeižiamas. Net ir šiuo atveju generalinis prokuroras privalėjo savo reikalavimu tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto, nes teisėjo šmeižimas turi didelę visuomeninę reikšmę. Tačiau A.Valantinas neatliko jokių veiksmų teisėjo, savo kurso draugo, garbei apginti. Gal bijojo, kad gali nepavykti įrodyti nekaltumo?

2009 metų rugsėjo 7-ąją Laimutė Stankūnaitė ir Violeta Naruševičienė įteikė A.Valantinui prašymą imtis priemonių, kad jos ir jų šeimos būtų apsaugotos nuo nuolatinių D.Kedžio grasinimų susidoroti fiziškai. Negavusios jokio atsakymo, moterys pačios po savaitės nuvyko pas generalinį prokurorą ir pakartojo savo prašymą. Tačiau A.Valantinas tik išsityčiojo iš jų, sakė, kad šios per daug skundų rašinėja. Moterų prašymas savaitę buvo laikomas Generalinėje prokuratūroje, o paskui persiųstas Vilniaus apygardos prokuratūrai, žinant, kad ten jokio sprendimo niekas priimti negali. Ši dar po 9 dienų persiuntė jį Kauno apygardos prokuratūrai. Kauno apygardos prokuratūra prašymą perdavė Kauno policijai, nors ji, neturėdama generalinio prokuroro sprendimo, negalėjo taikyti jokių priemonių. 2009 metų spalio 5-ąją pareiškėjos buvo kviečiamos atvykti į policiją, tačiau nebespėjo – rytą nušautas teisėjas, o po keturių valandų nužudyta ir viena iš pareiškėjų V.Naruševičienė.

Kodėl saugomas A.Valantinas

Seimas, savo nutarimu patvirtindamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl D.Kedžio skundų tyrimo aplinkybių, jau nurodė, kad A.Valantinas ir jo pavaldiniai netinkamai vykdė teisės aktuose jiems numatytas pareigas. „Tačiau toks tragedijos vertinimas – teisinio nihilizmo viršūnė. Toje išvadoje konstatuojami akivaizdūs mažametės mergaitės seksualinio prievartavimo ikiteisminio tyrimo vilkinimo faktai, kad Generalinėje prokuratūroje buvo ignoruojami D.Kedžio skundai, nekreipiama dėmesio net į Seimo komitetų pirmininkų užklausimus, neužkirstas kelias V.Naruševičienės nužudymui, nors

visos aplinkybės leido išvengti šios tragedijos. Taip pat siūloma tobulinti teisinę bazę, keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką. Absurdas – konstatuojami generalinio prokuroro piktnaudžiavimo, nusikalstamai netinkamo pareigų atlikimo faktai, bet nedrįstama net užsiminti apie jo galimą baudžiamąją ar nors drausminę atsakomybę. Tai pasityčiojimas tiek iš teisingumo, tiek iš visuomenės ir valstybės“, – sako pasibaisėjęs S.Stulpinas.

Buvusį prokurorą stebina ir prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija. Valstybės vadovė, gavusi tautos atstovybės – Seimo nutarimą, nesiteikė jo niekaip vertinti, tik pažymėjo, kad tai tėra „dalies Seimo nuomonė“. Praėjus keturioms dienoms, kai Seimas priėmė nutarimą, prezidentė susitiko su A.Valantinu ir viešai pranešė, jog visi gali dirbti toliau, nes jai pažadėta pedofilijos bylą perduoti į teismą. A.Valantinas dar kartą arogantiškai pareiškė, kad atsistatydinti neketina, esą dirbs iki kadencijos pabaigos.

Tik spaudžiamas visuomenės generalinis prokuroras vasario 5-ąją įteikė prezidentei atsistatydinimo pareiškimą. D.Grybauskaitė pabrėžė, jog nebepratęs ir jo pavaduotojų kadencijos. „Ar tai nereiškia, kad buvo saugoma tik A.Valantino galva. Kodėl ir už kokius nuopelnus? Kodėl šis visiškai susikompromitavęs teisininkas sėkmingai daro karjerą toliau? Kokią paslaptį saugo A.Valantinas, kad už jį guldo galvas draugai iš Seimo ir net prezidentė?“ – svarsto buvęs Klaipėdos miesto apylinkės prokuroras.

Kas buvo A.Ūsas?

S.Stulpinas spėja, kad aukščiausi valstybės pareigūnai galėjo ginti specialųjį VSD agentą A.Ūsą, padėjusį iš vidaus griauti Darbo partiją.

Per 2004 metų Seimo rinkimus Viktoro Uspaskicho įkurta partija laimėjo net 23 vietas. Įtarta, neva ją galėjo finansuoti Rusijos specialiosios tarnybos. Todėl ir imtasi priemonių, kad šios partijos neliktų ar kad ji būtų suskaldyta. „Taip į Darbo partiją galėjo būti infiltruotas galimas VSD agentas A.Ūsas. Jis iškilo iki Darbo partijos Kauno rajono pirmininko, Darbo partijos pirmininko pavaduotojo, tapo buvusio „Vikondos“ viceprezidento, Seimo nario Viktoro Muntiano patarėju. Galbūt A.Ūsas suteikė vertingos informacijos apie Darbo partijos juodąją buhalteriją“, – dalijasi savo mintimis S.Stulpinas. Šis teisininkas mano, kad A.Ūsas galėjo būti laikomas vos ne geriausiu VSD agentu, nusipelniusiu valstybės pagarbos ir apdovanojimo.

Pagal D.Kedžio pareiškimą Kauno policijai pradėjus ikiteisminį tyrimą, kuriame A.Ūsas įvardytas kaip įtariamasis, VSD, tikėtina, suteikė A.Valantinui visiškai slaptos informacijos apie šio žmogaus nuopelnus. „Saugumiečiai galbūt prašė padėti apsaugoti savo superagentą. O A.Valantinas tuo metu jau pats, galimas dalykas, buvo „pakabintas“ VSD dėl korupcijos „Samanėlėje“ ir kitoje statybos bendrovėje. Todėl generalinis prokuroras tikriausiai ir pažadėjo padėti“, – daro išvadą S.Stulpinas.

Buvusio prokuroro versija

D.Kedžiui vis nerimstant VSD galėjo priimti sprendimą pašalinti nereikalingus liudytojus, izoliuoti patį D.Kedį ir pasistengti iš jo išgauti visą informaciją. Todėl 2009-ųjų spalio 5 dieną D.Kedys buvo išviliotas iš namų, pagrobtas ir izoliuotas. Paimtas ir jo teisėtai laikomas pistoletas „Beretta“. Iš perdirbto ginklo nušautas teisėjas, o dar po kelių valandų – V.Naruševičienė. Šalia jos, kaip D.Kedžio vizitinė kortelė, numestas net neiššautas pistoletas. „Tuo padaryta didžiulė klaida, nes pats D.Kedys, norėdamas palikti savo pėdsakus, būtų ir šaudęs iš teisėtai laikomo ginklo, ir palikęs jį įvykio vietoje. Šaudyti iš kažin kokio perdirbto pistoleto, o numesti kitą ginklą, kainuojantį vos ne 4000 litų, – nelogiška“, – įsitikinęs daug patirties tiriant įvairius nusikaltimus sukaupęs prokuroras.

Tūkstančiai – nusikaltėliui saugoti

A.Ūsas buvo pradėtas saugoti pagal apsaugos įstatymą. Tai mums kainavo apie 40 tūkst. litų kiekvieną mėnesį. „Aš, daugiau kaip 30 metų išdirbęs prokuratūroje, neatsimenu, kad valstybė dar ir saugotų nusikaltėlius kitaip nei kalėjime. Įdomu, kas inicijavo tokį sprendimą“, – stebisi buvęs prokuroras.

Galiausiai visuomenės ir prezidentės spaudžiamas A.Valantinas nurodė perduoti bylą į teismą. Tačiau visi buvo apgauti: A.Ūsui pareikštas tik lengviausias, koks galėjo būti, kaltinimas – mažametės tvirkinamieji veiksmai, jos prievartavimo nebeliko. L.Stankūnaitei prokurorai iš viso nepateikė jokių įtarimų, lyg A.Ūsas būtų tvirkinęs mergaitę naktimis, mamai nežinant įlindęs pro kaminą.

Visuomenei mitinguojant ir reikalaujant teisingumo A.Valantinas atsistatydino. Tuomet, pasak S.Stulpino, ir galėjo būti nuspręsta, kad reikia mesti paskutinį įrodymą – neva žudė D.Kedys. Vyras prigirdytas alkoholio, o tada imituota jo mirtis užspringus lapu ir skrandžio turiniu. Kūnas nuvežtas ir numestas prie Kauno marių, šalia paliktas tas perdirbtas pistoletas, iš kurio buvo nušauti teisėjas J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė.

Visuomenė iki šiol negali patikėti, kad D.Kedys nenužudytas. Juo labiau kad ant jo kūno buvo matyti akivaizdūs smurto požymiai. Kūno ekspertizėje neleista dalyvauti ekspertui profesoriui Antanui Garmui. Dar keistesnė atrodo aplinkybė, kad D.Kedys tiek laiko nešiojosi pistoletą, bet nepaliko ant jo jokių pirštų atspaudų.

O kas toliau?

Tuo metu A.Ūsas viešai ėmė girtis, jog bus išteisintas, ir tai esą žino patys prokurorai. Matyt, jis jautėsi šiek tiek apgautas, todėl pradėjo reikšti pretenzijas, gal net grasinti ir šantažuoti. S.Stulpinas spėja, kad galbūt nuspręsta pašalinti ir A.Ūsą, nes šis esą per daug žinojęs.

„A.Ūsui važiuojant motociklu jis galėjo būti sustabdytas, nuvežtas ir prigirdytas seklioje baloje. Jo kraujyje rasta alkoholio, nors žmona teigė, jog vyras išvažiavo blaivus. Įdomu, kodėl A.Ūso motociklininko pirštinė, kurią sunku numauti, rasta net už pusantro kilometro nuo įvykio vietos? Gal buvo sustojęs pasisveikinti? Vėl apsižioplinta?“ – klausia buvęs Klaipėdos prokuroras.

S.Stulpinas spėja, kad L.Stankūnaitei teismo sprendimu gali būti sugrąžinta duktė. „Jų pėdsakai pasimes kur nors užsienyje, gal gausime žinią, jog žuvo per kokią avariją. Jokių įrodymų nebeliks. Galbūt bus susidorota ir su manimi, kad iškėliau tokią „šventvagišką“ versiją… Venckai tikriausiai greitai bus pastatyti, kaip žmonės sako, į savo vietą. O A.Valantinas sparčiai darys karjerą, formuos Lietuvos teisėjų praktiką, kaip vykdyti teisingumą“, – liūdnai baigia S.Stulpinas.

lzinios.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
10 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
10
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top