Saulė Pauliuvienė | Alfa.lt
Jau po tragiškos pulkininko Vytauto Pociūno žūties Breste, Baltarusijoje, jie į savo itin aukštinamą vertybinių nuostatų sąrašą galėjo įsirašyti dvi papildomas „vertybes“: bailumą ir polinkį išduoti. Šiomis „vertybėmis“ jie rėmėsi po to, kai Seimo laikinajai komisijai liudijo du tuometiniai Valstybės saugumo departamento darbuotojai Vytautas Damulis ir Kastytis Braziulis, dar kartą – kai buvo išmesti tuometiniai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas.
Nieko kito nereikėjo tikėtis ir tada, kai jie palaikė prieštaringai vertinamą generalinį prokurorą, ir tada, kai nepalaikė komisijos, kuri nagrinėtų, ar tikrai šalyje įsitvirtino tam tikra gauja, kuri pagal savo dūdelę šokdina ir politikus, ir teisėsaugą. Išdavystė – užkrečiama: išdavę V. Damulį ir K. Braziulį, V. Gailių ir jo kolegą V. Giržadą jie išdavė ne vieną kartą.
Antradienį tie patys veikėjai turėjo galimybę grąžinti moralinę skolą, jeigu ne K. Braziuliui ar V. Damuliui, tai bent jau neteisėtai iš darbo atleistiems buvusiems FNTT vadovams. Deja, būtent jų balsai lėmė, kad Seimas nepradėtų iš naujo gilintis į Valstybės saugumo departamento veikimo būdus Lietuvoje. Kas tai? Prezidentūros, kuri iki šiol svajoja, kad valdančiojoje daugumoje būtų tie patys veikėjai, įsakymas? Kitaip tariant, valdovė, kuriai tie patys veikėjai deklaruoja visišką paramą, virto nebe remiama, o savo sąlygas parlamento, kuris turėtų būti nepriklausomas, nariams diktuojančia globėja?
Tokiu savo balsavimu tie patys veikėjai nuosekliai laikosi savo pamatinių „vertybių“ – bailumo ir polinkio išduoti.
Visą straipsnį skaitykite ČIA.
