Déjà vu… Pastarosiomis dienomis, po Vašingtono įvykių, FB vyksta įdomūs dalykai žmonių elgsenos ir masių psichologijos požiūriu.
Virtualioje arenoje aktyviai reiškiasi dauguma mūsų iškilių propagandistų, smegenų plovyklos mašinų operatoriai, savo pažiūrų teisingumu įsitikinę žmonės ir visas eurokomjaunimo aktyvas, uoliai dalyvaujantis skaitmeninio konclagerio statyboje ir raginantis skųsti, užčiaupti ir baninti visus kitaminčius.
„God bless J. Biden!“ – galutines ir neskundžiamas tiesas skelbiantis žinomas apžvalgininkas savo įrašu šlovina vieną iš Vašingtono politinės korupcijos ir melagysčių čempionų.
Kai matai, ką savo profiliuose platina ne kokie nors spuoguoti paaugliai, o mūsų iškilūs visuomenininkai, vadinamieji politikos mokslininkai, profesoriai, studentams smegenis plaunantys dr. ir doc., apima svetimos gėdos jausmas. Pirmas į galvą atėjęs žodis – mūsų tėvų ir senelių vartotas „sarmata“…
Tai – žemiausio lygio memai ir fotomontažai, bet, pastebėtina, dauguma su baltarusiško arba rusiško konteksto elementais. Jei kam nors neaišku, tai bet kuris geras psichoanalitikas paaiškins, ką tai reiškia, kur glūdi meilės tokiam „humorui“ ištakos ir kaip jos lemia dabartinius šių individų pasirinkimus bei elgseną.
Tačiau nereikia būti profesionaliu psichologu, kad pastebėtum ir kitą niuansą. Tų postų pobūdis, prierašai ir komentarai rodo ir kitą visiškai akivaizdų dalyką. Tai, kas įvyko Amerikoje, arba siekis informuoti savo sienos dalyvius tiems autoriams yra tik antraeilės ar trečiaeilės svarbos dalykas. Svarbiausias ir pagrindinis pasąmonėje glūdintis tų postų tikslas yra pažeminti kitaminčius, išlieti pagiežą ir tai daroma su neslepiamu pasitenkinimu.
Žvelgdamas į visa tai prisiminiau seną sovietinį anekdotą. Susitinka rusas ir amerikonas ir diskutuoja apie žodžio laisvę. Amerikonas sako: „Aš galiu nueiti prie Baltųjų rūmų ir šaukti, ką tik noriu apie savo prezidentą“. Rusas nepasimeta ir atsako: „Aš irgi galiu nueiti į Raudonąją aikštę, atsistoti priešais Kremlių ir šaukti, ką tik noriu apie tavo prezidentą“.
Déjà vu… Būtent tai dabar ir vyksta, bet niekam nerūpi, kad su žodžio laisve Amerikoje baigta. Tačiau visa ta kiškių narsuolių kariauna sėdi kaip vandens į burną prisiėmusi, kai reikalai liečia esminius Lietuvos vidaus ar ES reikalus.
Niekam nerūpi, kad Lietuva nebeturi savarankiškos užsienio politikos, o užsienio reikalų ministro mentalitetas yra kaip paklusnaus viduriniosios grandies Briuselio aparatčiko.
Štai tik vienas visai šviežias pavyzdys. A. Merkel pardavė Europą komunistinei Kinijai. Kažkas FB anksčiau nedrąsiai svarstė, kad gal Lietuvai reikėtų vetuoti šį susitarimą… Net ir eurofanatikas EP narys Guy Verhofstadtas perspėjo, kad „Comprehensive Agreement on Investment“ nebus ratifikuotas Europos Parlamente tol, kol Kinija nepateiks aiškių įsipareigojimų ir įrodymų, kad bus pagerinta žmogaus teisių padėtis Honkongo gyventojams, uigūrams ir tibetiečiams. Panašiai kalba įvairių EP frakcijų atstovai.
Tuo tarpu, anot G. Landsbergio, Lietuvos Vyriausybė iš esmės pritaria, kad susitarimas yra naudingas ekonominiu požiūriu…
O šiuo, kaip ir kitais esminiais mus visus tiesiogiai liečiančiais klausimais visa ta kariauna, kuri taip uoliai rūpinasi „laisve ir demokratija Amerikoje“, nei mykt nei pypt…
Todėl man visa šita teisuolių kompanija vis labiau primena vadinamuosius Kremliaus propagandonus, kurie be perstojo loja ant Amerikos, Europos, Ukrainos, Lenkijos, Baltijos šalių, bet niekada nepyptels ant savo bosų.