Tie, kurie galvoja savo galva, ir kam nesvetimas kritinis mąstymas puikiai mato, kad Lietuva yra visuomenei neatskaitingų valdininkų valdoma valstybė, kuri neturi tikros Vyriausybės. Tai tik grupė atsitiktinių žmonių, vadinamų ministrais, kurie nekompetentingai veikia savo burbuluose ir jų nevienija bendros idėjos.
Bet kuriai rimtai arba sisteminei problemai išspręsti, pavyzdžiui, švietimo ar sveikatos apsaugos, visų pirma, reikia turėti aiškią ir protingą viziją bei planą. Po to Vyriausybės lygmeniu mobilizuojami reikalingi ištekliai ir prasideda daugiakryptės koordinuotos pastangos, kuomet visi proceso dalyviai turi labai aiškiai suformuluotus tikslus, kuriuos privalo pasiekti per griežtai apibrėžtą laiką. Tai Vyriausybės vadovo (-ės) atsakomybė, jis vadovauja ir kontroliuoja visą procesą.
Nieko panašaus Lietuvoje nėra, premjerė Ingrida Šimonytė apskritai neturi jokio supratimo, ką ir kaip turėtų dirbti Vyriausybės vadovas. Politiniu požiūriu, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra visiškas nulis. Prie šio dueto prisijungė ir socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, pareiškusi, kad socialdemokratų rinkėjams nėra svarbu, kas, partijos sėkmės Seimo rinkimuose atveju, taptų premjeru.
Tai jau nebe momentinis proto užtemimas, o tikra politinė oligofrenija. Ir šitie žmonės valdo arba valdys valstybę! Tuo tarpu dvaro politologų elgesys jau kažkur matytas: „Titanikas“ skęsta, o orkestrui nurodyta groti fokstrotą, nes vadinamieji politikos mokslininkai tikina, kad per rinkimus būtina balsuoti tik už sisteminius. Kitaip tariant, už Buką arba Bukesnį.