mapijoziai.lt
Viena labiausiai aptariamų temų Lietuvoje – emigracija – neretai vadinama viena didžiausių Lietuvos problemų. Paprastai kalbama tik apie tai, kiek ir kur (į užsienį) išvažiuoja Lietuvos piliečių. Tačiau intensyvi ne tik užsienio, bet ir vidinė migracija, t.y. iš vienų savivaldybių į kitas. Pagal Statistikos departamento duomenis, pateikiame žemėlapius, kuriuose vaizduojama vidinė ir užsienio migracija Lietuvos savivaldybėse 2011-2016 m. laikotarpiu. Skaičiavimas: neto migracijos 2011-2016 m. dalis nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėje 2011 m. (laikant, kad savivaldybės gyventojų skaičius 2011 m. sausio 1 d. yra 100 proc.).
Pirmasis žemėlapis – vidaus neto migracija 2011-2016 m.:
Kaip matome, didžiausi vidinės migracijos traukos centrai yra Neringos, Klaipėdos rajono, Kauno rajono ir Palangos miesto savivaldybės. Teigiama vidinė migracija taip pat pasižymi Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės, netoli Vilniaus esančios Elektrėnų ir Trakų rajono savivaldybės, kurortinio miesto Birštono savivaldybė, Alytaus bei Šiaulių rajonų savivaldybės. Daugiausiai gyventojų dėl vidinės migracijos netenka Skuodo ir Pagėgių savivaldybės.
Antrasis žemėlapis – užsienio neto migracija 2011-2016 m.:
Taigi, Lietuvoje nėra nė vienos savivaldybės, kurioje būtų fiksuojama teigiama užsienio migracija. (Tiesa, kai kuriais metais pasitaiko teigiamų balansų tam tikrose savivaldybėse, kaip antai 2014 m. Druskininkų ir Varėnos rajono savivaldybėse). Mažiausia neigiama užsienio migracija yra kai kuriose Pietryčių Lietuvos savivaldybėse: Molėtų, Šalčininkų, Varėnos, Švenčionių, Zarasų rajonuose. Iš dalies tai galbūt paaiškinama tuo, kad šiame regione didesnę dalį sudaro vyresni gyventojai, lyginant su kitais Lietuvos regionais. Daugiausiai gyventojų dėl užsienio migracijos netenka Visagino savivaldybė – per 6 metus net -11,51 proc. Taip pat išsiskiria Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybės, Šiaulių apskrities savivaldybės.
Pažymėtina, kad Vilniaus miestas kol kas patrauklus tik kaip vidinės migracijos traukos centras. Užsienio migracijos balansas, nors ir didesnis nei kituose didžiuosiuose miestuose ir didesnis už Lietuvos vidurkį 2011-2016 m. laikotarpiu (Vilniaus mieste – -3,65 proc., Lietuvoje – -4,62 proc.), vis tiek išlieka neigiamas.
Šaltinis: Statistikos departamentas