Šiandien prisimintina diena – 1944 m. sausio 9 d. tragiškai žuvo gaisre prezidentas Antanas Smetona.
Verta atsigręžti ir prisiminti ką rašė apie tą įvykį Čikagos lietuvių dienraštis „Draugas“.
Rado sukniubusį degančiame name
Visi kiti šeimos nariai išliko sveiki
CLEVELAND, Ohio, sausio 9. – Tragedija ištiko Smetonų šeimyną anksti šį rytą. Antanas Smetona, pirmas ir paskutinis Lietuvos Respublikos Prezidentas, mirė dėl gaisro kilusio Smetonų gyvenamo namo sklepe, 11596 Ablewhite Ave.
Sūnus Julius Smetona, jausdamas, jog kas norint negero atsitiko, nuėjo į namo rūsį, anksti ryte. Pamatęs, kad namo boileris jau išsprogęs ir liepsnos lipa sienomis, jis skubėjo apie tai pranešti savo žmonai Birutei, ir tėvams, Antanui ir Sofijai Smetonoms.
Kuomet visi buvo išėję iš namų, pasigedo tėvo. Iki tol jau buvo atvažiavę ir ugniagesiai. Kuomet Smetonai pranešė jiems, jog iš namo dar neišėjęs tėvas, ugniagesiai įėjo į degantį namą jo ieškoti, ir rado jį sukniubusį prie laiptų vedančių iš antro aukšto į virtuvę.
Ugniagesiai išnešė jį iš namo ir tuoj nuvežė į Grandville ligoninę, bet Antanas Smetona neatgavo žado ir mirė apie 9 valandą ryte. Gydytojai sakė, jis veikiausiai užtroško nuo gaisro sudarytų dujų ar dūmų.
Visas namo vidus išdegė.
A. a. Antanas Smetona buvo 69 metų amžiaus. Kaipo vienas Lietuvos Tarybos narių, 1918 m. vasario mėn. 16 d. jis pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Deklaraciją. 1920 m. buvo išrinktas pirmuoju Lietuvos Prezidentu. Pirmasis jo terminas išsibaigė 1924 metais (iš tiesų 1920 m. – V.V.) Tapęs Lietuvos Prezidentu antrą kartą 1926 metais, Antanas Smetona išbuvo Prezidentu iki šių dienų. Dėl rusų invazijos ir okupacijos 1940 metų birželio mėn. 15 d., jis su šeima pabėgo iš Lietuvos, kad nepatektų į okupantų rankas. Iš Vokietijos, dėl Stalino-Hitlerio susitarimo, buvo priverstas bėgti į Šveicariją, iš kur vyko į Pietų Ameriką.
Smetona atvyko Amerikon 1941 m. pradžioje. Kurį laiką gyveno Chicagoje.
Šeima dar nepadarė galutino nutarimo dėl laidotuvių. Kiek iki šiol žinoma, palaikai bus pašarvoti Clevelande, iš kur gal bus atvežti į Chicagą ir padėti Šv. Kazimiero kapinėse, kol bus galima juos nugabenti į laisvą ir nepriklausomą Lietuvą.
„Draugas“ 1944 m. sausio 10 d.
A. a. Antanas Smetona
NETIKĖTA MIRTIS
Kapas – tai paslaptingoji rimties ir susikaupimo vieta, kur susirenka ir draugai, ir priešai susitelkime atsisveikinti su tuo, kurs pasitraukia iš jų tarpo. Antanas Smetona mirė. Apie jo mirties aplinkybes mus pasiekė tokios žinios.
Sausio 9 d. rytą Julius Smetona pajuto, kad namuose gaisras. Nulipęs žemyn – rado sprogusią centralinio apšildymo krosnį (pečių-boilerį). Name plėtėsi dūmai ir ugnis. Pakėlęs kitus – su jais skubinai išbėgo iš namo. Pastebėjo, kad nėra tarp jų tėvo Antano Smetonos. Užbėgus į jo kambarį – nerasta. Pagaliau surasta ties laiptais, vedančiais į virtuvę, kur buvo daugiausia gazų ir dūmų. Be sąmonės nugabentas į Grandville ligoninę, sąmonės neatgavęs Antanas Smetona ir mirė. Esą, gydytojų pareiškimu, mirties priežastis – užtroškimas nuo dūmų ir dujų.
ŠIEMET VELIONIES SUKAKTIES METAI
Šiemet Ant. Smetona būtų šventęs 70 m. savo amžiaus sukaktį. Jisai buvo gimęs 1874 m. liepos 28 d. (naujuoju kalendoriumi – rugpjūčio 11 d.) Užulėnio kaime, Vadoklių parapijoje, Taujėnų v., Ukmergės aps. Jo tėvai buvo susilaukę gražios šeimynos: turėjo 4 sūnus ir 3 dukteris. Tėvai teįstengė jį leisti mokslan tik iki Palangos progimnazijos, o vėliau jis patsai turėjo lėšomis savo mokslui rūpintis. Jau Palangoje priklausė prie slapto lietuvių moksleivių būrelio, kurs slapta iš Prūsų gaudavo „Apžvalgą“ ir ją skaitydavo. Aukštesnes gimnazijos klases išėjo Mintaujoje. Čia jau buvo slaptas lietuvių būrelis, kuriam vadovavo J. Jablonakis. Lietuvių sąjūdis čia buvo gyvas, mokiniai pakėlė streiką, nenorėdami rusiškai kalbėti maldos. Rusai iš gimnazijos pašalino 150 lietuvių mokinių, jų tarpe ir Ant. Smetoną. Jam vėliau pavyko įstoti į Petrapilio IX gimnaziją, kurią baigęs įstojo į Petrapilio universiteto teisių skyrių. Iš universiteto buvo du kartu išvarytas: pirmą kartą dėl studentų riaušių, o antru kartu – po žandarų tardymo dėl lietuviškų spausdinių platinimo. Tada administratyviniu būdu buvo pasodintas dviem savaitėm į kalėjimą.
SPAUDOS DARBININKAS
1902 m., baigęs universiteto teisių skyrių, atvyko Vilnių, kur iš pradžių gyveno darydamas vertimus spaudai ir būdamas pris. advokato padėjėju. Vėliau persikėlė tarnauti į Vilniaus Žemės Banką. 1905 m., Vilniuje įsikūrus laikraščiui „Lietuvos Ūkininkas“, Smetona kurį laiką buvo jo vyriausiu redaktoriumi, pasirašydamas po laikraščiu ir paruošdamas jam daug straipsnių, daugiausia ūkio klausimais. 1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime, buvo jo prezidiume. 1906 m. kun. Tumui ėmus redaguoti „Vilniaus Žinias“, bendradarbiavo tame laikrašty. Dėl nuomonių skirtumo pasitraukęs nuo vieno ir nuo kito laikraščio (abu jie perėjo į kairesnes rankas), Smetona su kitais 1907 m. Vilniuje įsteigė laikraštį „Viltį“, kuriame per septynerius metus kas savaitę tilpdavo jo po du straipsniu. Vėliau ir čia (kur dirbo su katalikais), kilus nuomonių skirtumui, įsteigė naują žurnalą „Vairas“, kurs ėjo visus 1913 m. ir iki pusės 1914 m.
Tuo laikotarpiu įvyko vienas vertas dėmesio incidentas: lenkų banke, kuriame Smetona tarnavo, tulas Zająčkauskis (taipgi lenkas) kartą jam šūktelėjo: „Meluoji, kaip lietuvis“. Smetona jam viešai kirto į veidą. Iškilo skandalas: Smetoną iš banko net atleido, tačiau Zająčkovakiui jo atsiprašius – netrukus Smetoną vėl priėmė tarnybon.
RŪPINASI LIETUVOS NEPRIKIAUSOMYBE
1914 m. Vilniuje susidarė „Lietuvių Komitetas Nukentėjusiems dėl Karo Šelpti“. Iš pradžių jo vicepirmininku, o vėliau pirmininku buvo A. Smetona. Tam komitetui teko rūpintis atgimstančios Lietuvos politiniais klausimais. Dabar prasideda ir Smetonos platesnė politinė veikla, nors jis dar randa laiko ir plunksnos darbams, be kitko versdamas iš kitų kalbą matematikos vadovėlius lietuviškoms mokykloms.
Vokiečiams okupavus Vilnių veikimas nesustoja. 1916 m. Smetona su kitais delegatais vyko į lietuvių konferenciją Šveicarijoje. Pargrįžęs aktyviai dalyvauja lietuvių slaptojo būrelio darbuose, sušaukiama Vilniaus konferencija, kurioje Smetona buvo išrinktas prezidiuman, o paskiau – Lietuvos Tarybon, kurios steigiamajame susirinkime buvo pirmininku.
Valstybės kūrimosi metu važinėjo į Vokietiją, Skandinavijos valstybes. Yra išgavęs 3-jų, o vėliau 100-to mil. markių paskolas iš vokiečių. 1919 m. bal. 4 d. buvo išrinktas pirmuoju Lietuvos valstybės prezidentu. Išrinko Valstybės Taryba. Prezidento pareigas ėjo iki 1920 m. birž. 13 d., kada Steigiamajam seimui susirinkus, konstitucijos įstatais, valdžią perdavė Steig. Seimo pirm. A. Stulginskiui.
PASKUTINIEJI GYVENIMO IR DARBŲ METAI
Išėjęs iš valdžios Smetona grižo prie rašymo į laikraščius, patiekdamas vedamuosius „Tautos“ žurnalui. Su savo šeima gyvena prel. Maironio namuose, politinę veiklą išliedamas „Tautos Pažangos“ – tautininkų partijoje, kol po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo vėl užėmė prezidento postą Lietuvoje.
Laikydamiesi minties, kad laidotuvės yra ne laikas ir ne vieta net ir skirtingos pažiūros asmenims kelti priekaištus, mes daugelį dalykų apleisdami suminime tik tuos svarbiuosius faktus.
Bolševikams okupuojant Lietuvą, Smetona 1940 m birželio mėn. pabėgo į užsienį. Trumpą laiką pagyvenęs Vokietijoje persikėlė į Šveicariją, iš čia gi – į Portugaliją, Argentiną (iš tiesų į Braziliją – V.V.). Į Jungtines Amerikos Valstybes atvyko 1941 m. kovo 10 d. Kai kurį laiką sustojęs Chicagoje, nuo 1942 m. gegužės mėnesio buvo apsigyvenęs Clevelande, kur laisvesniu laiku rašė savo atsiminimus ir knygą, turėjusią vadintis „Lietuvos dienos“.
Velionies žmona S. Smetonienė ir sūnus Julius buvo namuose, kai sausio 9 d. apie 9:20 ryto jų namuose kilo gaisras. Jie spėjo išbėgti, o velionis, kaip informuoja United Press korespondentas iš Clevelando, matomai, nutroško nuo dūmų pirm negu pasiekė duris išeiti. Ugniagesiai mano, kad krosnis (boileris) buvęs perkaitęs ir dėlto gaisras kilęs. Numatoma, kad velionies kūnas bus balzamuotas ir padėtas į metalinį karstą, kad aplinkybėms pasikeitus būtų galima perkelti į Lietuvą.
K. J. Prunskis
„Draugas“ 1944 m. sausio 11 d.
A. Smetonos laidotuvės ketvirtadienį
Gedulo Mišias atnašaus Vysk. Hoban
CLEVELAND, sausio 10. – Buvusio Lietuvos Prezidento Antano Smetonos laidotuvės įvyks ketvirtadienį, sausio 13. J. E. Vyskupas Hoban, D.D., atnašaus šv. gedulo Mišias 10 val. ryte, Šv. Jono katedroje, asistuojant kunigams V. Vilkutaičiui ir J. Angelaičiui. Pamoksią sakys kun. V. Širvaitis.
Kun. Anicetas Linkus, Chicagos šv. Kryžiaus par. klebonas, kviestas sakyti pamokslą prie kapo vietinėse kapinėse.
Iš Chicagos į laidotuves vyksta Lietuvos Konsulas P. Daužvardis, J. ir V. Mackevičiai, D. Kuraičiai, ir Dr. S. Biežis.
CLEVELAND, Ohio, sausio 10. – Clevelande šį vaksrą renkasi Smetonų šeimos nariai galutinam pasitarimui apie laidotuvių laiką ir tvarką. Iš rytinių valstybių atvažiavo Lietuvos Prezidento duktė ir žentas, Pulk. ir p. Valiušiai. Laukiama dar Lietuvos ministerio Povilo Žadeikio ir konsulų.
Kiek teko iki šiol sužinoti, trečiadienį ar ketvirtadienį įvyks gedulo pamaldos už a.a. Antano Smetonos sielą Clevelando katedroje. Ar palaikai po to bus vežami į Šv. Kazimiero kapines, Chicagoje, ar paliekami Clevelande, dar nesužinota.
Šiandien gautos smulkmenės žinios apie Smetonos mirtį. Kuomet ugniagesiai nugabeno sukritusį Smetoną į ligoninę, ir ten nepasisekė jį atgaivinti, tuoj buvo šauktas kunigas, kuris velioniui suteikė sąlyginį išrišimą.
Clevelande vakar buvo tautininkai veikėjai adv. Antanas Olis, iš Chicagos, ir „Vienybės“ red. Juozas Tysliava, iš Brooklyno. Jie turėjo pasimatyti su Smetona vienam viešbuty, bet nesulaukę, pradėjo teirautis, ir sužinojo apie tragingą jo mirtį.
Chicagoje, miesto majoras Edward J. Kelly, kuriam prieš kelis metus buvo suteiktas Gedimino ordinas, sakė „pranešimas apie Prez. Antano Smetonos mirtį mane sukrėtė. Aš jį asmenškai pažinau ir turėjau aukštą pagarbą jam už jo pasišventimą savo tėvynės žmonėm, ir jo nuolat pareikštą meilę Amerikai, kurios vaišingumą jis giliai įvertino. Prezidento Smetonos mirtimi, Lietuva ir pasaulis prarado tikrą patriotą ir vadą.“
„Draugas“ 1944 m. sausio 11 d.
Clevelande palaidotas A. Smetona
VYSK. HOBAN TARĖ PAGARBOS ŽODĮ
CLEVELAND, Ohio, sausio 13. – Šiandien Clevelande palaidotas Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona, kuris mirė sekmadienį, sausio 9 d., po to, kaip užtroško nuo dūmų kilusių iš gaisro sūnaus namuose, 11596 Ablewhite ave.
Jau anksti ryte pradėjo rinktis minios žmonių į Vilkelio koplyčią, kur Smetonos palaikai buvo pašarvoti. Lydint velionį į Šv. Jono Katedrą, ta minia vis augo.
Šv. Jono katedroje gedulo Mišias atnašavo Clevelando Vyskupas, JE Edward F. Hoban, asistuojant penkiems lietuviams kunigams. Pamaldose už Prezidento sielą dalyvavo 5 prelatai ir 22 kunigai. Katedra buvo užsigrūdusi žmonėmis. Clevelando miestą atstovavo lietuvis John DeRighter. Taipgi dalyvavo Lietuvos pareigūnai, ir Latvijos ir kitų kraštų atstovai.
Katedroje gražią kalbą pasakė JE Vyskupas Hoban. Pamokslą pasakė Kun. Anicetas Linkus, Šv. Kryžiaus parapijos klebonas iš Chicagos.
Suvirš 150 automobilių palydėjo karstą į Calvary kapines, kur kalbas pasakė Lietuvos ministras Povilas Žadeikis ir P. J. Zuris, kurie apibūdino velionies asmenį ir jo veiklą Lietuvos nepriklausomybei. Grabą nešė veikėjai, o 18 jų sudarė garbės grabnešius. Dariaus-Girėno legionierių posto nariai sudarė garbės sargybą, o jų biugleris kapinėse sugrojo „Taps.“
„Draugas“ 1944 sausio 14 d.
