Daugelis žmonių, ypač vakariečių, galvoja, kad „Didysis Tėvynės karas“ yra tik rusų vartojamas Antrojo pasaulinio karo sinonimas. Retam kyla mintis paklausti: o ką gi Sovietų Sąjunga veikė iki „Didžiojo Tėvynės karo“ pradžios? Tuos 22 mėnesius – trečdalį laiko, kiek truko Antrasis pasaulinis karas?
„SSSR ir Vokietijos tautų draugystė jų priešų buvo nuvaryta į klampynę“, – kitą dieną po Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo skelbė Kremliaus ruporas „Pravda“. Sutartį komunistų oficiozas vadino „nepaprastos svarbos politiniu dokumentu“ ir tvirtino jį esant „Sovietų Sąjungos taikingos politikos rezultatu“. Tuo būdu, laikraščio teigimu, „priešiškumui tarp Sovietų Sąjungos ir Vokietijos padarytas esąs galas.“
Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos sesijoje 1939 m. spalio 31 d. Viačeslavas Molotovas kalbėjo: „Rugpjūčio 23 d. sudarytas tarp Sovietų Sąjungos ir Vokietijos nepuolimo paktas baigė nenormalius santykius, kurie per eilę metų buvo tarp šių dviejų šalių. Prieštaravimai, visais būdais kurstomi kai kurių Europos valstybių, užleido vietą susiartinimui ir draugiškų santykių įvedimui tarp Sovietų Sąjungos ir Vokietijos.“
Tuos 22 mėnesius jie aktyviai bendradarbiavo. Vokiečiams grobiant neutralias šalis – Belgiją, Olandiją, Daniją, Norvegiją, etc. – Stalinas siuntė sveikinimo telegramas Hitleriui, ginė iš šalies jų pasiuntinius ir uždarinėjo ambasadas Maskvoje. Sovietams užpuolus Suomiją – vokiečiai rėmė SSSR agresiją politiniu palaikymu, ginklais ir karo medžiagomis.
Šiandien tas pats Kremliaus aiškina, kad Sovietų Sąjunga buvo „priversta“ pasirašyti tą sutartį, užgrobti pusę Lenkijos, užpulti Suomiją, okupuoti Baltijos šalis, atimti teritorijas iš Rumunijos…
Ir vardan grobio – išžudyti milijonus, dešimtims milijonų sugriauti gyvenimus…
