Socialiniuose tinkluose, matau, dabar pilna „diskusijų“ – buvo įsivėlęs į holokausto nusikaltimus Juozas Lukša-Daumantas ar nebuvo?
Sąžiningai žvelgiant į kontekstą, atsakyti galima būtų paprastai. Nijolės Bražėnaitės – Juozo Lukšos-Daumanto žmonos – šeima yra pasižymėję žydų gelbėtojai, mirtinai rizikavę vokiečių okuopacijos metais. Jie, įskaitant Nijolę, buvo gilūs krikščionys. Nijolė niekada nebūtų tekėjusi už žudiko, jeigu bent mažiausias įtarimų šešėlis jai būtų praslinkęs.
Bet tai – moralinė plotmė. Faktinė – irgi jokiais įrodymais nepagrįsta, išskyrus grubų pritempinėjimą kagėbistiniu stiliumi prie klastotos nuotraukos, ką teigia fotografijos ekspertas Stanislovas Žvirgždas.
Klausimas faktiškai yra vienas: „Garažo“ skerdynių organizatorius buvo Juozas Surmas (pagal A. Anušauską) ar Joachimas Hamannas (pagal J. Dainauską). Pasižiūrėjus į nuotraukas, tas „blondinas su peruku“ į J.Lukšą nepanašus nė iš tolo. O štai į Hamanną – labai panašus.
Arvydas Anušauskas yra giliai tą temą išnagrinėjęs, nustatęs smulkiausias detales – iki to, kad identifikuotos vietos, kur koks veikėjas tuose įvykiuose stovėjo. Be kita ko, sukūręs 3 dalių dokumentinį filmą. Savo tyrimą yra pristatęs Holokausto muziejuje Vašingtone. Ten žmonės nustebo visa tai išgirdę. Reakcija? Tai, sako, bet juk įvairios enciklopedijos rašo ką kita…
Taigi, kelias iki šių faktų pateikimo platesnei, tarptautinei opinijai dar yra ilgas ir greitas nebus, bet „krūpčioti“ dėl įvairių nuomonių irgi nedera. Reikia laikytis faktų tiesos ir eiti savo keliu.
Istorikas Augustinas Idzelis šį bei tą šia tema paaiškina (žr. ČIA).