Ką gi, vakar įvyko vadinamoji diskusija Rotušėje dėl pulkininko Kazio Škirpos gatvės likimo.
Žinoma, geriau, kai žmonės kalbasi negu nesikalba. Juolab kalbasi mandagiai, vieni kitų neužgauliodami ir nežemindami. Tai šita prasme tą pasikeitimą nuomonėmis galima vertinti pozityviai. Tačiau problemos išlieka ir jos daug gilesnės, negu gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Esminis klausimas yra teisingumo. Ar teisinga istorinę asmenybę, šalies nepriklausomybei ir laisvei neabejotinai daug nusipelniusį žmogų, apkaltintą ne jo padarytais nusikaltimais, tam tikra dalimi ir apmeluotą, kurio vadinamoji „kaltė“ niekaip niekada nebuvo įrodyta, net nebandant gilintis į istorines to laikmečio peripetijas, iš anksto pasmerkti, nukabinti gatvės lentelę, pažeminti ir pakasti istorinėje užmarštyje?
Kaip šiandien elgiamasi su Kaziu Škirpa, rytoj, galimas daiktas, gali būti pasielgta su kiekvienu iš mūsų. Kai Pontijus Pilotas nusiplovė rankas ir išdavė nekaltą Žmogų nukryžiuoti, nors ir nerado jame kaltės, jis irgi išdavė tik paprastą „triukšmadarį“. Bet su šiuo „triukšmadariu“ jis išdavė ir principą: nepasmerkti nekalto žmogaus – kas jis bebūtų!
K.Škirpa nebus paskutinis, jeigu bus paaukotas „vardan ramybės“. Jis bus pirmutinis. Toliau seks kiti. Vieniems nepatinka Vincas Kudirka, kitiems – Jonas Basanavičius, tretiems – Justinas Marcinkevičius, ketvirtiems – Juozas Brazaitis ir taip toliau. Vieną dieną pasijusime, kad mes neturime savo praeities. Mūsų nebuvo. Ir mūsų nėra. Nes mes patys – niekas. Jokie. Kadangi nežinome, kas buvome, kas esame, kuo norime būti.
Kodėl apie tai kalbu? Todėl, kad vakarykšėje diskusijoje mane labiausiai nustebino visiškas faktų nepaisymas, istorinio konteksto ignoravimas, ano laikmečio vertinimas iš šiandienio savo žinojimo „aukštumos“, tarsi ano meto žmonės būtų žinoję tai, ką mes šiandien išdidžiai apžvelgiame jau turėdami prieš akis istorinę perspektyvą ir jos politinius vertinimus.
Galiu dar suprasti visuomenininkus ir rašytojus, kuriems istorinis požiūris į praeities įvykius gali būti sunkiau suvokiamas. Vadovautis jausmais, emocijomis, ne faktais ir istorinio konteksto pažinimu jiems natūraliai paprasčiau. Bet istorikai?
Jeilio universiteto profesorius Timothy Snyder parašė ir 2010 m. išleido vertingą knygą „Kruvinos žemės“. Knygoje autorius analizuoja masines žmonių žudynes teritorijoje tarp Berlyno ir Maskvos. Joje nuo 1933 iki 1945 metų žuvo 14 milijonų žmonių. Naciai atsakingi už 9.5 milijonus aukų, o sovietai čia nužudė 4.5 milijonus gyventojų. Snyder neskaičiavo aukų, kurios žuvo koncentracijos stovyklose ar gulage.
2011 ir 2012 m. „Kruvinos žemės“ susilaukė dviejų lietuviškų leidimų. Iki 2014 m. knyga išėjo dar 35 kalbomis. Knyga – per 500 psl. Tik 16-oje puslapių minima Lietuva.
Apie Kazį Škirpą T.Snyderis taip rašo: „Sovietai trėmė lietuvius tą patį mėnesį, kai į Lietuvą įžengė vokiečių kariuomenė, o NKVD kalėjimuose juos šaudė vos prieš kelias dienas, iki atvykstant vokiečiams. Lietuvos diplomatas Kazys Škirpa rėmėsi šiomis kančiomis radijo laidose, skatindamas minias žudyti.“
O tiesa yra tokia: nei Škirpa kalbėjo per radiją, nei tuo metu buvo Kaune. Berlyne vokiečiai jam uždėjo namų areštą iškart po to, kai sužinojo, kad Lietuvoje prasidėjo sukilimas ir sukilėliai be vokiečių leidimo paskelbė Laikinąją Lietuvos vyriausybę.
Pirmojoje T.Snyderio knygos laidoje anglų kalba rašoma, kad K.Škirpa atvyko į Kauną drauge su vokiečių kariuomene. Vėliau šitas nesusipratimas iš kitų laidų buvo išimtas, bet fantastikos žanro tvirtinimas, kad jis „kalbėjo per radiją“ ir „ragino minias žudyti“, liko.
Labiausiai mane vakar nustebino istorikas Antanas Kulakauskas. Jį vis dėlto vertinu kaip išmintingą žmogų ir gerą istoriką. Tačiau jo vakarykčio pasisakymo, vienareikšmiškai pasmerkusio K.Škirpą, nesupratau. Aš jam tiesai uždaviau klausimą: istorikai, taip gerai žinote istoriją, kodėl nė vienas nereagavote į fatališką T.Snyderio klaidą? Juk dabar 35 šalių istorikai remsis tuo veikalu ir jį cituos savo darbuose? Bet tai akivaizdi netiesa!..
„Ne, tai, – sako, – aš K.Škirpos asmens savo pasisakyme nevertinu, tik siūlau nukabinti gatvės lentelę“…
Kitas istorikas K.Škirpą paskelbė „antisemitu“.
Aš klausiau, ar kas nors tyrinėjo K.Škirpos palikimą, ar jo veikalai, korespondencija yra išleisti Lietuvoje? Net jo svarbiausioji knyga „Sukilimas Lietuvos valstybingumui atstatyti“ tebėra Lietuvoje neišleista. Nekalbant jau apie jo straipsnių rinkinius, korespondenciją. Fašisto Blyno dienoraštis išleistas, juo bandoma remtis grindžiant LAF ideologiją, bet K.Škirpos raštų privengiama. Kodėl? Ar ne todėl, kad jais pagrįsti kaltinimus K.Škirpai būtų sunku?
O man teko Jungtinėse Valstijose tyrinėti K.Škirpos archyvą, skaityti laiškus ir daugelį jo straipsnių. Man neteko užtikti nieko panašaus į nusistatymą prieš žydus ar bet kurią kitą tautą. Vienintelis dalykas, prieš ką jis buvo nusistatęs ir su kuo kovojo, tai Lietuvą pavergęs okupantas – Sovietų Sąjunga.
Tai štai tokioje padėtyje, kai istorinės figūros intelektualinis palikimas faktiškai visuomenei yra neprieinamas, jis kaltinamas būtais ar nebūtais nusikaltimais, ir vyksta „visuomeninė diskusija“. Bet akivaizdu, kad net istorikai apie šį asmenį ir jo vaidmenį bei jo palikimą turi miglotą supratimą. Tačiau teikia vertinimus, tarsi žinotų.
Gerai, kad apibendrinant išsakytas mintis Darius Kuolys vis dėlto pastebėjo, kad istorijoje „faktai irgi svarbu“. Tai teikia vilties, kad Vilniaus miesto taryba su meru Remigijus Šimašius priešakyje, kurio padorumu neturiu pagrindo abejoti, priimdama sprendimą faktų neignoruos.
Priešingu atveju nueiti galima labai toli. Kas nors nuoširdžiai tiki, kad Sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“ arba Medininkuose irgi „savi“ iššaudė muitininkus. Tokie tikėjimai irgi aiškinami savaip interpretuotais „faktais“.
Diskusijos „Ar reikėtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą?“ vaizdo įrašai:
Įdomus sutapimas: Vilniuje svarstoma ar nukabinti K.Škirpos gatvės lentelę, o štai Pasvalys tuo pačiu metu atidengia K.Škirpai paminklą. Vėl skirtumas tarp „paprastų” žmonių provincijoje ir sostinės intelektualų. Ir kai pasibaigia rinkimai ir sostinės intelektualai lieka nepatenkinti, jie sako kad „runkeliai” nemoka pasirinkti. Čia tik teisinga būtų pastebėti, kad straipsnio teiginys, ęsą „K. Škirpa yra sakęs, jog Lietuvoje neturėtų būti žydų”, švelniai tariant, neatitinka tikrovės. K. Škirpa taip niekur ir niekam nėra sakęs. Priešingai, per laisvos šalies, cenzūros nekontroliuojamą Čikagos dienraštį „Draugas”, 1941 m. birželio 25 d., dar vykstant kovoms Kauno gatvėse, jis skelbė, kad „žydai Lietuvoje persekiojami nebus”. Deja, naujasis okupantas to neleido įgyvendinti. Tiesa, yra įvairių LAF pareiškimų, tikrų ir netikrų, – pačios LAF organizacijos parašytų, gestapo ir NKVD… Skaityti daugiau »
a.a. L.Donskis kataliką – filosofą (geresnio dar nėra Lietuvoje) A.Maceiną vadino fašistu.
O tikrai taurų ir puikų rašytoją Juozą Brazaitį (Ambrazevičių), kuris parašė ir knygą apie partizanus: „Vienui vieni” kokias tik purvais nepylė…
Ir vien tik dėl to, kad jie buvo tikri patriotai – katalikai.
SOVIETINĖ PROPAGANDA TEBESINAUDOJA NACIŲ TALKA Nors naciai ir jų planai bei darbai jau senokai yra nuėję į archyvą, sovietų propaganda tebesinaudoja nacių talka Lietuvos nepriklausomybės idėjai, institucijoms ir atstovams suniekinti. Ypatingai uoliai ir sistemingai sovietų propaganda siekia sukompromituoti 1941 tautos sukilimo pastatytąją Laikinąją vyriausybę, vaizduodama ją nacių kolaborante ir nacių vykdyto žydų naikinimo Lietuvoje bendrininke. Tam tikslui sovietinė propaganda prisispyrus įtaigoja, kad Laikinoji vyriausybė buvo nutarusi įsteigti žydams koncentracijos stovyklą – ghetto ir priėmusi „Žydų padėties nuostatus”, kuriais „Jews were deprived of all civil rights, robbed and driven into the ghetto” (Plg. „Nazi War Crimi-nals Among Us”, „Masinės žudynės Lietuvoje”, „Nacionalistų talka hitlerininkams”, „Documents Accuse” ir kitus leidinius). VISAS STRAIPSNIS ČIA: http://www.aidai.eu/index.php?view=article&catid=77:7409&id=1213:mi&option=com_content&Itemid=144 Akis rėžiantys sutapimai, girdint sergėjus, markus adamus, udrius,… Skaityti daugiau »
Tomo Tamašausko paraginimas veidaknygėje ginti nacionalinį interesą:
„Kaip Lenkijoje reikia priimti įstatymą, kad už Lietuvos didvyrių šmeižtą skiriama laisvės atėmimo bausmė. Ir visi tokie iš piršto laužti kaltinimai pasibaigtų.
Užteko tik išrinktosios tautos atstovams pradėti kalbėti apie „lenkiškas koncentracijos stovyklas”, buvo duotas toks atkirtis, kad visos šnekos greitai pasibaigė. Imkime pavyzdį iš Izraelio, kuris Lietuvos pilietę,
teigiamai parašiusią apie palestiniečius, tiesiog deportavo be jokių paaiškinimų.”
„Diskusijoje” pasisakiusi Irena Tumavičiūtė paironizavo, ar nereiktų sutengti „atviros diskusijos” dėl tikrų tikriausio kruvinojo skerdiko teroristo Menachemo Begino atminimo lentelės pašalinimo iš Lukiškių aikštės. Dėl jo ir jo teroristinės organizacijos Irgun įvykdytų sukrečiančių sadistinių nusikaltimų pasaulio žydų intelektualai kaip Einšteinas, Arendt ir kiti buvo paskelbę viešą protesto pareiškimą prieš šio nusikaltėlio vizitą į JAV. Skirtingai nuo K. Škirpos „nusikaltimų”, M. Begino kruvini darbai yra gausiai dokumentuoti, patvirtinti Tarptautinio raudonojo kryžiaus atstovų (Ataskaita apie Beir Yassin skerdynes), kaip ir jo pasisakymai Knesete, kad arabai yra dvikojai gyvuliai ir pan. Išvada tokia, kad mūsų miesto valdžiai labai knieti pagerbti atminimo lentelėmis kruvinus sadistus, jei tik to paprašo Dušanskį priglaudusios šalies vadovai.
pradėjo plisti pavojingas jaunystės,jaunų žmonių kultas…Valdžioje įsitvirtina mada atmesti išmintį.Jaunimas gerai,tačiau turi būti idėjos persipynusios su išmintimi.Ir pagyvenęs žmogus gali būti jaunatviškas ir modernus,jei jis prisilaiko vertybių,o ne tik žino jas.
baugu daros, kad eurotolerastiškieji „sostinės intelektualai” eidami bet kokiems prašalaičiams ant pavadžio, netruks išprovokuoti diskusiją, ar nereikia panaikinti karaliaus Mindaugo atminimą. Juk anas toks neeurotolerastiškas buvo (bo nežinojo apie tai, kas bus po septynių šimtų metų) ir su žemaičiais bei kuršiais na taip neeurotolerastiškai vokiečių ir kitų europėnų riterius prie Saulės išsskerdė. Karalius Vytautas gi irgi pasirodo baisus „netolerantas”, – su savo pamėgtu iš totorių nusižiūrėtu „kiaulės” (pleišto) manevru Žalgiryje, ir, o siaube, dargi kartu su neeurotolerastiškais rusėnų pulkais dar daugiau eurokryžiokų išgalabijęs. Betgi jei ne tie didvyriai, šių dienų „sostinės intelektualai” net nebūtų sostinės intelektualais. Nes „rytinių provincijų” sostinė būtų Marienburge, Konigsberge ar kur kitur. Nepritariu komentarui žemiau, kad dėl tokių „diskusijų” kaltas jaunystės kultas. Manding priežastis yra kitur,… Skaityti daugiau »
Jau pats faktas, kad kažkokie svetimtaučiai lietuviams aiškina, ką jie turi gerbti, o ko – ne yra, švelniai tariant, groteskiškas. O kad XX a. Lietuvos istorija jau seniai vertinama iš bolševikinių-sovietinių pozicijų – jokia naujiena. Ir – taip, ko gero, priežastys glūdi „neįvykdytoje liustracijoje ir dekagebizacijoje”. Ir dar stuburo neturėjime, nes neišdrįstama visokiems mūsų tautą ir jos didvyrius šmeižiantiems šiukšlėms duoti deramą atkirtį (lenkų ir tų pačių žydų pavyzdžiai čia labai taiklūs).
P.S. O Snaiderio skaičiavimai apskritai keistoki – sovietų aukas skaičiuoti nuo Hitlerio atėjimo į valdžią bent jau man atrodo gerokai nelogiška. Ir 1932-33 Holodomoras tada „iškrenta”, gerokai „pakoreguodamas” sovietų „nuopelnus”.
Nuimsim Škirpos lentelę uždėsim Lansbergo lentelę, nes jau laikas ruošti pagrindą.
Nesiimu tvirtinti, kad pirmasis Lietuvos istorijos falsifikavimų stropiai ėmėsi istorikas Bumblauskas ( Tą puikiai įrodė V. Terleckas) Tačiau smulkesnės žuvelės su savo falsifikatais iki tol buvo mažiau matomos ir tokie dalykai buvo nurašomi jų nekompetencijai. Tuo tarpu Bumblausko, Nikžentaičio ir Ko opusai visiškai nurašyti nekompetencijai lyg ir neišeina. Taigi naturaliai kyla klausimas: kas vyksta? O vyksta, manyčiau, kai kurių istorikų, netekusių ar neturėjusių tautinės savigarbos, slinktis į neoliberalizmo ir globalizmo džiungles. Ar jie tai daro dėl „sueuropėjimo” ar veikiami „sąžinės migdomųjų”, palikime netolimai ateičiai ir jų, gal dar ne visiškai užmigdytai sąžinei.
Va ir apsičiupinėjom, kad neturim istoriosofų, kurie suprastų, ką istorija reiškia ir ją vertintų.
Saulės mūšyje vokiečius (livonijos ordinas) su rusais (200 krivičių raitelių iš Pskovo) sumušė žemaičiai su kuršiais, kuriuos Mindaugas buvo pardavęs vokiečiams už krikštą ir karūną.
prezidentūra,o ne valstiečių žaliųjų partija.Visi sprendimai derinami su prezidentūra.
aciu nematomam komentatoriui uz pataisyma. Nusisnekejau.
Bet ironija lieka ta pati – smerkdami didvyrius, greit nusmerks ir zemaiciu kunigaikscius, ir Lietuvos karalius, tokius baaaisius „nacionalistus”.
Labai sunerimti reikia visai ne dėl prašalaičių prieš Lietuvos valstybę,
jos istorinę tikrovę ir kertinius asmenis nukreiptų melagingų prasimanymų
– tokių visuomet bus.
Pirmiausiai sunerimti būtina dėl mūsų pačių valdžių,
deja, atstovaujančių įvairiopoms politinėms pakraipoms,
keliaklupsčiavimo prieš svetimus, atsitiktinius tipus,
mūsų valdžių parsidavėliškumo
ir vėlesnės jų politinės kapituliacijos veiksmų racionalizacijos.
Juk valstybės suverenumo gynimas yra konstitucinė prievolė,
o ne patarimas ginti Tėvynę. Ginti nuo faktų iškraipymų – taip pat.
Ką darė Kazys Škirpa, pasibaigus areštui, ką jį paleido?
Kam naudinga smeizti ,menkinti , nutyleti , dezinformuoti Lietuvos netolima istorija ? Kodel Lenkijoje neatsirado Vangaiciu ?Kodel ten Katcai ir Zurofai nedrysta kisti savo tendencingu ‘snobeliu’ , kodel ten istorikai net sugeba iskelti klausima , kodel sumenkinti kitu , ne zydu ,auku skaiciai ? Matomai , kruvinu okupantu poveikis Lietuvos zmonems yra didesnis , nei galima isivaizduoti – prisitaikeliu ir menkystu priaugo daugybe . Tas naujas neomarksizmo -liberalizmo maras tokia gera trasa subjektams , kurie neturi Tevynes , istorines atminties, morales , principu , padoruma .., ir viska matuoja is savo boksto -per savo asmenines/ egoistines / naudos prizme . Stai, net Vilniaus savivaldybeje nutupe SVETIMU valstybiu emisarai ir MUMS diktuoja savo subjektyvias nuostatas ..Ar tai normalu , tada pabandykite… Skaityti daugiau »
gi „vardan ramybės” Nėrį, Mrcinkevičių, Baltušį ir net skulpturas ant tilto, tai galim paaukot ir Škirpą – vienu daugiau ar mažiau …
Tipiškas liberastinis požiūris, kai galima postringauti apie tai kad viskas vienodai vertinga arba viskas nieko verta. Taip suvokiant vertybes nelieka jokių vertybių.
Ir kas galėjo pagalvoti, kad istorijoje faktai svarbu. Tiesiog, atradimas. Kad šlovingoji Raudonoji armija sutriuškino ne bet kokią, o paties feldmaršalo Pauliaus armiją, žinojome nuo mažų dienų. Kad raudonarmiečių žuvo 4 milijonai, o vokiečių – 200 000, sužinojome neseniai. Tai kas, šioje situacijoje, yra istorinis faktas, o kas užmaskuota propaganda. Visą rudenį vykdomas projektas apie holokaustą. Nėra savaitės, kad nacionalinis radijas netransliuotių laidos šia tema. Viename reportaže iš provincijos muziejininkas rėžė tiesiai šviesiai: „nesitikime, kad Lietuvos jaunimas gausiai dalyvaus holokausto renginiuose, bet to siekiame”. Ar reikalingi komentarai apie A. Kulakauso pasisakymus?! Kodėl nėra diskusijos apie tai, kad žodyje ” holokaustas”, kuris atsirado po Antrojo pasaulinio karo, ir kuris rašomas iš didžiosis raidės, aiškinama tik apie žydų masines žudynes? Kodėl ten… Skaityti daugiau »
tai jei žinai, kad darė ką nusikalstamo – KLOK ĮRODYMUS. Jeigu neturi, eik lygiai taip durnai paklausk kaimyno, ką jis darė po pietų prieš devynis-dvylika-dvidešimt metų…
Faktų pažintinės vertės nereikia nei nuvertinti, nei pervertinti.
Kartais sakoma, kad meluojama sakant tiesą, bet ne visą,
o tik jos dalį, t. y. atsirenkant parankius faktus. Toks melas, kai dalis pateikiama kaip visuma, įveikiamas vėl pateikiant faktus
– trūkstamus faktus ar tiesiog kitus
(tuomet gali būti reikalinga nauja teorija, juos visus apimanti).
Juk ir pats $+$ tik patvirtina patikimų faktų svarbą, kotrargumentuodamas,
kad, pasirodo, „raudonarmiečių žuvo 4 milijonai, o vokiečių – 200 000”.
Taigi neapsigaukime dėl „jo didenybės Fakto” svarbos,
net jei šis naudojamas propagandos tikslais,
o etimologiškai „factum” reiškia tai, kas padaryta, pagaminta.
Mokslo žmogui visiškai akivaizdu,
kad Vidmanto Valiušaičio istorijos tyrimo metodas relevantiškas jo dalykui.
Faktas ir įvykis nei su tiesa, nei su melu, t. y. teiginio atitikimu ar neatitkimu tikrovei, nieko bendro neturi, nes yra neutralūs.
Faktų ir įvykių visuma yra informacija, kurią dar reikia apdoroti, kitaip tariant, perleisti per savo „procesorių” čerdakėlyje, kad turėtum žinias (pasaulio pažinimą), kurias jau gali dozuoti, skelbdamas tiesas ar melus tautai ir pasauliui.
Relevantiškas moksliškai, t. y. lietuviškai, reiškia – tinkamas, atitinkantis.
Griežtąja prasme žmogui, kaip istorinei būtybei,
nėra jokių grynų („neutralių”) faktų – tik tikrovės iškarpos,
gaunamos taikant t. t. metodus, ir jų interpretacija (pažinimas) t. t. teorijose.
Iš to neplaukia, kad faktai tėra teorinės fikcijos ar sąmonės projekcijos.
Teko girdėti apie korespondentinę, koherentinę ir kt. tiesos sampratas?
Deja, atsiprašau, bet neturiu laiko tęsti diskusiją šiais klausimais.
Tai tiesiogiai nėra ir V. V. svarstomo pranešimo problematika.
T.Snyderis savo teiginį, kad K Škirpa agitavo per Kauno radiją (nors tuo metu šis buvo nacių areštuotas), grindžia dviem šaltiniais: Michael MacQueen straipsniu, išspausdintu 1997 metais, ir Yitzhak Arad knyga apie holokaustą Sovietų Sąjungoje (2009). MacQueen ir Arad yra istorikai, dirbę JAV Teisingumo departamento, OSI (Office of Special Investigations) įstaigoje. OSI rinko apkaltos medžiagą apie lietuvius karo nusikaltėlius JAV imigracijos teismų bylose. Škirpa seniai būtų buvęs patrauktas atsakomybėn, jeigu būtų buvę tam bent mažiausio pagrindo. MacQueen’o, kuris, kaip ir Snyderis lietuviškai nesupranta ir lietuviškais šaltiniais tiesiogiai naudotis negali, „istorinis šaltinis“ buvo Saulius Sužiedėlis, irgi buvęs OSI istorikas. TAČIAU NUORODOJE, Į KURIĄ NUKREIPIA MACQUEEN („Akiračiai”(„Horizons”), Chicago, no. 9 and 10, October and November, 1991, and no. 1, January, 1992.”, NIEKO NEKALBAMA… Skaityti daugiau »
AUKOJIMAS Už tuos, Kuriems džiugiąją valandą išmušė varpas aštuntą, Ir už tuos, kuriems mirtiną valandą išmušė varpas, Kurie neatsimena nieko ir jau nepabunda: Jų pavardė – tai diena, naktis – tai jų vardas – Už tuos, kur dainavo liūdnai, tarsi šviestų spingsulė, Už rankenoj užmirštą šilumą – užmarštį be pabaigos, UŽ TUOS, KAS RAMYBĘ ATEINANTIEMS SIŪLĖ, UŽ DIDELĮ DĖKUI, UŽ AMŽINĄ JŲ VISADOS – UŽ TUOS – BE KALBOS IR BE BALSO, kaip varpinės senos be varpo – Jų šilumą žvėrys išlaižė iš dirvoj pėdos paliktos – Už tuos, kur pamiršo, kur guldė po amžių pavarte IR NEGYVIEMS NETEISYBĘ UŽRAŠĖ KREIDA ANT KAKTOS – Už tuos – iš tamsos, iš nakties ir iš molžemio kvapo, – – – Už Visados… Skaityti daugiau »
Martinsaitis kviečia į susitaikymą, bet eilėraštyje yra viena silpna vieta: „Už tuos, kur pamiršo, kur guldė po amžių pavarte
IR NEGYVIEMS NETEISYBĘ UŽRAŠĖ KREIDA ANT KAKTOS”.
Eilutėje palikta dviprasmybė. N.Sadūnaitė ne sykį yra sakiusi, kad meldžiasi už budelius. Bet ar galima pasairašyti tris kartus už tuos, kurie „Negyviems neteisybę užrašė kreida ant kaktos”? Kažin, ar tokia santarvė įmanoma.
Net
„Už juos tu ant pirmojo žalio pavasario lapo
pasirašyk tris kartus”,
kad turėtum vėl kaip (naujai) ir po ta pačia Saule gyventi
(„ant pirmojo žalio pavasario lapo”),
juos atiduodamas laikų Viešpaties Teisman
(aukojimas – religinis veiksmas)?
Gal N. Sadūnaitė dėl to ir meldžiasi už budelius,
kurių niekšybė pati savaime negali būti santarvės pagrindas?
Nežinau. Bent jau aš už niekšus ir budelius pavasarį ant pirmųjų žalių lapų nepasirašinėsiu. Tegul jie patys pasirašinėja, tik nežaloja gamtos.
Jie ir, svarbiausia, jų vadai pasirašinėja tik ant sausų lapų – protokolų.
Dočy, pritariu, jie neverti, kad dėl jų sugadintume
bent vieną „pirmojo žalio pavasario lapą”.
Vis dėlto atiduodami juos į Gyvojo Dievo rankas
mažiau dėl jų save vargintume – jie to neverti.
Džiaugiasi VU absolventai ir Politinės ekonomijos specialistai per Dezi LRT, kad jie turi „Lietuvių išvarymo planą”, kuriam bankyrai suteikia apgaulingą pavadinimą, apgauna runkelyną įvairių pavyzdingų eks mokslo pirmūnių ir dezi „damočkų”, kovojančių, atseit, prieš korupciją Lietuvoje, pagalba. Blogį vadina gėriu, o gėrį – blogiu. Ką jau išmoko damočkos univerkėse, tą jau išmoko – medžioti lengvatikius. Būtų gerai, jei gerbiamas autorius išverstų „Lindemann’o plan’ą” – profesoriaus drg. Frederick Lindemann planą kaip naikinti civilius Vokietijos gyventojus, kaip išbombinti visas vokiečių mergas(subombarduoti – išgarinti, iškepti ugnies audrose), o dabar paiki VU studenčiokai – mamyčiukai nieko nežino, išskyrus Mokslinę Oligarchiją ir jos šviesią, atseit, ateitį.
Šnaideriukas ir negali būti objektyvus iš tokios ypatingos privilegijuotojų univerkės, kitaip būtų išfutbolintas, nes ten rengiami kadrai pasaulio valdymui ir runkelyno dezinformavimui kaip ir MGU(Maskvos valstybinis), primetęs mums Politinės ekonomijos, Mokslinio komunizmo pagrindą arba Mokslinę Oligarchiją, specialistus Lietuvai. Ten skiriamas labai didelis dėmesys kakarynei. Vien vienos LR Seimo naujos seimūnės kakarynė atstoja visą dabartinį Seimą, tiesa? Šnaideriukas yra šališkas, prolenkiškas ir neobjektyvus, bet visgi atskleidęs daugiau ir buvusios tikrovės nei kiti politkorektiški šeimininko, hegemonų, istorikai. Pasaulio nuomonę tebediegia dvi pasaulio viešpatijos, kaip rašė kadais žydų kilmės garsus geopolitikos specialistas p.Walter Laqueur.