Buvau pakviestas dalyvauti Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos organizuotoje diskusijoje „Valstybės istorinės atminties įamžinimo teisinė aplinka: Jono Noreikos-Generolo Vėtros ir Kazio Škirpos atvejis“.
Dalyvavo ne vien politikai, bet ir paminklosaugininkai, teisininkai, istorikai, visuomeninių organizacijų atstovai. Posėdis buvo filmuojamas, informacija apie renginį, tikiuosi, bus išplatinta (žr. ČIA).
Pasakysiu čia tik trumpai: Vilniaus mero veiksmai gali turėti ne vien politinių, bet ir teisinių pasekmių. Povilas Urbšys posėdyje tai gana rimtai pagrindė. Be kitų dalykų posėdyje buvo išreikšta mintis (Laimas Dieninis), kad daiktas (šiuo atveju – atminimo lenta), kuris daugiau kaip dešimt metų yra naudojamas, senaties būdu tampa neatskiriama to pastato ar atminimo vietos dalimi ir viena iš jo vertingųjų savybių, kurios negali būti kaitaliojamos pagal vietinės reikšmės politikų preferencijas, asmenines užgaidas ar kaprizus. Tai Paveldosaugos departamento reguliavimo sritis.
Na, pagalvokime patys: ką dabar daryti kitoms savivaldybėms, kurios įamžinusios Jono Noreikos atminimą? Samdyti „Grindą“ (turi praktikos), atlupinėti pačioms pagal Vilniaus pavyzdį? Ar palikti garbės ženklus kaip buvus, traktuojant, kad „Vilniaus atvejis“ yra „atskiras atvejis“, ir tai ne vietinės politikos, bet teisėsaugos klausimas?
J. Noreika buvo prisimintas, įvertintas ir plačiai pagerbtas ypač jo nužudymo 50-mečio proga – 1997-aisiais. Ar galėjo tiek daug žmonių vienu metu „klysti“? Nuo miestų merų iki prezidento, su visomis jų tarnybomis ir istorikų konsultacijomis? Kodėl niekas neprotestavo tada? Kur buvo tie aktyvistai, įskaitant ponią S. Foti, anuomet dar panelę S. Kučėnaitę, kuri matoma nuotraukose drauge su mama Dalia Noreikaite-Kučėniene ir broliu prie senelio atminimo įamžinimo vietų?
Žodžiu, politine prasme, „malkų pakrauta“. Saviveikla istorinės atminties nureikšminimo bare baigėsi didžiuliu visuomenės supriešinimu, o Vilniaus mero politinė reputacija, skirtingai lūkesčiams su tam tikru aplombu prisistačiusios naujos liberalų jėgos, atsidūrė intensyvios terapijos palatoje.
Eugenijus Gentvilas, panašu, lengvai kosti į kumštį ir merkia kairę akį…