Lenkijos provyriausybinis tinklalapis wpolityce.pl sausio 29 d. paskelbė Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio interviu Lenkijos valstybinei naujienų agentūrai PAP, apie sausio 28 d. įvykusį jo telefoninį pokalbį su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu (ČIA).
Izraelio pasipiktinimą sukėlė sausio 26 d. Lenkijos Seime priimtas įstatymas dėl Tautos atminties instituto, kuriuo numatomas baudžiamasis persekiojimas už Lenkijos kaltinimą dalyvavus holokauste. Tačiau tuo pačiu įstatymu ir ukrainiečių „banderizmas“ prilyginimas nacizmui ir komunizmui. Pagal šį įstatymą numatytas jo nusikaltimų, įvykdytų 1925–1950 m. [!!!], neigimo kriminalizavimas (iki 3 metų kalėjimo bausmė): ČIA ir ČIA). Draudžiama, nepateikus įrodymų, kaltinti Lenkiją nacistiniais nusikaltimais (pvz., vartoti terminą „Lenkijos mirties stovyklos“, nors tas konkretus terminas įstatyme nėra nurodytas) ir įvedama piniginė bauda arba iki trejų metų kalėjimo bausmė už šio įstatymo pažeidimą.
Tautos atminties institutas (Instytut Pamięci Narodowej, IPN) Lenkijoje yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro atitikmuo, bet Lenkijos IPN turi daug platesnius įgaliojimus: gali kelti baudžiamąsias bylas, daryti kratas ir t. t.
„Pokalbyje su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu pabrėžiau, kad Lenkijos valstybė buvo užpulta ir okupuota; negali būti nė kalbos apie Lenkijos atsakomybę už Holokaustą“, – Lenkijos premjeras M. Morawieckis sakė Lenkijos valstybinei naujienų agentūrai PAP.
„Pabrėžiau, kad dialogas tarp mūsų valstybių negali vykti apie Lenkijos parlamento suverenius sprendimus. […] Pokalbio metu premjeras Netanyahu pasiūlė, kad Lenkija ir Izraelis suburtų ekspertų grupes po porą žmonių dialogui tarp abiejų šalių“, – sakė M. Morawieckis.
Netrukus Lenkijos vyriausybė sudarė penkių ekspertų grupę.
Apie Lenkijos-Izraelio santykių krizę rašė ir politico.eu, primindamas, kad 2012 m. ir Barackas Obama pasakė žodžius „Lenkijos mirties stovyklos“: ČIA.
Sausio 29 d. Izraelio naujienų tinklalapis Times of Israel rašė, kad sausio 28 d. vakare po Lenkijos ir Izraelio premjerų telefoninio pokalbio Izraelio vyriausybė oficialiai informavo visuomenę pareiškimu, kuriame teigiama, jog abu premjerai „susitarė nedelsiant pradėti dialogą tarp abiejų šalių pareigūnų, kad būtų bandoma pasiekti susitarimą dėl įstatymo“: ČIA.
Times of Israel toliau rašo: „Tačiau, praėjus dviem valandoms po [Izraelio] Ministro Pirmininko tarnybos pareiškimo, Lenkijos vyriausybės atstovė spaudai Joanna Kopcińska Twitteryje parašė: „Šiandien Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis kalbėjo su Ministru Pirmininku Benjaminu Netanyahu apie dabartinius Lenkijos-Izraelio santykius ir istorines aplinkybes. Vis dėlto pokalbis nėra susijęs su suvereniais Lenkijos parlamento sprendimais.“
Toliau Times of Israel pateikia jau anksčiau mano cituotą populiaraus Izraelio centristinio politiko ir galimo kito Izraelio premjero Yair‘o Lapid‘o [šiuo metu Izraelyje vyksta rinkiminė kampanija, dar labiau aštrinanti Izraelio-Lenkijos ginčą] reakciją Twitteryje į Lenkijos Seimo priimtą įstatymą: „Lenkijos mirties stovyklos buvo, ir joks įstatymas to nepakeis“; „šimtai tūkstančių žydų buvo nužudyti taip niekada ir nesutikę vokiečių kareivio“.
[Pasak valdančiosios PiS kontroliuojamos Lenkijos visuomeninės televizijos TVP Info eteryje kalbėjusio Izraelyje gyvenančio iš Lenkijos kilusio žurnalisto, Yairas Lapidas buvo iškalbus ir labai populiarus televizijos pokalbių laidų vedėjas. Vėliau sukūrė savo partiją ir užpildė Izraelyje esantį vakuumą centro kairėje ir net pabuvo finansų ministru, nors apie finansus nieko neišmano – pasak šio TVP Info eteryje transliuoto pokalbio dalyvio iš Izraelio, Y. Lapidas yra visiškai kvailas ir mažai ką išmano apie politiką ir išorinį pasaulį.]
Times of Israel pateikia „Holokaustą ir Rytų Europą tyrinėjančio Simono Wiesenthalio centro garsaus istoriko“ Efraimo Zuroff‘o nuomonę apie Y. Lapid‘o įrašus Twitteryje. E. Zuroffas teigia: „Aš suprantu, kad Lapidas papuolė į pinkles, kurias jam tam tikra prasme paspendė lenkai.“ Vis dėlto šiame Times of Israel straipsnyje E. Zuroffas pripažįsta, kad terminas „Lenkijos mirties stovyklos“ yra „klaidinantis“.
„Lenkai, kaip individai, gali būti atsakingi už daugelio tūkstančių žydų mirtis, bet Lenkijos valstybės aparatas buvo neintegruotas į prieš žydus veikiančią nacių genocido mechanizmą, ir Lenkija, tiesą sakant, buvo išimtis iš daugelio nacių okupuotų šalių“, – teigia E. Zuroffas, pridurdamas, kad Y. Lapido teiginys apie šimtus tūkstančių žydų, kurie, nesutikę vokiečių kareivių, buvo nužudyti yra „absurdas“. E. Zuroffas primena, kad naciai nužudė Lenkijoje 3 mln žydų ir 3 mln. nežydų [t. y. daugiausia etninių lenkų]. Beje, straipsnyje yra nuolat vartojamas dabartinės Lenkijos valdžios nemėgstamas terminas „naciai“, nes, pasak valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (PiS) vadovų, reikėtų vartoti terminą „vokiečiai“, o ne „naciai“.
„Naciai laikė lenkus žemesnės kategorijos žmonėmis“, – pabrėžia E. Zuroffas.
Jis taip teigia, kad dabartinė Lenkijos „dešinioji valdžia“ priėmė atnaujintą įstatymą dėl Tautos atminties instituto, siekdama užkirsti kelią „bet kokiai kritikai lenkų atžvilgiu dėl jų elgesio Holokausto metu“.
„Pasak Zuroffo, Lenkija, išskyrus Nyderlandus, buvo vienintelė okupuotos Europos šalis, kurioje rezistencijos aktyvistai įkūrė specialią organizaciją žydams gelbėti [„Żegota“]. Vis dėlto tuo pačiu metu Lenkijos rezistencijos grupės, tokios kaip Armia Krajowa, atsisakė prigausti žydus daugeliu atvejų, o kitais atvejais juos žudė“, – rašoma Times of Israel straipsnyje.
„Visi žino, kad daug, daug tūkstančių lenkų žudė arba išdavinėjo jų kaimynus žydus vokiečiams. Lenkijos valstybė nėra prisidėjusi prie Holokausto, bet daugelis lenkų prisidėjo. Ši šalis buvo antisemitizmo židinys ir iki Holokausto. Būtų kvaila tai ignoruoti“, – teigia E. Zuroffas.
Toliau Times of Israel straipsnio autorius primena: „2016 m., praėjus metams po Teisės ir teisingumo politinio bloko didelės pergalės rinkimuose, Lenkijos švietimo ministrė Anna Zalewska pareiškė, kad yra „įvairūs scenarijai“ apie įvykius Jedwabne, rytų Lenkijos miestelyje, kur 1941 m. vietiniai gyventojai nužudė nuo 1 500 iki 2 500 savo kaimynų žydų be vokiečių įsikišimo.“
R. Tracevskis nuo savęs priduria, kad Times of Israel kiek padidina skaičius, nors tai ir nėra esminis klausimas: pagal lenkų istorikų duomenis lenkai nužudė apie 300 žydų Jedwabne miestelyje. Pagal Lenkijos opoziciją palaikančio savaitraščio Newsweek, tie Tautos atminties instituto (IPN) istorikai, kurie tyrinėjo Jedwabne žudynes ir kitus Armia Krajowa narių bei kitų rezistencijos grupių narių įvykdytus pavienių žydų ar žydų šeimų bei grupių žudynes II-ojo pasaulinio karo ir pokario metais buvo priversti palikti šią darbovietę po PiS atėjimo į valdžią.
„Iki Teisės ir teisingumo pergalės rinkimuose buvo jaučiama, kad pažanga padaryta, kai besikeičiantys Lenkijos valstybės vadovai pripažindavo, jog, kai kurie lenkai didvyriškai gelbėjo žydus, kiti juos žudė ir išdavinėjo. Vis dėlto panašu, kad dabar Lenkijos vyriausybė suka kursą į priešingą pusę, ir tai sukelia daug pykčio, kuris matomas ir Lapid‘o reagavime“, – teigia E. Zuroffas.
Times of Israel straipsnis baigiamas Lenkijos ambasados atsakymu Y. Lapid’ui Twitteryje, kuriame šiek tiek ironiškai teigiama, kad Y. Lapid’o įrašai rodo, kad „švietimas apie Holokaustą yra reikalingas, net ir čia, Izraelyje.“
Naktį iš sausio 31 d. į vasario 1 d. Lenkijos Senatas be pakeitimų patvirtino kontroversišką atnaujintą įstatymą dėl Tautos atminties instituto (57 „už“, 27 „prieš“, o du Senato nariai susilaikė). Lenkijos Senatas priėmė įstatymą, nepaisydamas Izraelio ambasadorės spaudimo to nedaryti per prieš balsavimą įvykusį jos pokalbį su Lenkijos Senato pirmininku: ČIA . Šį kartą, pajutę galimybę įgelti PiS‘ui, prieš įstatymą balsavo opozicinės PO partijos nariai, nors, priimant įstatymą Seime, PO partijos Seimo nariai didelių prieštaravimų nepareiškė.
Vasario 2 d. opoziciją remiantis gazeta.pl pranešė apie neigiamą Ukrainos reakciją į Lenkijos atnaujintą įstatymą dėl Tautos atminties instituto, nes jame 1925–1950 m. „banderizmas“ (Ukrainos nacionalinis judėjimas) yra prilygintas nacizmui ir komunizmui (ČIA).
„[Lenkijos įstatymas] yra visiškai absurdiškas ir yra absoliučiai antiukrainietiško turinio. Jis prives iki rimto Lenkijos-Ukrainos santykių paaštrėjimo“, – Sviatoslavas Šeremeta, Ukrainos tarpžinybinės komisijos istorinės atminties įamžinimui sekretorius, teigia tinklalapiui Lvivski Portal. S. Šeremeta pridūria, kad Ukrainos parlamentas turėtų priimti panašų sprendimą „apie Lenkijos vykdytą Vakarų Ukrainos žemių okupaciją, XX amžiuje lenkų vykdytas ukrainiečių žudynes, ir įvesti baudžiamąją atsakomybę už šių žudynių ir lenkų okupacijos neigimą“.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad „istorinė tiesa reikalauja atviro pokalbio ir dialogo, o ne draudimų“. Ukrainos prezidentas išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl Lenkijos parlamento sprendimo, nes įstatyme, pasak P. Porošenkos, „yra neobjektyvių vertinimų, kurie yra kategoriškai nepriimtini.“
„Mes [lenkai ir ukrainiečiai] visų pirma prisimename mūsų bendras pergales ir kovas prieš totalitarines sistemas. Joks politinis sprendimas negali pakeisti istorinės tiesos“, – pasakė Ukrainos prezidentas.
Ukrainos vicepremjeras Pavlo Rozenka teigė, kad Lenkijos įstatymas gali kelti pavojų Lenkijoje esantiems ukrainiečiams. Ukrainos vicepremjeras pridūrė, kad vasario mėn. viduryje jis šia tema kalbės su Lenkijos vicepremjeru Piotru Glińskiu Lenkijoje.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas savo internetiniame puslapyje parašė, kad Lenkijos parlamento sprendimas „kuria istorinius mitus, ir nėra nukreiptas į diskusiją dėl istorinės tiesos.“ Ukrainos URM vadovas, pagal gazeta.pl, „pridūrė, kad mintis pripažinti visą tautą esant žudikiška yra kelias į niekur.“ „Ukraina nepriima draudimų ir ribojimų kalbos, bet yra pasirengusi partneryste grįstam dialogui“, – parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras P. Klimkinas.
„Pavedžiau Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komisijai išnagrinėti situaciją, susidariusią dėl Lenkijoje priimto įstatymo dėl Tautos atminties instituto, ir paruošti bendrą poziciją aptarimui Aukščiausioje Radoje“, – Twitteryje parašė Ukrainos parlamento pirmininkas Andrij‘us Parubij‘us.
Artimiausias Ukrainos parlamento posėdis vyks vasario 6 d.
Vasario 1 d. gana kritiško PiS valdžios atžvilgiu laikraščio Rzeczpospolita tinklalapyje paskelbtas pokalbis su Ukrainos Tautos atminties instituto vadovu Volodymyru Viatrovyčiumi, pavadintas „Ukrainos Tautos atminties institutas: dialogo su Lenkija pabaiga“ (ČIA).
„Lenkija įveda politinį diktatą, kuris primena komunistinius laikus, kai politikai sprendė kaip turėtų būti interpretuojami istorijos įvykiai. Nėra abejonės, kad šis įstatymas pakenks Lenkijos-Ukrainos santykiams, ir jis pabaigia dialogą tarp lenkų ir ukrainiečių istorikų“, – sakė V. Viatrovyčius.
Dieną po įstatymo priėmimo Lenkijos Seime, t. y. sausio 27 d. Ukrainos Tautos atminties instituto vadovas V. Viatrovyčius Ukrainos tinklalapiui Lvivski Portal teigė: „Dabar istorikams ir žurnalistams paprasčiausiai nesaugu atvykti į Lenkijos teritoriją“ (ČIA).
Ukrainos užsienio politika dėl šio įstatymo labai kisti neturėtų. Ukrainos pagrindiniais užsienio partneriais išliks Lietuva, o taip pat Vokietija ir Prancūzija bei, žinoma, JAV. Ukraina palaikys pragmatiškus santykius su Lenkija. Pastarosios valdžia tebepataikaus tradicinėms, su istorija susijusioms antukrainietiškoms nuotaikoms, kurios yra būdingos tam tikrai daliai Lenkijos elektorato (bet koks Lenkijos vadovų vizitas Ukrainoje visuomet laikinai numuša PiS‘o reitingus keliais punktais).
Lenkijai daug labiau rūpi įtampa trikampyje Lenkija-Izraelis-JAV (ironiška, kad – neskaitant nelabai vakarietiškų (įvairiu laipsniu) Rusijos ir Filipinų bei kai kurių sunitiškų šalių – Lenkija ir Izraelis buvo vienintelės „Vakarų pasaulio“ šalys, kur Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose buvo sukėlusi visuotinę valdančiųjų euforiją). Dalinai įtampos trikampyje Lenkija-Izraelis-JAV priežastis yra tokia: Izraelis laiko save vieninteliu tikru atminties apie holokaustą sergėtoju.
PiS kontroliuojama Lenkijos žiniasklaida apibūdina dabartinę atmosferą Izraelyje kaip antlenkišką isteriją.
Tzipi Livni, buvusi Izraelio užsienio reikalų ministrė ir dabartinė opozicinės partijos Sionistų sąjunga Izraelio Kneseto narė pareiškė apie Lenkiją: „Jie spjovė į Izraelio veidą du kartus: pirma, į žydų tautos valstybę, kuri stengiasi užkirsti kelią antram holokaustui, o antra – į veidą Izraelio premjero, kuris pasiekė susitarimą su Lenkijos premjeru, o šis tai ignoravo“ (vasario 1 d. BBC tinklalapio informacija).
Sausio 31 d. JAV Valstybės departamentas paskelbė savo oficialią poziciją šiuo klausimu – JAV Valstybės departamento tinklalapis ČIA. Šiame pareiškime pasmerktas terminas „Lenkijos mirties stovyklos“, bet reiškiamas susirūpinimas dėl žodžio laisvės ir akademinio diskurso galimybių, susijusių su Lenkijos įstatymu dėl Tautos atminties instituto [beje, įstatyme dėl daug ankstesnių Izraelio diplomatų prašymų nurodyta, kad jis neapima akademinių tyrinėjimų ir meno srities].
JAV Valstybės departamento pareiškimas paskelbtas iki balsavimo Lenkijos Senate, bet Lenkijos Senatas šį JAV pasiųstą signalą ignoravo.
Sausio 31 d. JAV Valstybės departamento pareiškime sakoma: „Mes esame susirūpinę dėl šio įstatymo projekto, jei jis bus priimtas, pasekmių, kurios gali turėti įtaką Lenkijos strateginiams interesams ir santykiams, įskaitant santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu. Atsiradę pasidalijimai, kurie gali kilti tarp mūsų sąjungininkų, bus naudingi tik mūsų priešininkams. Mes raginame Lenkija persvarstyti įstatymą, atsižvelgiant į galimą poveikį žodžio laisvei ir mūsų galimybei būti veiksmingais partneriais.“
Išvertus į paprastą kalbą, rašo R. Tracevskis, JAV Valstybės departamentas teigia: „Lenkija ir Izraeli, mes jus abu labai mylime, bet Izraelį mylime labiau, ir, esant reikalui, stosime į Izraelio pusę, todėl Lenkijai būtų geriau nusileisti.“ Svarbiausia tokio pareiškimo priežastis: Izraelio lobistų įtaka JAV politiniam elitui yra daug didesnė nei Lenkijos lobistų Amerikoje. Be to, Donaldas Trumpas dar turi būti ištikimas ir savo rinkiminės bazės didelei daliai, t. y. pažodžiui Bibliją suprantantiems JAV proizraelietiškiems baltiesiems įvairiausių protestantų bažnyčių krikščionims evangelikams (beje, daug labiau proizraelietiškiems nei masės žydų kilmės liberalių JAV universitetų profesorių, nors pastarieji Holokausto temos klausimu, žinoma, pritaria oficialiai Izraelio pozicijai) – šių evangelikų yra penkis kartus daugiau nei D. Trumpą irgi beveik totaliai palaikančios Amerikos lenkų bendruomenės narių.
Kitą dieną, t. y. vasario 1 d., Lenkijos URM atsakė į JAV Valstybės departamento pareiškimą komunikatu, kuris buvo patalpintas Lenkijos URM tinklalapyje:
„Tikime, kad šiuo metu Lenkijoje vykdomi teisėkūros darbai dėl teisinio istorinės tiesos apgynimo, nepaisant pokyčių vertinimo skirtumų, neturės įtakos Lenkijos strateginiai partnerystei su Jungtinėmis Valstijomis“, – rašoma Lenkijos URM pareiškime, atsakant į JAV Valstybės departamento pareiškimą.
Dar iki JAV Valstybės departamento pareiškimo JAV Kongreso kovai prieš antisemitizmą sukurtos grupės nariai – JAV Kongreso nariai Nita Lowey, Elito Engel, Ted Deutsch, Marc Veasey (Demokratų partija) ir Chris Smith, Ileana Ros-Lehtinen, Peter Roskam (Respublikonų partija) – kreipėsi laišku į Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą, prašydami vetuoti įstatymą (ČIA, ČIA ir ČIA).
Pagal Lenkijos konstituciją po įstatymo priėmimo Lenkijos Senate Lenkijos prezidentas turi 21 dieną įstatymui pasirašyti arba jį vetuoti. Gali, tempdamas laiką, ir nusiųsti įstatymą į PiS‘o jau kontroliuojamą Lenkijos Konstitucinį teismą.
Vasario 3 d. Lenkijos valstybinio radijo Pirmoji programa transliavo interviu su Lenkijos valdančiosios PiS partijos pirmininku Jarosławu Kaczyńskiu. Visą 23 minučių trukmės pokalbį galima klausyti Lenkijos valstybinio radijo tinklalapyje – ČIA.
Paklaustas, ar Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda turėtų labiau atsižvelgti į Donaldo Trumpo, ar į J. Kaczyńskio poziciją, J. Kaczyńskis atsakė, kad D. Trumpas yra užsienio valstybės vadovas, o jis, J. Kaczyńskis, pirmininkauja Lenkijos valdančiajai partijai, kuri ir atvedė Andrzejų Dudą į prezidento postą. J. Kaczyńskis pabrėžė, kad Holokauste dalyvavo daugiausia ne SS ir kitos specialios Vokietijos formuotės, o paprasti mobilizuoti vokiečiai. Jis taip pat pabrėžė, kad vokiečiams talkino ukrainiečiai iš UPA ir OUN formuočių. J. Kaczyńskis davė suprasti, kad už prieštaravimų įstatymui slypi turtiniai interesai ir teigė, kad Lenkija neturėtų paklusti Izraelio ir JAV spaudimui naujojo įstatymo klausimu. J. Kaczyńskis sakė, kad niekas pagal šį įstatymą persekiojamas nebus už straipsnį apie lenkų nužudytą žydą ar žydų šeimą – tiesiog tokie dalykai įstatymų tekstuose, pasak jo, nenurodomi.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pakvietė Vakarų žurnalistus vasario 2 d. kartu su juo aplankyti muziejų, kuris yra skirtas lenkams, gelbėjusiems žydus (ČIA, ČIA ir ČIA).
Vargu, ar šiais politiškai korektiškais laikais išankstinį nusistatymą turintys žurnalistai, žinantys, ko iš jų tikisi jų redakcijos, pakeis savo nuomonę. Lenkijos politikai supranta, kad pasaulyje vyrauja ne Lenkijoje įprastas istorinis naratyvas ir bando tai keisti – daro daug teisingų žingsnių istorinės politikos klausimu: pasakoja menkai istoriją žinančiam pasauliui apie lenkų pasipriešinimą naciams ir lenkus, kurie gelbėjo žydus.
Politikų galvose esantys istoriniai naratyvai, pasak R. Tracevskio, dažnai apsprendžia net ir su geopolitika susijusius sprendimus, todėl svarbu šviesti vakariečius. Reikia formuoti naratyvą, teigiantį, kad lietuviai irgi yra vakariečiai civilizacine prasme, tik istorija lietuvius nuo 1939 metų, t. y. nuo Molotovo-Ribbentropo pakto (o, paprasčiau kalbant, Stalino-Hitlerio pakto sudarymo) ypač skriaudė.
Savo knygose R. Tracevskis yra rašęs, kad Baltijos šalių nacionaliniai judėjimai nulėmė SSRS imperijos žlugimą – Berlyno sienos griūtis tebuvo to žlugimo proceso išdava. Na, paminėjau, kad Jeruzalės Holokausto tyrimo centro Yad Vashem pasaulio teisuolių, t. y. žydų gelbėtojų II-ojo pasaulinio karo metais, kuriems buvo skirti „Righteous among the Nations“ apdovanojimai, sąrašuose, lietuviai yra antri po olandų pagal skaitlingumą, jei atsižvelgtume į tautų dydį, o Lietuvoje nacių bausmės už žydų slėpimą buvo daug griežtesnės – tai buvo mirties bausmė – nei Nyderlanduose ar kitose vokiečių okupuotose vakarų Europos šalyse. Jis mini, kad Lietuva buvo vienintelė visoje Europoje nacių Vokietijos okupuota šalis, kur vokiečiai norėjo suformuoti SS karių legionus iš vietinių žmonių, bet jiems nepavyko to padaryti dėl lietuvių organizuoto tų SS formuočių kūrimo boikoto. Tą privalo žinoti kiekvienas Lietuvos politikas. Aukščiau minimame radijo interviu J. Kaczyńskis pažymėjo, kad prieškarinėje Lenkijoje, nors ir būta antisemitizmo, bet nepriklausoma Lenkijos valstybė niekada nebūtų vykdžiusi genocido. Tą patį yra tvirtinęs ir R. Tracevskis apie Lietuvą (ČIA ir ČIA).
Autorius nurodo, kad dabar kiekvieną dieną TVP Info eteryje skamba teiginiai: visoje Europoje nacizmo laikais tik Lenkijoje žydų gelbėtojams grėsė mirties bausmė – tai yra netiesa: ir Lietuvoje bausmė buvo tokia pati.
Lenkijos PiS klaida: tam tikras noras riboti su istorija susijusią kritiką lenkų atžvilgiu yra naujajame įstatyme.
PiS kontroliuojamos Lenkijos visuomeninės TVP1 televizijos „Žinių“ laida užsakė Tyrimų institutui Pollster atlikti sociologinį tyrimą įstatymo dėl IPN klausimu. Vasario 1 d. TVP1 „Žinios“ – reportažas, pavadintas „Lenkai remia bausmes už istorijos falsifikavimą“ nuo 07:20 iki 08:08. 80 proc. lenkų girdėjo apie naują įstatymą, o 12 proc. – ne (likusieji atsakė „sunku pasakyti“). 43 proc. lenkų teigė, kad šis įstatymas yra reikalingas, o 28 proc. buvo prieš šį įstatymą. Į klausimą „Ar manai, kad dėl Izraelio valdžios ir Izraelio politikų kritikos Lenkijos vyriausybė privalo atsisakyti atnaujinto įstatymo dėl IPN?“ atsakymai yra tokie: 28 proc. atsakė „taip“, o 45 proc. atsakė „ne“.
Vasario 1 d. Lenkijos dienraščio Super Express tinklalapis paskelbė sausio 29-30 d. Tyrimų instituto Pollster atliktą tyrimą. Tyrimas atliktas jau prasidėjus įtampai Izraelio-Lenkijos santykiuose. Prasidėjus Lenkijos-Izraelio ginčui, PiS populiarumas išaugo šešiais procentais, o PO partijos populiarumas krito 3 procentais, lyginant su iki skandalo Pollster darytu tyrimu. Jei rinkimai vyktų dabar, PiS švęstų labiau triuškinančią pergalę nei 2015 m. Šių metų sausio 29-30 d. darytos apklausos rezultatai:
Lenkijos intelektualai, remiantys PiS poziciją Lenkijos-Izraelio ginče, inicijavo internetinę peticiją, skirtą Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai, ragindami jį pasirašyti naująjį įstatymą – peticija yra ČIA.
Izraelio audringa reakcija Lenkijos įstatymo atžvilgiu buvo netikėtumas Lenkijos valdžiai. Sausio 31 d. Lenkijos provyriausybinis wpolityce.pl paskelbė chronologinį Lenkijos valdžios atstovų ir Izraelio bei JAV pareigūnų susitikimų sąrašą; šie kontaktai vyko įstatymo dėl IPN klausimu – tų kontaktų šiuo klausimu per pastaruosius metus būta daug, ir oficialiajam Izraeliui naujasis įstatymas neturėjo būti siurprizu (ČIA).
Vasario 1 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas parašė Twitteryje: šiuo naujuoju įstatymu Lenkijos valdžia, kaip niekas kitas, išpopuliarino terminą „Lenkijos mirties stovyklos“, todėl pagal tą naujai priimtą įstatymą turėtų ir atsakyti (ČIA).
Vis dėlto ES institucijos, kitaip nei JAV, nėra linkusios kištis į Izraelio-Lenkijos ginčą. Todėl visa PIS platformos žiniasklaida – visi TVP kanalai – dalinai persiorientavo iš kritikos Vokietijai bei ES institucijoms į kritiką Izraeliui. Beje, TVP Info eteryje, žiūrint ją kiaurą parą, galima laukti savaitėmis žodžio „Putinas“ ir nesulaukti. Lenkija, kur rusų kalba suprantama, bet dažniausiai tik buitiniame lygmenyje, kitaip nei dauguma Lietuvos gyventojų (tiek pamišusių sovietinių nostalgikų, tiek ir – daugiausia dėl kalbų nežinojimo – save patriotais laikančių), negyvena Rusijos informaciniame lauke (daugiau apie Lietuvos problemas šiuo klausimu (ČIA).
Vasario 3 d. Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis parodė Lenkijai tam tikrą solidarumo ženklą. „Mūsų šalis suorganizavo masines žudynes. Pavieniai kolaborantai nieko čia nekeičia“, – pareiškė S. Gabrielis, pridurdamas, kad smerkia termino „Lenkijos mirties stovyklos“ vartojimą (vasario 3 d. Deutsche Welle tinklalapis lenkų kalba).
Vasario 3 d. Lenkijos dienraščio Super Express tinklalapis paskelbė savo interviu su Europos Komisijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju Fransu Timmermansu, darytą jo susitikimo su Lenkijos žurnalistais Briuselyje metu (ČIA).
Super Express: Dar viena avantiūra Lenkijos atžvilgiu. Šį kartą dėl teisės persekioti už melą „Lenkijos mirties stovyklų“ tema ir darymas iš Lenkijos bendra kaltininke dėl Holokausto.
Frans Timmermans: Nenoriu vertinti paties įstatymo. Mirties stovyklos buvo nacių, o ne lenkų. Ir nemanau, kad visuotinis įsitikinimas būtų kitoks. Esu olandas, ir tais laikais ne kiekvienas mano tėvynainis buvo nekaltas. Kiekvienoje šalyje, kuri nukentėjo per okupaciją II-ojo pasaulinio karo metu, naciai sugebėjo rasti žmonių, kurie jiems padėjo tuose baisiuose nusikaltimuose.
Šiame interviu F. Timmermansas kalbėjo ir kitu klausimu: jis pabrėžė, kad Lenkija turėtų klausyti Europos Komisijos argumentų teisinės valstybės principų klausimu. „Politikai kartais turi priimti sprendimus, kurie galėtų tapti nepopuliariais. […] Tikiu, kad pasieksime susitarimą. Juk turime tiek svarbesnių problemų, grasinančių Europos ateičiai! Ir Lenkija turėtų būti svarbia šalimi, jas sprendžiant. Lenkija turėtų būti meniu kūrėja, o ne pati būti meniu sąraše“, – teigė F. Timmermansas.
Ateities įvykiai:
Vasario 5 d. Lenkijos Senato pirmininkas Stanisławas Karczewskis kreipsis į Lenkijos išeiviją, prašydamas padėti pasauliniame informaciniame Izraelio-Lenkijos kare, kuriame Lenkija, žinoma, yra silpnoji pusė.
Vasario 7 d. PiS‘ui atstovaujantis Ryszardas Czarneckis, vienas iš 14-os Europos Parlamento pirmininko pavaduotojų, bus greičiausiai atstatydintas iš savo posto per balsavimą Europos Parlamente. Šis precedento Europos Parlamente neturintis balsavimas bus surengtas, nes Lenkijos opozicinei PO partijai atstovaujanti Europos Parlamento narė Róża Maria Barbara Gräfin von Thun und Hohenstein (kaip ir daugelis kitų EP narių) įsižeidė, kai R. Czarneckis ją viename interviu pavadino žodžiu „szmalcownik“, kuris reiškia vokiečių okupacijos metais lenkus, išdavinėjusius už atlyginimą žydus vokiečiams arba šantažavusius žydus / juos beslapstančius. Ryszardas Czarneckis šiame poste greičiausiai bus pakeistas kitu PiS nariu, bet dėl to PiS‘as visiškos garantijos iš EP narių neturi.
Artimiausiu metu į Lietuvą atvyks tiek Lenkijos prezidentas, tiek šios šalies premjeras. Kaip jau minėjau šiame pokalbyje tvirtos garantijos dėl paramos, susijusios su galimu balsavimu pagal ES sutarties 7.1 straipsnį Lenkijai, mano R. Tracevskis, duoti nereikia. Užtenka pasakyti: nagrinėsime jūsų klausimą, turėdami geros valios.
Tiek Lenkijos prezidentas, tiek šios šalies premjeras atvyksta iš dalies kaip prašytojai. Įvairios anksčiau Lietuvos politikų duotos garantijos Lenkijos politikams vėliau virsdavo smūgiais iš Lenkijos pusės Lietuvai. Dėl „w“ raidės – PiS‘o pagrindinėse masinės informacijos priemonėse apie tai net nekalbama, nes tai buvo R. Sikorskio tema – nereikia patiems pradėti šios temos pokalbiuose, t. y. nereikia barstytis viešai galvos pelenais ir plėšyti savo marškinius šiuo klausimu. ES Teisingumo Teismas nusprendė, kad Lietuvos teisės aktai vardažodžių rašybos klausimu nepažeidžia ES teisės. Raidė „v“ gali būti nors ir triguba, bet tai gali spręsti tik Lietuvos Seimas – tai nėra kitų šalių reikalas.