propatria.lt
Neseniai pasirodžiusi Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ iš naujo atgaivino diskusijas apie lietuvių tautos vaidmenį Holokauste ir kolektyvinę atsakomybę už žydų tautybės bendrapiliečių žudynes. Knyga ne tik iškėlė daug klausimų, bet ir susilaukė daug kritikos, kurią neretai mėginta nurašyti kaip savo praeities nepripažįstančios visuomenės gynybinę reakciją. Į pastaraisiais metais viešojoje erdvėje keltus, o minimos knygos tik atgaivintus klausimus iki šiol trūksta suprantamų ir nuoseklių atsakymų.
– Kokia nacių okupacijos metais buvo lietuvių laikysena žydų tautybės bendrapiliečių atžvilgiu?
– Kas ją lėmė?
– Kas ir kaip prisidėjo prie Holokausto Lietuvoje?
– Ką darė ir ką galėjo padaryti J. Brazaičio vadovaujama Laikinoji vyriausybė?
– Kokios buvo 1940–1941 m. katastrofos priežastys?
– Kas tie „mūsiškiai“?
– Ar lietuvių tauta iš tiesų baidosi jai, kaip politinei bendruomenei, neva pelnytai metamo kaltės šešėlio?
Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškojome kartu su žurnalistu, filologu, Adolfo Damušio demokratijos studijų centro direktoriumi ir knygos „Kalbėkime patys, girdėkime kitus. Tragiškieji istorijos 1940–1941 metai“ autoriumi Vidmantu Valiušaičiu.
Kviečiame pasiklausyti paskaitos garso įrašo: