Viktoras Orbanas. Naujoji Europa (I)

Pro Patria

Jūsų dėmesiui pateikiame 29-ojoje Bálványos Atvirojo universiteto studentų vasaros stovykloje pasakytos Vengrijos premjero trijų dalių kalbos pirmosios dalies vertimą į lietuvių kalbą. Pažymime, jog kai kurios kalboje išsakytos tezės nebūtinai sutampa su sambūrio Pro Patria pozicija.

Labas rytas visiems! Man didžiulė garbė čia būti ir kalbėti jums, šalia vyskupo Tokeso. Kad pralaužtume ledus, iš karto norėčiau pradėti nuo citatos iš jo ironiško komentaro. Tęsdamas tai, ką Zsoltas Semjenas sakė apie Laszlo Tokesą, kuris, be abejonės, yra mūsų kompasas, Laszlo man pasakė, „tik neprarask savojo kompaso“. Iš tiesų, kaip tai yra politiškai reikšminga.

Įžanga

Kiekvienais metais aš paklausiu savo draugo Zsolto Nemetho, kaip jis mano, apie ką aš turėčiau kalbėti. Dabar nekartosiu visos gausybės idėjų, bet jis man patarė nepamiršti, kad apie ką bekalbėčiau, vis dėlto esu Atvirojo universiteto renginyje, todėl aš turėčiau plačiau pakomentuoti aspektus, svarbius Sekėjų žemei, Transilvanijai ir vengrų tautai. Sakau tai iš pat pradžių, todėl kad vėliau galiu nukrypti nuo šių konkrečių temų; vis dėlto, pamėginsiu kalbėti apie tarptautinius santykius iš Vengrijai svarbios perspektyvos. Galų gale, mes visi, įskaitant šiandienos auditoriją, tikiu, esame sudominti to paties klausimo: kas nutiks per sekančius 12 mėnesių iki mūsų kito susitikimo Atvirojo universiteto stovykloje; kas nutiks laikotarpyje tarp šio momento ir 2019-ųjų liepos. Vertinant mūsų perspektyvas, galimybes ir pajėgumus, aš siūlau pradėti pasižiūrint, kas nutiko nuo to karto, kai čia matėmės paskutinė kartą, t.y. kas nutiko per pastaruosius metus.

Šioje vietoje svarbu yra ne tiesiog nutikusių įvykių sąrašas, bet prasmė to, kas įvyko. Skamba banaliai, bet laikas vis labiau įsibėgėjo; per pastaruosius vienerius metus nutiko žymiai daugiau, negu per prieš tai buvusius. Todėl nieko keisto, jog sunku patikėti viskuo, kas nutiko; ką jau kalbėti apie tai, jog reikia numatyti, kas bus ir apie ką aš neilgai trukus kalbėsiu.

Tautos suvienijimas

Pats reikšmingiausias įvykis per pastaruosius metus buvo tas, jog Karpatų baseino vengrams pavyko pralaužti dar vieną psichologinį barjerą: mes pasveikinome milijonąjį asmenį, tapusį naujuoju Vengrijos piliečiu. Tai buvo reikšmingiausias pastarųjų metų pasiekimas. Jei tai būtų viskas, ko pavyko pasiekti per metus, tai vis vien būtų verta šventės. Bet mes nuveikėme daug daugiau: aš norėčiau paaiškinti, ką mes nuveikėme transformuodami tautos vienijimo procesą į tautos statymo procesą. Generalinė šio proceso repeticija įvyko šių metų balandį. Jos rezultatai parodė, jog vengrų tauta yra statoma sėkmingai. Balandžio 8-ąją pademonstravome, jog mes, vengrai, esame pajėgus suvokti komplikuotą ir sudėtingą situaciją, kurioje esame, ir, esant būtinybei, galime patys spręsti savo likimą ir judėti į priekį kaip viena tauta. Būdamas čia, Transilvanijoje, aš galiu pasakyti, kad vengrai, gyvenantys už Vengrijos ribų, stojo petys petin vengrams gyvenantiems tėvynėje. Labai jums dėkoju už šį įsipareigojimą ir pagalbą, ir su džiaugsmu širdyje reiškiu jums padėką tėvynės vardu. Mes sujungėme savo jėgas, kad laimėtume varginantį mūšį.

Nuo sistemos iki eros

Kas atsitiko Vengrijoje? Mes baigėme savo trečiąją kadenciją vyriausybėje. Jaunų žmonių labui aš norėčiau atgaivinti prisiminimus apie mitais apaugusią mūsų vyriausybės kadenciją 1998–2002 m. Taigi, nėra joks suklydimas sakyti, kad mes baigėme trečią vyriausybės kadenciją ir pradėjome ketvirtąja. Žvelgiant nuo Vengrijos demokratijos gimimo 1990 m., mes galime pasakyti, kad opozicijoje mes praleidome šešiolika metų, o vyriausybėje – dvylika metų. Jei Dievas leis ir mes vis dar būsime gyvi, artimiausių ketverių metų pabaigoje galėsime pasakyti, kad pusiausvyra atkurta. Savo paskutinėje ministrų inauguracijos kalboje taip pat sakiau, kad mūsų vyriausybė yra sportininkų vyriausybė, todėl mes nebūsime patenkinti lygiosiomis. Prisimindamas paskutinius aštuonerius metus, aiškiai matau, kad mums buvo suteikta galimybė dirbti dar ketverius metus.

Štai apie ką kalbu, kai atkartoju jauno Vengrijos politologo žodžius, sakančius, jog mums buvo pavesta sukurti naują erą. Aš suvokiu dviejų trečdalių pergalę, kurią laimėjome 2010 m. rinkimuose, kaip įpareigojimą pabaigti du chaotiškos politinės pereigos dešimtmečius ir sukurti naują sistemą. Ekonomikoje tai yra įtvirtinta vengriškame modelyje, o politikoje – naujojoje konstitucinėje sąrangoje, pagrįstoje nacionaliniais ir krikščioniškaisiais pagrindais. Mūsų dviejų trečdalių pergalė 2014 m. įpareigojo mus konsoliduoti šią sistemą. Tada buvo sukurta nacionalinio bendradarbiavimo sistema, kurią mūsų oponentai stipriai išjuokė. Jos pavadinimas nėra ypač įkvepiantis, bet ši sistema tampa garbingu tikslu, kai suvokiama, kad visa Vengrijos istorija buvo pagrįsta nacionalinio sutarimo sistema. Ir, galiausiai, mūsų dviejų trečdalių pergalė 2018 m. yra ne kas kita, kaip mandatas sukurti naują erą.

Tačiau svarbu suvokti, kad era visada reiškia daugiau nei politinė sistema. Era yra ypatinga kultūrinė tikrovė. Era yra dvasinė tvarka, tam tikra vyraujanti nuotaika, galbūt net skonis ar savotiškas požiūris. Politinę sistemą dažniausiai lemia taisyklės ir politiniai sprendimai. Tačiau era yra šis tas daugiau. Erą nulemia kultūrinės tendencijos, kolektyviniai įsitikinimai ir socialiniai papročiai. Tai yra užduotis, su kuria susiduriame dabar: mes turime įtraukti politinę sistemą į kultūrinę erą. Štai kodėl yra logiška ir visai nenuostabu, kad būtent kultūros politikos srityje matėme sprogimą, kuris šiuo metu provokuoja intensyviausias diskusijas. Tai įvyko beveik iškart po rinkimų; visi, kurie seka politines diskusijas Vengrijoje, supras, apie ką kalbu. Manau, kad tai suprantama ir logiška, nes po trečiosios dviejų trečdalių pergalės mums tikrai būtina išsiugdyti dvasinį ir kultūrinį požiūrį; ir negalima paneigti, kad nuo rugsėjo vyks svarbūs pokyčiai.

Stabilumas

Žvelgdamas į praėjusius metus, galiu pasakyti, kad matėme sėkmingą nacionaliniais ir krikščioniškais principais pagrįstos politinės sistemos stabilizavimą. Šie pagrindai, atrodo, yra tvirti ir ilgalaikiai, todėl mums yra visiškai pagrįsta nusistatyti naujos eros sukūrimą kaip ateinančių ketverių metų užduotį.

Galiu jums pateikti trumpą apžvalgą, pagrindžiančią po 2010 m. sukurtos politinės ir ekonominės sistemos stabilumą. 2009 m. Vengrijos ekonomika patyrė 6 proc. nuosmukį, o 2017 m. ekonomikos augimas buvo 4 proc. Dabar aš ketinu cituoti keletą didelių skaičių, bet galbūt apimties palyginimai bus suprantami. 2010 m. Vengrija per metus sugebėjo pagaminti 27,224 mlrd. forintų vertės produktų; 2017 m. šis skaičius siekė 38,183 mlrd. forintų. Nuo 2010-ųjų mes pagaminame 11, 000 mlrd. forintų vertės produktų daugiau. Visi žino, kad atkūrėme savo finansinį stabilumą, grąžinome 2008 m. krizės metu paimtas paskolas iš Tarptautinio valiutos fondo, deficitas yra kontroliuojamas, o valdžios sektoriaus skola sumažinta nuo 85 proc. iki 71 proc. BVP. Taip pat matome, kad eksporto apimtis padidėjo nuo 19, 690 mlrd. forintų iki 31, 102 mlrd. Tai aukščiausias eksporto lygis Vengrijos istorijoje. Darbuotojų nuo 15 iki 64 metų skaičius išaugo nuo 55 proc. 2010 m. iki 69 proc. šiandien, o tai reiškia, kad šiandien Vengrijoje dirba 756,000 daugiau žmonių nei dirbo iki 2010 m. Šiuo metu darbo užmokestis yra 60 proc. didesnis nei 2010 m. Demografiniai duomenys rodo, kad vaisingumo rodiklis išaugo nuo 1,25 iki 1,5. Mes taip pat matome stabilumą tokiuose rodikliuose kaip praktikuojančių gydytojų skaičius; šiandien turime 3665 daugiau gydytojų nei 2010 metais.

Nusikalstamumas sumažėjo 50 proc. Interneto prieinamumas padidėjo nuo 51 proc. iki 82 proc. Kalbant apie kitus duomenis, Vengrijoje teatrų apsilankymų skaičius išaugo 3,16 milijonų; 2017 m. užfiksuotas 7,67 mln. apsilankymų. Taigi, kai kalbu apie stabilumą, kalbu apie stabilumą visose Vengrijos gyvenimo srityse – nuo ekonomikos iki viduriniosios klasės kultūrinių vartojimo įpročių ir skurstančiųjų gyventojų skaičiaus mažėjimą.

Aukšti tikslai

Visa tai rodo, jog esame pasiekę stabilumą, o tai reiškia, kad tai, ką aš dabar noriu pasakyti, nėra nei koks nors mėginimas pagarbinti save, nei kokia nors apgaulinga iliuzija. Ką derėtų tokioje situacijoje daryti? Esant tokiai padėčiai, kuri visų pirma susijusi su rinkėjų parama ir dviejų trečdalių balsų palaikymu, nacionalinė vyriausybė negali leisti sau nieko kito, kaip tik nusistatyti aukštus tikslus: tokius aukštus tikslus, kurie anksčiau buvo neįsivaizduojami; tokius tikslus, kurie įprasmintų būsimų metų darbą. Mes apsibrėžėme šiuos tikslus ir, nesileisdamas į smulkmenas, dabar paminėsiu svarbiausius iš jų. Iki 2030 m. mes norime, kad Vengrija taptų viena iš penkių geriausias gyvenimo ir darbo sąlygas suteikiančių Europos Sąjungos šalių. Iki 2030 m. norime būti viena iš penkių ES konkurencingiausių šalių. Iki 2030 m. turėtume sustabdyti mūsų demografinį nuosmukį. Iki 2030 m. turime sujungti Vengriją jos viduje nuo sienos iki sienos: greitkeliai ir dvigubų juostų keliai turėtų būti išvystyti nuo sienos iki sienos. Iki 2030 m. Vengrija turi tapti energetiškai nepriklausoma, kas, be kita ko, yra svarbi mūsų saugumo dimensija. Mums būtina užbaigti „Paks“ branduolinės energetikos plėtrą ir pradėti naudoti naujus energijos šaltinius. Turime užkirsti kelią ligų plitimui, sukurti naujas Vengrijos gynybos pajėgas ir siekti kurti Centrinės Europos ekonominę struktūrą.

propatria.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
9 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
9
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top