Ankstyvoje paauglystėje kaip ir kitos bendraamžės pavartydavau visokius mergaitiškus žurnalus: „Mergaitė”, „Justė”, „TopGirl”, paskui jau ir „Panelė”. Ten buvo galima rasti įvairių patarimų, kaip pasidažyti (būdavo nurodytos konkrečios kosmetikos priemonės, kaskart vis kitos), stilingai/madingai apsirengti (reklamuojamos konkrečios drabužių parduotuvės, tikinama, jog tai, kas buvo madinga prieš metus, dabar jau išėjo iš mados), kaip atkreipti patikusio vaikino dėmesį. Bent pusė žurnalo buvo skirta detaliam Holivudo žvaigždučių gyvenimui (kaskart būdavo nurodytas žvaigždutės ūgis, svoris, kūno matmenys), taip pat būdavo pridėti keli testai, pvz: „Į kokį gyvūną esi panaši?”, „Koks tavo asmenybės skaičius?”, „Tu madinga ar stilinga?”. „Panelėje” – žurnale, skirtame jau vyresnėms paauglėms – vėlgi daug patarimų apie išvaizdos puoselėjimą, gausu istorijų apie modelio karjerą užsienyje užsukusias lietuvaites, būtinai pabrėžiant jų svorį, kūno matmenis. Ir, be abejo, daug informacijos apie tai, kaip pasiruošti pirmajam kartui. Kartą netgi buvo išspausdintas straipsnis: „Nuo kokio amžiaus galima pradėti daryti TAI?”. Straipsnyje buvo pateikti tokie atsakymai: 14 m. – dar ankstoka. 16 m. – pats tas, 18 m. – beveik būtina.
Gerai pamenu, kad jau tada svarsčiau, kodėl gi taip būtina kiekvieną sezoną eiti į parduotuvę ir pirkti naujausio mados klyksmo drabužius. Kodėl turiu dažytis, kodėl turiu daryti kažkokias nesąmones, kad atkreipčiau patikusio vaikino dėmesį („Daug garsiai juokis”, „Nutaisyk ilgesingą žvilgsnį”, „Praeidama lengvai paliesk JO petį”)? Kodėl tiek daug rašoma apie užsienio žvaigždes ir apie modelius – negi tai vieninteliai sektini žmonės? Kaip jie nusprendė, kad 16 metų yra pats tas amžius pradėti lytinį gyvenimą? Intuityviai suvokiau, jog šitie žurnalai mus visas durnina.
Pasidomėjau, ar dar likę tie kažkada tokie populiarūs merginų „vedliai”. Taip. Vis dar galima žurnalų skyriuje rasti ir „Mergaitę”, ir „Panelę”, ir kitus žurnalus. Ir netgi paskyras Facebook jie turi. Temos išliko tos pačios – žvaigždžių gyvenimo aktualijos, išvaizda, santykiai su vaikinais, kvaili testai. Labai prajuokino du „Mergaitės” žurnalo įrašai Facebook: „Sveikos merginos, ką galvojate apie vienaragius?” ir „Labas merginos. Ar žiūrite serialą „Sostų karai”?”. Čia to paties amžiaus auditorijai skirtas turinys… Vienaragiai ir sostų karai… Hmm… O vieno „Mergaitės” žurnalo numeryje mergaičių laukė testas: „Kuo tu panaši į vienaragį?” Ką?? Iš kokių 50 „Panelės” straipsnių antraščių Facebook paskyroje, viena mane maloniai nustebino: „10 dalykų, kurie paverčia santuoką laiminga”. Matomai, kažkas akimirkai buvo susimąstęs apie merginoms peršamas vertybes. Bet tik akimirkai, nes visi kiti straipsniai ir vėl buvo įprastiniai.
Jeigu Stambulo konvencijos kariaunai iš tiesų rūpi kova su stereotipais ir mergaičių/moterų sudaiktinimu, ji pirmiausia turėtų savo ietis nukreipti vat į tokius žurnaliūkščius, kurie mergaičių ir merginų vertę nustato per jų kūno matmenis ir viliojimo gabumus, formuoja jų požiūrį į siektiną karjerą, kiša daug bukos informacijos, kuri tarsi pabrėžia, jog mergaitės turi būti kvailos, joms nereikia lavinti intelekto, tegul švaisto savo laiką spręsdamos absurdiškus testus. Na ir intensyviai bruka mintį, kad jos turi nedelsiant pradėti lytinį gyvenimą. O kur klimato kaitos aktyvistai? Kodėl neprotestuoja prie didžiausio vartotojiškumo šaltinio – mergaičių ir moterų žurnalų redakcijų durų? Nesakau, kad mergaitėms ir merginoms visai nereikia informacijos apie išvaizdos puoselėjimą ar kad sekso tema turi būti tabu, bet tikrai ne per tokią prizmę apie visa tai turi būti kalbama.
Tiesa, greičiausiai šie žurnalai jau nėra tokie įtakingi, kaip kadaise. „Mergaitės” ir „Justės” paskyros Facebook vos aktyvios, žurnalai leidžiami tik kartą per tris mėnesius. Šiais laikais dar gausesni ir triukšmingesni protestai turėtų vykti prie TikTok, Snapchat būstinių. Mergaitiškų žurnalų testai šalia idijotiškų, o neretai ir pavojingų TikTok iššūkių atrodo lyg gėlytės. Kas nepamena skalbimo kapsulių rijimo iššūkio? Iššūkio, kai iš šonų stovintys „draugai” vienu metu spiria per vidurį stovinčiajam per vidinę kelių pusę, kad šis nukristų pakaušiu tiesiai į grindis? O šiuo metu net tarp jau suaugusių mamų išplitęs kiaušinio daužymo į mažo vaiko kaktą iššūkis, kažkodėl turintis būti juokingas.
Mergaitės ir merginos jau nėra mokomos sukurti koketišką akių kontaktą ar išsirinkti tokius kvepalus, kuriems JIS neatsispirtų. Dabar, norėdamos užkariauti savo širdies princus, jos klusniai siunčia jiems savo intymių kūno vietų nuotraukas (kurias šie vėliau gali panaudoti kaip šantažą, gąsdindami nuotraukas paviešinti) ar net dar daugiau… Neseniai naujienų portaluose išplito sukrečiantys straipsniai apie aštuoniolikametį vaikiną, į savo Snapchat paskyrą įkėlusį vaizdo įrašą, kuriame jį oraliniu būdu tenkino… Trylikametė. Kažin, kokių lytinio ugdymo pamokų nepraėjo ši paauglė? Lytinis aktas vyko su jos laisvu sutikimu. Gal pamiršo apkarpytu prezervatyvu pasinaudoti? Gal tuomet ir pusės skandalo nebūtų likę? (liūdnai ironizuoju).
Jeigu kas nors garsiai pasakytų, jog merginos turėtų likti skaisčios iki vestuvių, tikrai nesulauktų pritarimo iš aplinkinių. Filmų industrija, šiuolaikinės knygos – neretai persunktos vulgarumo – mus įtikino, jog nėra ten ko „taupyti”. Jaunystė – tai vienos nakties nuotykis. Be to, juk prieš žengiant prie altoriaus privaloma vienam kitą išbandyti lovoje – kaip kitaip?
Pasirodo, kad kai kurie „atgyvenę” dalykai iš tiesų galėtų grįžti į gyvenimą ir netgi gali būti moksliškai pagrįsti. Dawn Maslar, biologijos profesorė, tyrinėjusi įsimylėjimo procesą, nustatė, jog moteris, per greitai sutikusi pereiti prie intymių santykių, rizikuoja, kad jos partnerio jausmai jai atšals. Didelė tikimybė, jog jis nenorės pereiti prie rimtesnių santykių, nenorės įsipareigoti, kol ji pati – atvirkščiai – tik dar labiau prie jo prisiriš. Taip yra todėl, kad sekso metu vyrus ir moteris veikia skirtingi hormonai. Moterims išsiskiria oksitocinas – prisirišimo hormonas. Jų jausmai gilėja, kai kurios mintyse ima matuotis vestuvines sukneles ir ima rinkti vardus būsimiems vaikams. Tuo tarpu vyrų įsimylėjimo hormonas vazopresinas, kuris gausiai išsiskiria pasimatymų metu, lytinio akto metu dramatiškai nukrenta. Pakyla tik testosterono, kuris blokuoja oksitocino išsiskyrimą, lygis. Vyras pasijunta lyg sumedžiojęs eilinį grobį, pasiekęs tikslą, jo susidomėjimas moterimi, su kuria dar vakar ėjo į pasimatymą, nuslūgsta. Testosterono lygis išlieka aukštas visų neįsipareigojusių vyrų organizme. Tam, kad vyro organizme išsiskirtų oksitocinas, jo organizme pirmiausia turi sumažėti testosterono. Tam reikia laiko, daugiau pasimatymų ir… jokių lytinių santykių. Kai vyro organizme testosterono lygis nukrenta, ima išsiskirti oksitocinas. Ir tada jis pajunta sutikęs savo gyvenimo moterį, būtinai peršasi, nes nenori jos prarasti.
Istorija sukasi spirale. Neretai, vijęsi madų ir progreso, galiausiai grįžtame iš ten, iš kur pabėgome. Visai gali būti, kad seksu, vulgarumu ir tuštybe persisotinusios moterys su laiku sugrįš prie knygų skaitymo, kuklumo, kantrybės ir… Rūtų vainikėlio. Tik norėtųsi, kad tas sąmonės prašviesėjimas įvyktų greičiau. Kad suaugę žmonės – tėvai, įžymybės, lytinio ugdymo pamokų kūrėjai, žurnaliukų redaktoriai – perkratytų savo galvose vertybes, kurias jie iš tiesų norėtų perteikti jaunajai kartai. Nustokime kišti paaugliams prezervatyvus, nustokime piršti mergaitėms mintis, kad jų vertė koreliuoja su jų išvaizda ir viliojimo gabumais. Kietos merginos neslampinėja po Akropolį ieškodamos įspūdingesnių skudurėlių. Kietos merginos skaito knygas, prisideda prie prasmingų projektų ir ruošiasi motinystei.