Šiandien Lietuvos nacionaliniame muziejuje įvyko Vilniaus forumas tema „Inteligentijos vaidmuo Lietuvai iškilusių geopolitinių grėsmių akivaizdoje“. Forume susirinkę pilietiškai aktyvūs kultūros, mokslo ir verslo atstovai aptarė galimą visuomenės ir tautos vaidmenį Lietuvai XXI a. pradžioje susidūrus su naujai iškilusiais egzistenciniais išlikimo iššūkiais. Tiesioginiu akstinu surengti forumą tapo pilietiškas susirūpinimas, jog pasaulyje didėjant geopolitinei sumaiščiai ir iš jos kylančioms grėsmėms valstybei, Lietuvoje tvyro susvetimėjimas ir nepasitikėjimas tarp valdžios ir piliečių. Turtinės nelygybės ir socialinės atskirties mastai yra vieni didžiausių ES, o lietuviai yra viena sparčiausiai emigruojančių ir nykstančių Europos tautų. Nebekontroliuojamai suverenumą prarandanti Lietuvos valstybė yra periferinis ES kraštas, kurio dabar turimos partnerių suteiktos saugumo garantijos nėra besąlygiškai tvirtos.
Forumo dalyviai rėmėsi nuostata, kad Lietuvos valstybės ir tautos išsaugojimas turi būti ne tik valdžios, bet ir tam tikslui susitelkusios visos šalies visuomenės pirmutinis rūpestis ir uždavinys. Organizatorių teigimu, pilietiniu forumu siekiama išvengti istorinės klaidos, kai Lietuvos visuomenę tragiški 1940 m. įvykiai užklupo nepasiruošusią ir ji tik pavėluotai pradėjo dalyvauti sprendžiant šalies likimą.
Renginio metu priimta Vilniaus forumo dalyvių deklaracija, kurioje vienu iš uždavinių numatyta bendromis pastangomis kurti laikmečio realijas atitinkančią pozityvią ir ilgalaikę lietuvių tautos bei valstybės plėtros strategiją. Forumo teigimu, ši strategija turėtų tapti alternatyva valstybės ir tautos tvarumo laiduoti negebančiai ir su jos nykimo tendencijomis susitaikančiai strategijai „Lietuva 2030“.
Kaip teigia vienas iš Vilniaus forumo organizatorių režisierius Jonas Vaitkus, tokio forumo idėja jau senokai sklandė visuomenėje, tad atėjo metas ją pagaliau įgyvendinti.
„Lietuvių inteligentija visada turėdavo ypatingą vaidmenį tautos istorijoje. Tačiau šiandien ji pasitraukusi arba išstumta iš viešojo gyvenimo ir nebevykdo savo pagrindinės misijos – kurti pozityvią Lietuvos ateities viziją, moraliai įkvėpti bei visiems šalies piliečiams naudinga linkme kreipti valstybės plėtros projektą. Šalies valdantiesiems inteligentų nusišalinimas nuo viešųjų reikalų visada yra labai naudingas ir parankus. Šiandien tai jiems leidžia netrukdomai įgyvendinti sau priimtiną „globalios Lietuvos“ viziją, kuria pridengiamas neišvengiamu laikomas lietuvių tautos ir valstybės išnykimas. Tačiau tokia nuostata mums nėra priimtina. Todėl šiandien privalome stengtis pateikti visuomenei strateginę krašto plėtros viziją ir pakviesti tautą telktis naujų iššūkių akivaizdoje bei kartu su ja reikalauti esminių Lietuvos gyvenimo pokyčių. šiandienos renginyje į šiuos klausimus buvo atsakyta teigiamai, o priimta deklaracija rodo rimtą Lietuvos inteligentijos atstovų nusiteikimą ryžtingai ir sutelktai veikti“, – sakė režisierius J. Vaitkus.
Vilniaus forumo dalyvių priimtoje deklaracijoje skelbiama nuostata, kad Lietuvą galima išsaugoti ne tik valdžios, bet pirmiausia sutelktomis visos tautos ir visoms šalyje gyvenančioms tautinėms bendrijoms priklausančių patriotiškų piliečių pastangomis.
„Vilniaus forumo dalyviai sutarė, jog būtina pilietiškai dalyvauti visuomeniniame ir politiniame Lietuvos gyvenime, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad bus dalyvaujama rinkiminėse politinėse kovose dėl valdžios arba bus ieškoma remtinų jos siekiančių ir dėl jos kovojančių politinių darinių. Forumas neketina remti jokių kandidatų artėjančiuose rinkimuose. Šiandien uždaviniai kiti – privalome taikiomis demokratinėmis priemonėmis siekti, kad tautai būtų sugrąžintos iš jos atimtos pilietinės ir politinės teisės, įgyvendintos būtinos politinės, ekonominės ir socialinės reformos bei atkuriamas kol kas tik nuosekliai siaurinamas tautos suverenumas“, – teigia vienas forumo rengėjų, filosofas doc. dr. Kęstutis Dubnikas.
Vilniaus forumas – pilietinė iniciatyva, kurios tikslas yra gaivinti valstybinę savimonę ir ugdyti politinę lietuvių tautą, vėl gebančią būti savarankišku politikos ir istorijos subjektu bei pasiruošusią į politinę darbotvarkę grąžinti Lietuvos valstybės realaus suvereniteto atkūrimo klausimą. Tik vėl tapusi suverenia šalimi Lietuva bus ne tik deramai pasirengusi įveikti jai iškilusias grėsmes, bet ir taps visateise demokratiniais pagrindais pertvarkytinos ES kaip laisvų ir lygių tautų vei valstybių Sąjungos dalyve bei savarankiška ir gerbiama tarptautinės valstybių bendrijos nare.