Sausio 16 dieną (trečiadienį), 17.30 val., Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) Vilniaus forumas organizuoja konferenciją „Kaip išsaugoti Europą?
Organizatorių teigimu, akademinė ir politinė paskata surengti konferenciją yra būtinybė aptarti Europos Sąjungos padėtį gilėjančios jos krizės fone artėjant Sąjungos politinį veidą neišvengiamai pakeisiantiems ES parlamento rinkimams.
„Visi, susirūpinę Europos Sąjungos išlikimu ir sekantys joje vykstančius procesus, šiandien supranta, kad artimiausiu laiku spręsis jos ateities klausimas. Europos Komisijos vicepirmininko žodžiais tariant, šiais metais vyks mūšis dėl Europos sielos. Didelių krizių ir istorinių lūžių laikotarpiais bet kuriai valstybei, o ypač tokiai nedidelei kaip Lietuva, gyvybiškai svarbu turėti savarankiškai ir valstybiškai mąstančią bei ryžtingai veikiančią politinę klasę, savo tautai ir šaliai atsidavusį ir intelektualiniu požiūriu stiprų akademinį politikos tyrinėtojų ir analitikų sluoksnį, o taip pat blaiviai ir objektyviai apie laukiančius sunkumus ir iššūkius piliečius informuoti gebančią sąžiningą ir patriotišką žiniasklaidą. Visa tai turėjome prieš trisdešimt metų atkurdami nepriklausomą Lietuvos valstybę. Užslinkus dabartinei krizei nieko panašaus kol kas nėra“, – teigia konferencijos iniciatorius prof. Vytautas Radžvilas.
Vilniaus forumas įsitikinęs, kad Lietuva lieka visoje ES verdančių diskusijų dėl Sąjungos ateities nuošalėje. Šalies politikai sąmoningai stengiasi neužimti jokios pozicijos ir išlaukti, kokį likimą jai paruoš Europos galingieji, nors turėjo būti seniai suprasta, kad geopolitinių pokyčių ir augančios įtampos tarp ES ir NATO akivaizdoje Lietuva gali išlikti tik tuo atveju, jei pati imsis iniciatyvos spręsti savo likimą, kaip tai prieš tris dešimtmečius padarė Sąjūdis.
„Panaši padėtis susiklostė ir akademinėje sferoje. Vadinamasis „euroskepticizmas“ prasismelkė į plačius ES akademinio ir intelektualinio elito sluoksnius, vyksta rimtos diskusijos ir solidžios mokslinės konferencijos, kuriose stengiamasi realistiškai apmąstyti krizę ir jos keliamus pavojus integracijos projektui ir atskiroms šalims. Tuo tarpu Lietuvoje į ES padėtį ne per rožinius ideologinio „euroentuziazmo“ akinius išdrįsta pažvelgti tik pavieniai autoriai, dažniausiai net nepriklausantys oficialiųjų Europos integracijos tyrinėtojų sluoksniui. Vaizdas visiškai primena regėtąjį 1988 m. rudenį, kai Lietuvoje pakilus Sąjūdžio bangai ir visuomenei pradėjus atvirai ir drąsiai kalbėti apie byrančios TSRS imperijos ydas, to meto sovietinės ,,integracijos“ ideologai arba neturėjo ką pasakyti, arba net toliau iš inercijos mechaniškai kartojo lozungus apie vis tiek ateisiantį šviesų komunizmo rytojų ir Lietuvos laukiantį suklestėjimą ,,atnaujintoje“ lenininėje-gorbačiovinėje TSRS federacijoje. Šiandien net akademinių institucijų studentams panašiai nesidrovima meluoti, kad ES ištikusi neturinti precedento krizė nėra jokia naujovė. Ideologinio apakimo ir baimės skatinamas troškimas išvengti akistatos su realybe toks stiprus, kad nusišnekama esą po tokių sukrėtimų kaip Brexit Sąjunga tik sustiprėsianti. Šitokiame kontekste rengiama konferencija ir jos metu turinti įvykti laisva ir principinė diskusija apie ES skaudulius turi būti vertinama kaip būtinas intelektualinis, o iš dalies ir politinis žingsnis naujo ir atviro žvilgsnio į ES padėtį link, ieškant konstruktyvių išeičių iš visai Europai, ir pirmiausiai Lietuvai, potencialiai pragaištingos krizės“, – būsimojo renginio tikslą ir prasmę komentuoja prof. Vytautas Radžvilas.
Konferencijoje bus aptarti Europos tapatybės, ES ideologinių pagrindų, ES ir suverenių tautų ir valstybių santykio, migracijos keliamo iššūkio, geopolitinių grėsmių, ES žemės ūkio politikos klausimai.
Pranešimus skaitys filosofai prof. Vytautas Radžvilas, dr. Vytautas Rubavičius, dr. Mindaugas Stoškus, politologai Vytautas Sinica ir Dovilas Petkus, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus ir Martynas Katelynas.
Konferencijos metu bus galima leidėjų kainomis įsigyti naujausią „Valstybingumo studijų centro“ išleistą britų analitiko Edo Westo knygą „Įvairovės iliuzija“, kurioje analizuojamos masinės imigracijos ir multikultūralizmo politikos ištakos ir pasekmės Europoje.