pozicija.org
Žmogaus teisių organizacijos kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą Evaldą Pašilį ir Vilniaus miesto tarybą dėl Remigijaus Šimašiaus galimai nusikalstamų veikų.
Rugpjūčio 4 d. bendrame Lietuvos žmogaus teisių organizacijų pareiškime Generalinei prokuratūrai ir Sostinės tarybai nurodoma, kad liepos 27 dieną atminimo lenta Jonui Noreikai–Generolui Vėtrai buvo nukabinta vienasmeniu mero nurodymu, be Vilniaus miesto tarybos žinios, be oficialių ekspertų išvadų ir be diskusijų su visuomene. Be to, viešojoje erdvėje meras teigė, neva Jonas Noreika nėra nusipelnęs visuomenės pagarbos ir atminimo išsaugojimo dėl to, kad karo metu neva dalyvavo žydų diskriminavimo ir izoliavimo veiksmuose, kurie pasibaigė holokaustu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis skelbia, kad „teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.“ Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendimu byloje Nr.eI-534-281/2019 nustatė, jog Jonas Noreika–Generolas Vėtra nei holokauste, nei žydų diskriminavimo ir izoliavimo veiksmuose nedalyvavo.
Pareiškime nurodoma, kad Vilniaus mero veiksmai prieštarauja minėtam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimui. Tai reiškia, kad neatsižvelgdamas į teismo motyvus ir išvadas, R.Šimašius paskleidė žinomai neteisingą, melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, tuo galimai padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (BK) 154 str. 1 dalyje, kuri nustato, jog „tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų“, taip pat nusikalstamą veiką, numatytą šio straipsnio 2 dalyje, kuri nustato, jog „tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.
Taip pat R.Šimašius savo veiksmais galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 313 str. 2 dalyje, kuri nustato, jog „tas, kas viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu“.
BK 228 str. nustato, jog „valstybės tarnautojas, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi ar viršijęs įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu iki 5 metų“. BK 294 str. taip pat nustato, jog „tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos vykdė ginčijamą teisę, baudžiamas laisvės atėmimu iki 3 metų“.
Pareiškimo autoriai teigia, kad R. Šimašiaus savavališki veiksmai pašalinant atminimo lentą Jonui Noreikai–Generolui Vėtrai, paneigia teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimo išvadas ir pakerta visuomenės pasitikėjimą Lietuvos valstybės teisine sistema. Jų teigimu, R.Šimašius savo veiksmais paniekino lietuvių tautos išsivadavimo kovas ir supriešino visuomenę, todėl yra pagrindo manyti, jog R.Šimašius galimai turėjo tikslą padėti priešiškai, prieš Lietuvos valstybės nepriklausomybę nukreiptai nedraugiškų šalių propagandai, sąmoningai kurstyti tautinę neapykantą ir tokiu būdu destabilizuoti visuomenę.
Šiuo požiūriu R.Šimašiaus veiksmai vertintini kaip provokatoriški, nukreipti prieš šalies visuomenę ir prieš Lietuvos valstybingumą.
Atsižvelgdamos į tai, žmogaus teisių organizacijos prašo Generalinį Prokurorą įvertinti R.Šimašiaus veiksmus ir, nustačius nusikalstamos veikos požymius, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154; 228 ir 313 straipsniuose ir tokiu būdu apginti viešąjį interesą.
Pareiškimo autorių nuomone, Konstitucinis Teismas 2016 m. vasario 17 d. nutarime yra konstatavęs, jog pagal BPK 157 straipsnio reguliavimo sritį asmenims, kurie eina mero ar mero pavaduotojo pareigas, galėtų būti taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų. O kadangi baiminamasi, jog R.Šimašius gali daryti poveikį ikiteisminiam tyrimui, prašoma Prokuratūros kreiptis į teismą su prašymu laikinai nušalinti R. Šimašių nuo Vilniaus miesto mero pareigų.
Kartu prašoma Vilniaus miesto tarybą pradėti savivaldybės tarybos nario–mero įgaliojimų netekimo procedūrą dėl priesaikos sulaužymo ir nevykdymo įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Taip pat, siekiant užtikrinti rimtį visuomenėje, nedelsiant sugrąžinti atminimo lentą į vietą bei visapusiškai padėti teisėtvarkos institucijoms nustatant ir kitus šios neteisėtos akcijos dalyvius.
Pareiškimą pasirašė Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Nepartinis demokratinis judėjimas ir Piliečių gynimo paramos fondas.
Visą pareiškimo tekstą skaitykite ČIA.