Dėl profesoriaus Vytauto Radžvilo persekiojimo už politines pažiūras ir įsitikinimus Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba kreipėsi į Vilniaus universiteto rektorių ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorių ragindama „VU TSPMI direktorių pripažinti padarytą klaidą ir skubiai atitaisyti neteisybę atmetant politizuotą studentų prašymą, o jei nesiryžtama apginti teisingumo – svarstyti galimybę atsistatydinti iš užimamų pareigų, iš kurių kyla ne kiekvieno asmeniui pakeliami reikalavimai“.
Vilniaus universiteto rektoriui akad. prof. habil. dr. Artūrui Žukauskui
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriui prof. dr. Ramūnui Vilpišauskui
VU ir VU TSPMI profesoriams, pedagogams, studentams
Žiniasklaidai
P A R E I Š K I M A S
Žiniasklaidoje liepos mėnesį pasirodžiusi informacija apie Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) studentų kolektyvinį skundą prieš profesorių Vytautą Radžvilą kelia didelį nerimą dėl savo politizuoto turinio ir stulbinamo panašumo į sovietmečio komunistinio jaunimo rašytus skundus.
Kaip buvo paviešinta, studentai skundžiasi dėstytojo „euroskeptiškomis pažiūromis“, kurios esą „iškreipia Europos Sąjungos suvokimą“. Tokie studentų teiginiai niekaip nesuderinami su akademine laisve ir demokratijos principais, deklaruojamais laisvoje Lietuvoje.
Institutas šios informacijos niekaip nepaneigė. Tai reiškia, kad VU TSPMI vadovybė privalėjo, tačiau nesugebėjo deramai reaguoti į tokį gėdingą studentų elgesį, atmetant tokio pobūdžio skundus ir paaiškinant studentams jų klaidos mastą ir žalą. Priešingai, studentų raštas buvo priimtas, apsvarstytas, jų prašymas patenkintas, studentai viešai ginami nuo pagrįsto ir suprantamo visuomenės pasmerkimo, o prof. V. Radžvilas netgi viešai smerkiamas kolegų dėl šio gėdingo studentų rašto paviešinimo.
Esame įsitikinę, kad studentų elgesys gali būti teisinamas nepatyrimu, tačiau juos palaikiusiai Instituto vadovybei pateisinimo nėra ir negali būti. Teigiame, kad tokie Instituto veiksmai (politizuotų skundų tenkinimas ir juos parašiusiųjų gynimas) žemina Vilniaus universitetą ir šalies aukštojo mokslo sistemą apskritai. Atkreipiame dėmesį, kad su politiniu persekiojimu susidūrė ne bet kas, o vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų, iniciatyvinės grupės narys, svariai prisidėjęs prie šalies nepriklausomybės ir demokratijos laimėjimo.
Raginame VU TSPMI direktorių pripažinti padarytą klaidą ir skubiai atitaisyti neteisybę atmetant politizuotą studentų prašymą, o jei nesiryžtama apginti teisingumo – svarstyti galimybę atsistatydinti iš užimamų pareigų, iš kurių kyla ne kiekvieno asmeniui pakeliami reikalavimai.
Gerbiamieji studentai, I. Galkyte, Ž. Damošiau, P. Palaikyte, S. Žukauskaite J. Albertavičiene, J. Ražanaite, T. Pipirai, I. Miklaševskaja, M. Glinskyte kartu su bendraminčiais, universiteto ir instituto profesoriais ir pedagogais nueikite prie KGB rūmų. Įsižiūrėkite į fundamente išgraviruotų nužudytų pavardes. Apsilankykite prie Sausio 13-ąją ir Laisvės kovotojų nužudytųjų kapų. Didelė dalis – Jūsų bendraamžiai. Jie buvo artojai, padagogai, studentai, kariškiai, moksleiviai. Jie siekė Nepriklausomybės, Laisvės – jie tarnavo Lietuvai ir Bažnyčiai. Ant Lietuvos Nepriklausomybės aukuro sudėta daugybė aukų.
Likimas profesoriui buvo palankus – jis ir šiandien yra fronto linijoje.
Priešpriešoje yra pasirašiusieji ir ne tik jie.
Gerbiamieji pasirašiusieji studentai, ateinančiame laikmetyje žmonės pasakys, kokiais keliais nuėjote, kokius darbus nuveikėte ir kaip Jus vertina Lietuva.
Tad linkime geros sėkmės ir kad susilauktumėte tiek pagarbos, kiek susilaukia profesorius V. Radžvilas.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas
Pirmininko pavaduotoja N. Balčiūnienė