y-news.lt
Panaršius po „Sodros“ ir Statistikos departamento duomenų bazes galima pastebėti įdomių tendencijų. Pavyzdžiui – eilę metų koja kojon judantys vidutinės valstybinio socialinio draudimo pensijos ir skurdo rizikos ribos rodikliai. Statistika, žinoma, graudi: bent pusei, o galbūt ir didesnei pensininkų daliai (priklausomai nuo skaičiavimo) „valstybinė“ pensija negarantuoja saugumo nuo skurdo. Tačiau kas lemia tokį sutapimą? Ar valdžia tyčia stengiasi laikyti vidutinio pensininko pajamas kiek žemiau skurdo ribos?
* Tiesinė imputacija.„Sodros“ ir Statistikos departamento informacija (rugsėjo mėn. duomenys)
Nevisai. Vidutinės pensijos ir skurdo rizikos tandemas atsiranda iš dalies todėl, kad skurdo rizikos riba yra skaičiuojama kaip „60% ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos”. Spartėjant ūkio augimui didėja tiek valdžios galimybės didinti pensijas, tiek ir gyventojų disponuojamos pajamos. Tai reiškia, kad automatiškai pakyla skurdo rizikos „lubos.“ Nors vidutinė pensija auga greičiau už šalies, ekonomiką (pvz. 2017 m. vidutinė pensija augo 9%), bet atlyginimai auga dar sparčiau. Todėl kylanti vidutinė pensija skurdo ribą kartais (beveik) pasiekia; kartais šiek tiek atsilieka, bet pramušti – neįstengia.
Galima sakyti, kad neverta susikoncentruoti į skurdo riziką. Pensijos kasmet auga ir tai yra gerai. Taip, tačiau, jei pensijos auga dėl stiprėjančios ekonomikos, tai dėl tos pačios priežasties auga ir gyventojų pajamos, o su jomis – kainos (ir, žinoma, skurdo rizikos riba). Augant kainoms dažnas pensininkas taip ir nepajunta realaus ūgtelėjusios pensijos poveikio.
Tokia dinamika reiškia, kad norint pagerinti santykinę pensininkų gyvenimo kokybę reikia jiems atriekti santykinai didesnį augančios ekonomikos pyrago gabalą. O tai padaryti – dėl demografinės šalies padėties ir kitų socialinių grupių finansavimo poreikio – bet kuriai valdžiai bus nelengva. Dėl to norintys senatvėje gauti orumo nepaminančias pensijas neišvengiamai turėtų galvoti apie papildomą taupymą.
Gera naujiena taupantiems – 2019 m. sausį įsigaliosiantys pensijų kaupimo sistemos pokyčiai. Reforma turėtų palengvinti papildomą taupymą (II pakopos pensijų fonduose) įtvirtindama skatinamąją įmoką iš valstybės biudžeto, kaupimą gyvenimo ciklo fonduose ir mažesnius fondų administravimo mokesčius.