Vis daugiau ekspertų lokdaunus vadina pasaulinio masto klaida

STI

Prieš du metus kovo pradžioje Jungtinėje Karalystėje buvo patvirtinta pirmoji COVID mirtis. Vyriausybė patarė atsisakyti nebūtinų kelionių ir bendravimo, siūlė dirbti iš namų. Po keturių dienų uždarytos mokyklos, barai, restoranai. Netrukus prasidėjo pirmasis lokdaunas. Po kelių dienų nurodymas likti namuose tapo teisiniu reikalavimu, pagal kurį žmonėms leista palikti namus tik einant apsipirkti būtiniausių reikmenų, pasimankštinti ar dirbti, taip pat – medicininiais tikslais.

Lokdaunas truko septynias savaites ir lėmė vienus iš labiausiai širdį veriančių ir žalingų pandemijos momentų. Mirštantys pacientai atsisveikino su artimaisiais vaizdo skambučiu. Moterys gimdė be savo partnerių. Ėmė reikštis psichinės sveikatos problemos, ypač – tarp jaunų žmonių. Labai padaugėjo pranešimų apie smurtą šeimoje, nes moterys buvo įkalintos kartu su smurtautojais. Ir tai buvo ne paskutinis kartas – lokdaunai kartojosi dar kelis kartus, 2021 m. sausį prasidėjo lokdaunas, kuris truks beveik tris mėnesius.

Tikrieji aukų skaičiai dar kurį laiką nebus žinomi. Tačiau retai ginčijamas mokslininkų sutarimas toks – lokdaunai buvo būtina blogybė, gelbėjusi gyvybes. Tačiau kiek tame yra tiesos?

Lokdaunai – pasaulinio masto klaida?

Vienas iš mokslininkų, manančių, kad lokdaunai davė mažai naudos, yra Edinburgo universiteto epidemiologas prof. Markas Woolhouse’as.

„Manau, kad lokdaunas istorijoje bus vertinamas kaip didžiulė pasaulinio masto klaida – dėl daugelio priežasčių. Akivaizdžiausia jų – neaprėpiama lokdauno padaryta žala ekonomikai, psichinei sveikatai ir visuomenės gerovei. Žinoma, reikėjo imtis veiksmų, kad infekcijos bangos būtų suvaldytos. Tačiau daugelis analizių rodo, kad pats lokdaunas neturėjo didelio poveikio mažinant naštą sveikatos apsaugai. Tai buvo pasiekta kitais būdais“, – teigė M. Woolhouse’as.

Išanalizuoti bet kurios atskiros COVID-19 valdymo priemonės poveikį yra sudėtinga, ir mokslininkams tai pavyko nevienodai sėkmingai.

Jungtinėje Karalystėje „lokdaunas“ reiškia būtent įsakymą likti namuose. Tačiau kai kuriuose tyrimuose į lokdauno apibrėžtį taip pat įtraukiamas mokyklų, verslų ar valstybės uždarymas ir komendanto valandos.

Visos šios priemonės, vertinant jas kartu, iš tiesų turi poveikį – infekcijų skaičių sumažina iki 80 proc.

Viename praėjusį mėnesį paskelbtame dokumente, kuriame bandyta nustatyti atskirų priemonių naudą, nustatyta, kad įsakymai likti namuose bendrą COVID mirčių skaičių sumažino tik 2,9 proc. Palyginimui, verslų uždarymas mirčių skaičių sumažino dešimčia procentų, o mokyklų uždarymas – beveik penkiais procentais. Šios analizės autoriai, su JAV Džono Hopkinso universitetu siejami ekonomistai buvo apkaltinti šališkumu ir dokumentų „atsirinkimu“, kad jie atitiktų autorių hipotezę.

Australijos epidemiologas Gideonas Meyerowitzas-Katzas, kritikuodamas šį dokumentą, jį apibūdina kaip „itin prastos kokybės tyrimą.“ Tačiau jis taip pat pabrėžia, kad nors nurodyti skaičiai yra „gana bereikšmiai, bendra idėja nėra visiškai beprotiška.“

„Jei lokdauną apibrėžtume kaip „ribinę naudą, susijusią su įsakymu likti namuose, šalia daugelio kitų apribojimų“, tikriausiai būtų teisinga teigti, kad nauda gali būti gana nedidelė. Iš tiesų, tai jau buvo įrodyta anksčiau ir yra gana pagrįsta pozicija, paremta įrodymais.“

Kitame tyrime, kuris buvo paskelbtas praėjusių metų vasarį žurnale Science, nustatyta, kad „likimas namuose“ COVID-19 plitimą sumažina vidutiniškai 13 proc. Duomenis iš 41 pasaulio šalies nagrinėjusiame tyrime padaryta išvada, kad tai buvo „nedidelis poveikis“ ir kad „kai kurios šalys galėtų kontroliuoti epidemiją išvengdamos nurodymų likti namuose.“

Taip pat nustatyta intriguojanti aplinkybė: blogiausiu atveju lokdaunai iš tikrųjų gali padidinti viruso plitimą iki penkių procentų. Ekspertai teigia, kad tai gali būti viruso plitimo namų ūkiuose poveikis.

Prof. M. Woolhouse’as teigė, kad jeigu vienas iš lokdauno tikslų buvo pažeidžiamiausių visuomenės narių apsauga, tai priemonė nepasiteisino. „Susitelkėme į idėją, kad jei sustabdysime viruso plitimą tarp visų, to pakaks apsaugoti tuos, kuriems gresia pavojus. Bet taip nebuvo“, – sako jis.

Profesorius taip pat teigia, kad norint, jog lokdaunas turėtų poveikį, jis turėjo būti įvestas anksčiau. Būtent tai pasiteisino Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, kurios taikė „nulinio kovido“ strategiją.

„Yra būdų, kaip galėjome reaguoti į pandemiją, kad išvengtume didžiosios dalies lokdauno atvejų ir išsaugotume daugiau gyvybių. Tačiau lokdaunas vis tiek įvyko, nes tuo metu niekas, įskaitant mane, nebuvo pasirengęs rizikuoti ir laukti, kol paaiškės, ar [apribojimai, įvesti prieš visišką uždarymą] suveikė“, – prisimena M. Woolhouse’as.

Daugumai likimas namuose buvo sunkiausias pandemijos iššūkis

Žmonės tapo atsargesni dar prieš pirmąjį lokdauną. Dr. Raghib Ali pastebi: „Uždarymo tikslas – sumažinti kontaktų skaičių, bet jei žmonės ir taip tai daro, papildoma teisinio reikalavimo likti namuose nauda akivaizdžiai šiek tiek sumažėja.“

„Jei tuomet būtume žinoję tai, ką žinome dabar, nemanau, kad būtų reikėję uždaryti teritoriją“, – sako M. Woolhouse’as.

Neseniai Švedijos pareigūnai, atlikę pandemijos valdymo priemonių tyrimą, nustatė, kad Švedijoje, kur nebuvo jokio lokdauno ir tikėtasi, kad gyventojai savanoriškai laikysis „patarimų ir rekomendacijų“, toks pasitikėjimas žmonių elgesiu buvo „iš esmės teisingas“. Ataskaitoje taip pat priduriama, kad visoje Europoje draudimai nebuvo nei būtini, nei pateisinami.

Ar tai būtų suveikę Jungtinėje Karalystėje? Duomenys rodo, kad antrosios bangos metu intervencinių priemonių poveikis buvo mažiau veiksmingas būtent todėl, kad žmonės jau rečiau bendravo, buvo naudojamos kaukės, rankų dezinfekavimo priemonės ir apsauginiai ekranai.

Dėl to 2021 m. gruodį atsiradus labai užkrečiamai omikrono atmainai, dr. R. Ali ir kiti ministrams patarė lokdauno ketvirtą kartą neįvesti.

J. Meyerowitzas-Katzas priduria: „Daugelis žmonių nepakankamai įvertino savanoriško elgesio pakeitimo poveikį COVDI-19 mirčių skaičiui.“

Prof. Woolhouse‘as mano, kad antrąjį ir trečiąjį lokdaunus „apginti labai sunku“. „Turėjome įrankių, žinių ir sistemų, kad galėtume dirbti kitaip, – sako jis, – tačiau to nepadarėme.“

Bet lengva pasakyti žvelgiant atgal.

Kas būtų, jei lokdaunai nebūtų įvesti?

Dr. Ali, kuris pritarė visiems trims lokdaunams, sako: „Antrojo lokdauno metu dar nebuvome pradėję skiepijimo, turėjome prognozių, kad ligoninės – ypač intensyviosios terapijos skyriai – bus perpildyti, todėl jau vien dėl šios priežasties maniau lokdauną esant pagrįstą. Trečiasis buvo kitoks – turėjome vakcinas, todėl lokdauno tikslas buvo išlyginti kreivę, pavėlinti užsikrėtimus, kol žmonės bus paskiepyti.“

Dabar JK gresia dar viena didelė infekcijų banga dėl labiau užkrečiamos omikrono atmainos, tačiau, atsižvelgiant į gerą vakcinacijos statusą, net ir patys atsargiausi ekspertai sutinka, kad dar vieno lokdauno nauda vargu ar bus didesnė už žalą.

Kitiems mokslininkams visgi nekyla abejonių, kad pirmasis lokdaunas padėjo „išvengti hospitalizacijų ir mirčių“. Lydso universiteto virusologas prof. Stephenas Griffinas sako: „Nesant vakcinos – o reikia nepamiršti, kad tuo metu neturėjome jokių kitų priemonių šiam virusui gydyti, išskyrus deguonį, – reikėjo sumažinti susirgimų skaičių. Jei būtume leidę virusui plisti, mirtingumas būtų dar didesnis nei buvo iki šiol.“

Vis dėlto jis priduria: „Niekas realiai nebegalėtų pasakyti, kad lokdaunas turėtų būti strategija, kurią reikia taikyti. Yra tiek daug dalykų, kuriuos galėtume padaryti, kad sumažintume perdavimą.“

Lokdaunai nepadarė didelio skirtumo

Galiausiai, neaišku, kas būtų nutikę Jungtinėje Karalystėje, jei lokdaunai nebūtų taikyti.

„Nepaisant to, kad Anglijoje taikomi ne tokie griežti apribojimai, mirštamumas buvo šiek tiek mažesnis nei Škotijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje. Tai rodo, kad nėra akivaizdaus ryšio tarp apribojimų, privalomų intervencijų ir mirtingumo rodiklių“, – atkreipia dėmesį dr. R. Ali.

Panašios išvados padarytos ir žurnale The Lancet paskelbtame tyrime. Švedijoje, kuri laikėsi palyginti švelnaus požiūrio, užregistruotas panašus mirčių skaičius kaip ir kaimyninėse Danijoje ir Suomijoje, kurios abi taikė griežtus draudimus (apie 90 mirčių 100 tūkst. gyventojų).

Palyginimui, Jungtinėje Karalystėje, kurioje taikomi griežtesni apribojimai nei visose trijose šalyse, užregistruotos 127 mirtys 100 tūkst. gyventojų. Tačiau šis rodiklis vis dar gerokai atsilieka nuo Ispanijos (187) ir Italijos (227) – abiejose šiose šalyse buvo taikomi itin griežti apribojimai.

Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Taivane ir Singapūre, kuriose buvo taikoma griežta pasienio kontrolė, karantino ir testavimo režimas, mirčių perteklius neužregistruotas. Honkonge, kur „nulinio kovido“ strategijai įspūdingai nepavyko sulaikyti omikrono, šiuo metu mirštamumas yra stulbinamai didelis. O Kinija, vis dar bandydama sulaikyti kovidą, ką tik uždarė didžiulius šalies plotus.

Dr. R. Ali sako: „Kai kurie žmonės sako, kad lokdaunas buvo naudingas, kiti – kad jis buvo tikrai baisus. Iš tikrųjų realybė yra daug artimesnė minčiai, kad jis nepadarė didelio skirtumo.“

Tiems, kurie skaudžiai nukentėjo, nebus lengva priimti šią tiesą.

Visą straipsnį skaitykite: https://www.dailymail.co.uk/health/article-10655171/Englands-lockdown-did-NOT-prevent-people-dying-Covid-say-growing-number-experts.html

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
1 Komentaras
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
1
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top