Lietuvos piliečių sudaryta iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje. Siekiama pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir pateikti Seimui šį siūlymą svarstyti privaloma tvarka. Tam reikia, kad šią iniciatyvą savo parašais paremtų 50 000 šalies piliečių.

„Manome, kad per ilgai užsitęsę svarstymai apie asmenvardžių rašymą ne valstybine kalba kiršina Lietuvos visuomenę, kenkia dvišaliams santykiams su Lenkija ir turėtų būti išspręsti vadovaujantis valstybės interesais ir tarptautinės teisės reikalavimais. Būtent todėl siūlome šį Latvijoje priimtą ir pasiteisinusį kompromisą – piliečiui pageidaujant leisti asmenvardžius nevalstybine kalba dokumentuose rašyti ne pagrindiniame puslapyje, – siūlymo motyvus aiškino akademikas istorikas Eugenijus Jovaiša. – Matydami Seimo neryžtingumą išspręsti šį klausimą demokratiškai atsižvelgiant į piliečių valią, tikimės pasiekti, kad tautos atstovai būtų įpareigoti balsuoti dėl šio projekto“.

Iniciatyvinės grupės nariai įsitikinę, kad diskusijos dėl asmenvardžių rašymo nevalstybine kalba Lietuvoje apipintos mitais, kurie klaidina politikus ir visuomenę.

„Pamirštama, kad įrašai vien nevalstybine kalba akivaizdžiai prieštarautų Konstitucijai. Teigiama, kad egzistuoja teisė savo vardą rašyti ne valstybine kalba. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad valstybės to leisti neprivalo, priešingai, asmenvardžių rašymas turi būti reguliuojamas daugumos piliečių patogumui. Teigiama, kad rašyti pasuose nevalstybine kalba įpareigojo 1994 m. Lietuvos-Lenkijos sutartis. Tačiau joje sutarta rašyti originalią pavardę valstybine kalba pagal skambesį. Būtent tą mes ir siūlome daryti. Tačiau jei dalis Lietuvos piliečių jaučia poreikį matyti savo vardą ir pavardę parašytus jų gimtąja kalba, galima tą padaryti papildomų įrašų puslapyje“, – į populiarius mitus dėmesį atkreipė Vytautas Rubavičius.

Projekto iniciatoriai kviečia piliečius nelikti abejingais ir pagal galimybes prisidėti įgyvendinant iniciatyvą. Pasak politologo Vytauto Sinicos, iniciatyvinė grupė visus prisidėti norinčius asmenis ir organizacijas kviečia tą padaryti ne tik pasirašant, bet ir renkant parašus, viešai išreiškiant savo paramą iniciatyvai ir kitais pasirinktais būdais.

„Šią iniciatyvą matome kaip geranorišką ir telkiančią, o ne skaldančią visuomenę. Nepaisant skirtingų pažiūrų kitais klausimais, prie parašų už valstybinės kalbos statuso išsaugojimą rinkimo kviečiame prisidėti visus Lietuvos piliečius, organizacijas ir politines partijas. Esame tikri, kad ypač politinės partijos šiuo atveju turi progą pademonstruoti pagarbą arba abejingumą Konstitucijai, valstybinei kalbai ir jos vartojimo ribų išsaugojimui. Jų pasirinkimas prisidėti prie iniciatyvos ar ją ignoruoti Lietuvos piliečiams labai daug pasakys ir apie pačių partijų požiūrį į valstybinę kalbą“ – teigė Vytautas Sinica.

Projektą užregistravusioje iniciatyvinėje grupėje – rašytojas dr. Vytautas Rubavičius, Panevėžio vyskupas emeritas J.E. Jonas Kauneckas, istorikai akad. prof. Eugenijus Jovaiša, Povilas Urbšys ir Mindaugas Nefas, aktorius Gediminas Storpirštis, režisierius Jonas Vaitkus, kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva, politologas Vytautas Sinica, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila, kultūros mecenatas, agronomas Ramūnas Karbauskis, verslininkas Mindaugas Karalius ir kiti.

Papildomai informacijai:

Vytautas Sinica
+370 616 19357
vytautas.sinica@gmail.com

Eugenijus Jovaiša
+370 686 07444
ginasjovaisa@gmail.com

1 straipsnis. Įstatymo 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi valstybine kalba. Piliečio vardas (vardai) ir pavardė įrašomi valstybine kalba – lietuvių kalbos abėcėlės 32 raidėmis pagal tarimą. Drauge su šiais privalomais užrašais valstybine kalba, piliečio pageidavimu jo vardas (vardai) ir pavardė gali būti užrašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys). Šie užrašai kita kalba pase rašomi kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje, o asmens tapatybės kortelėje – kitoje kortelės pusėje.

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima jo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Papildyta

„Rugsėjo 2 d. yra numatytas VRK posėdis, kuriame turėtų būti priimtas sprendimas inciatyvinei grupei „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ išduoti parašų rinkimo lapus. Tikimasi, kad parašų rinkimo lapai bus išduoti apie rugsėjo 5 d. Tuomet ketiname kviesti visas visuomenines bei politines organizacijas prisijungti prie parašų rinkimo talkos. Visus galinčius prisidėti prie iniciatyvinės grupės veiklos jau dabar kviečiame rašyti mums el. paštu talka.kalba@gmail.com, “ – sako iniciatyvinės grupės narys, politologas V. Sinica.

Rugpjūčio 19 d. Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje. Siekiama pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir pateikti Seimui šį siūlymą svarstyti privaloma tvarka. Tam reikia, kad šią iniciatyvą savo parašais paremtų 50 000 šalies piliečių.

„Manome, kad per ilgai užsitęsę svarstymai apie asmenvardžių rašymą ne valstybine kalba kiršina Lietuvos visuomenę, kenkia dvišaliams santykiams su Lenkija ir turėtų būti išspręsti vadovaujantis valstybės interesais ir tarptautinės teisės reikalavimais. Būtent todėl siūlome šį Latvijoje priimtą ir pasiteisinusį kompromisą – piliečiui pageidaujant leisti asmenvardžius nevalstybine kalba dokumentuose rašyti ne pagrindiniame puslapyje, – siūlymo motyvus aiškino akademikas istorikas Eugenijus Jovaiša. – Matydami Seimo neryžtingumą išspręsti šį klausimą demokratiškai atsižvelgiant į piliečių valią, tikimės pasiekti, kad tautos atstovai būtų įpareigoti balsuoti dėl šio projekto“.

Iniciatyvinės grupės nariai įsitikinę, kad diskusijos dėl asmenvardžių rašymo nevalstybine kalba Lietuvoje apipintos mitais, kurie klaidina politikus ir visuomenę.

„Pamirštama, kad įrašai vien nevalstybine kalba akivaizdžiai prieštarautų Konstitucijai. Teigiama, kad egzistuoja teisė savo vardą rašyti ne valstybine kalba. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad valstybės to leisti neprivalo, priešingai, asmenvardžių rašymas turi būti reguliuojamas daugumos piliečių patogumui. Teigiama, kad rašyti pasuose nevalstybine kalba įpareigojo 1994 m. Lietuvos-Lenkijos sutartis. Tačiau joje sutarta rašyti originalią pavardę valstybine kalba pagal skambesį. Būtent tą mes ir siūlome daryti. Tačiau jei dalis Lietuvos piliečių jaučia poreikį matyti savo vardą ir pavardę parašytus jų gimtąja kalba, galima tą padaryti papildomų įrašų puslapyje“, – į populiarius mitus dėmesį atkreipė Vytautas Rubavičius.

Projekto iniciatoriai kviečia piliečius nelikti abejingais ir pagal galimybes prisidėti įgyvendinant iniciatyvą. Pasak politologo Vytauto Sinicos, iniciatyvinė grupė visus prisidėti norinčius asmenis ir organizacijas kviečia tą padaryti ne tik pasirašant, bet ir renkant parašus, viešai išreiškiant savo paramą iniciatyvai ir kitais pasirinktais būdais.

„Šią iniciatyvą matome kaip geranorišką ir telkiančią, o ne skaldančią visuomenę. Nepaisant skirtingų pažiūrų kitais klausimais, prie parašų už valstybinės kalbos statuso išsaugojimą rinkimo kviečiame prisidėti visus Lietuvos piliečius, organizacijas ir politines partijas. Esame tikri, kad ypač politinės partijos šiuo atveju turi progą pademonstruoti pagarbą arba abejingumą Konstitucijai, valstybinei kalbai ir jos vartojimo ribų išsaugojimui. Jų pasirinkimas prisidėti prie iniciatyvos ar ją ignoruoti Lietuvos piliečiams labai daug pasakys ir apie pačių partijų požiūrį į valstybinę kalbą“ – teigė Vytautas Sinica.

Projektą užregistravusioje iniciatyvinėje grupėje – rašytojas dr. Vytautas Rubavičius, Panevėžio vyskupas emeritas J.E. Jonas Kauneckas, istorikai akad. prof. Eugenijus Jovaiša, Povilas Urbšys ir Mindaugas Nefas, aktorius Gediminas Storpirštis, režisierius Jonas Vaitkus, kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva, politologas Vytautas Sinica, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila, kultūros mecenatas, agronomas Ramūnas Karbauskis, verslininkas Mindaugas Karalius ir kiti.

Papildyta

„Rugsėjo 2 d. yra numatytas VRK posėdis, kuriame turėtų būti priimtas sprendimas inciatyvinei grupei „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ išduoti parašų rinkimo lapus. Tikimasi, kad parašų rinkimo lapai bus išduoti apie rugsėjo 5 d. Tuomet ketiname kviesti visas visuomenines bei politines organizacijas prisijungti prie parašų rinkimo talkos. Visus galinčius prisidėti prie iniciatyvinės grupės veiklos jau dabar kviečiame rašyti mums el. paštu talka.kalba@gmail.com, “ – sako iniciatyvinės grupės narys, politologas V. Sinica.